Baltijos sesių kova dėl krovinių

Atnaujino kontaktus

"Latvijas Dzelzcelš" ir Rusijos geležinkelių monopolininkės RŽD bendra darbo grupė, neposėdžiavusi ketverius metus, susirinko aptarti aktualijų. Apie tai pranešė "Latvijas Dzelzcelš" vadovas Edvinas Berzinis, kuris pabrėžė, kad bendradarbiavimas su RŽD ir Rusija, kurios kroviniai sudaro didžiausią Latvijos geležinkeliais pervežamų krovinių dalį, yra labai svarbūs. Ypač dabar, kai mažėja krovinių srautai per Latviją.

Šalys sutarė tęsti bendradarbiavimą, siekdamos didinti krovinių iš Azijos, ypač iš Indijos ir Kinijos, srautus bei koordinuodamos krovinių judėjimą transporto koridoriumi "Šiaurė–Pietūs".

Taip pat sutarta siekti didesnio krovinių gabenimo efektyvumo bei didesnio keleivių srauto tarp šalių. "Latvijas Dzelzcelš" ir RŽD bendrą darbo grupę suformavo 2008 m.

Konkurencija didėja?

Latvija norėtų perimti ir dalį krovinių, gabenamų iš Baltarusijos. Aukšti Lietuvos pareigūnai įtaria, esą ekonominiai interesai gali lemti ir nuosaikią Rygos poziciją Astravo atominės elektrinės (AE) statybų klausimu.

Praėjusį mėnesį Latvijos diplomatijos vadovas Edgaras Rinkevičius pareiškė, jog Astravo AE pagamintos elektros importo blokados klausimas Latvijoje nesvarstomas.

"Esame suinteresuoti šios elektrinės (Astravo AE – aut. past.) atitikimu aukščiausiems saugumo standartams. Tuo suinteresuotas visas regionas, taip pat ir Baltarusija. Tačiau mes nemanome, kad galime priimti kažkokius ypatingus įstatymus, kurie draustų pirkti nesaugiais būdais pagamintą elektros energiją. Pirmiausia aš nežinau, kaip galėtume atskirti, kuri elektra pagaminta Astrave, o kuri – kitur", – pažymėjo latvių ministras.

"Mes tai nuolat aptariame ir aptariame. Tačiau mes suprantame, kad elektrinė statoma. Ir šią problemą būtina spręsti mus dominančiu klausimu – o tai yra saugumas, o ne garsūs pareiškimai. Taip, mes suprantame Lietuvos susirūpinimą, bet kalbamės tiesiogiai su kolegomis iš Baltarusijos", – pridūrė E. Rinkevičius.

Šiuo metu didžiąją dalį krovinių Baltarusija eksportuoja per Klaipėdos uostą, kuris geografiškai yra arčiausiai.

Pervežė daugiau

"Lietuvos geležinkeliai" apskaičiavo, kad birželį pervežė 4,38 mln. tonų krovinių, o Latvijos – 3,106 mln. tonų. Įmonės atstovo Manto Dubausko teigimu, bendrovė tikisi ir toliau didinti krovinių apimtis bei aplenkti konkurentus.

"Mūsų tikslas yra ateityje patekti tarp penkių daugiausia krovinių pervežančių ES bendrovių ir pakilti iš dabartinės aštuntos vietos. Tai reiškia, kad reikės aplenkti kitas bendroves, tarp jų ir Latvijos geležinkelius", – aiškino M.Dubauskas.

Pirmąjį pusmetį, palyginti su pernai tuo pačiu metu, "Lietuvos geležinkelių" pervežamų tarptautinių krovinių srautas išaugo 7 proc. (iki 7,6 mln. tonų).

Augo eksportuojamų maisto produktų, chemijos, gyvūninės kilmės ir kitų krovinių, tranzitu vežta daugiau kietojo kuro, mineralinių ir naftos produktų. Šiemet išaugo iš Baltarusijos ir Rusijos vežamų naftos produktų bei trąšų srautas, Rusija į Kaliningradą veža daugiau anglies.

2016 m. "Lietuvos geležinkeliai" pervežė 47,6 mln. tonų krovinių, Latvijos geležinkeliai – 47,8 mln. tonų, 2015 m. – atitinkamai 48,05 mln. ir 55,6 mln. tonų, 2014 m. – 49 mln. ir 57 mln. tonų.

Šių metų sausį–birželį "Lietuvos geležinkeliai" pervežė 24,45 mln. tonų krovinių – 4,6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, o Latvijos geležinkeliai – 24,36 mln. tonų krovinių – 1,15 proc. daugiau.

Iš Sankt Peterburgo į Berlyną?

"Rusijos geležinkeliai" (RŽD) svarsto keleivinio traukinio Sankt Peterburgas–Kaliningradas–Berlynas planus, pranešė "Kaliningrado geležinkelių" vadovas.

"Keleivinio traukinio Kaliningradas–Berlynas atnaujinimo perspektyvos menkos – šis maršrutas ekonomiškai nenaudingas, todėl patronuojančiai įmonei (RŽD) pasiūlėme apsvarstyti maršruto Sankt Peterburgas–Kaliningradas–Berlynas galimybes. Visos techninės galimybės tam yra", – pažymėjo Viktoras Golomolzinas.

Pasak jo, Rusija jau turi traukinių, kurie gali keisti ratus kitokio pločio geležinkelio vėžei.

"Toks maršrutas realus – juk dabar iš Rusijos šiaurės vakarų į Berlyną traukiniu galima nuvykti tik per Maskvą ir Brestą. Toks pasiūlymas nagrinėjamas darbo grupėse", – pridūrė.

Keleivinį susisiekimą geležinkeliu tarp Kaliningrado ir Berlyno Rusija pradėjo 2003 m., tačiau 2009 m. dėl Lenkijos sprendimų šio maršruto teko atsisakyti. 2010 m. viduryje keleiviniai traukiniai šiuo maršrutu vėl pradėjo kursuoti, o 2013 m. jo galutinai atsisakyta kaip nerentabilaus.