„Carlsberg“ vadovai džiaugėsi užčiuopę racionalumo grūdą

Sumažėjo darbuotojų 

Paskutinis staigus akcizo pakėlimas lėmė, kad Lietuvoje veikiančios alaus daryklos atsisveikino su 60 darbuotojų.

„Sprendimas atsisakyti net ir vieno darbuotojo yra labai skaudus mūsų įmonei, tačiau bandydami išsaugoti darbo vietas kitiems žmonėms, turime tokius skaudžius sprendimus priimti“, – kalbėjo „Švyturio-Utenos alaus“ vadovas Rolandas Viršilas.

Tiesiogiai alaus gamybos pramonėje Lietuvoje dirba apie 3 tūkst. žmonių. Dar apie 10 tūkst. jų turi darbo vietas susijusiose pramonės šakose.

„Skaičiuokime paprastai, jei pagamintai produkcijai pervežti reikia ne 130, o 100 sunkvežimių, tai reikia ir mažiau vairuotojų, mažiau kitų darbuotojų“, – dienraščiui tvirtino pašnekovas.

„Vienintelis ir svarbiausias dalykas, kurio mes prašome valdžios institucijų ir ką akcentavome ministrui pirmininkui, – dialogas ir sprendimų, paremtų racionaliais argumentais, priėmimas“, – po susitikimo tvirtino R.Viršilas.

„Švyturio-Utenos alaus“ vadovas atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu viešojoje erdvėje sklando daug nepagrįstų siūlymų apie alkoholio reklamos ribojimą. Kaip pavyzdį jis pateikė siūlymą kavinėse atsisakyti alaus bokalų su konkrečios įmonės logotipu.

„Tokie sprendimai problemos nespręs, o paprasčiausiai žlugdys verslą, kurio didžioji dalis įsikūrusi regionuose“, – pasakojo R.Viršilas.

Nuspėjami sprendimai

Ministro pirmininko S.Skvernelio atstovas spaudai Tomas Beržinskas po susitikimo teigė, kad Vyriausybės vadovas palaiko užsienio investicijas Lietuvoje ir rūpinasi, kad investicinis klimatas šalyje būtų palankus investuotojams ir kad investuotojai Lietuvą laikytų patrauklia šalimi savo investicijoms, tačiau kartu S.Skvernelis pažymėjo, kad alkoholio vartojimas mūsų šalyje yra problema, todėl tiesiog sėdėti sudėję rankų negalime.

„Vyriausybė su alkoholio vartojimo mažinimu susijusius sprendimus priims vadovaudamasi ekonominio naudingumo ir racionalumo principais“, – ministro pirmininko žodžius perdavė T.Beržinskas. Prisiminus prieš kelis mėnesius padidintus akcizus alkoholiui, T.Beržinskas pabrėžė, kad S.Skvernelio vadovaujama Vyriausybė stebės, ar tokios priemonės davė norimų rezultatų, ir paneigė kalbas, kad alkoholio prekyba gali būti perkelta į specializuotas parduotuves.

„Ministras pirmininkas dar kartą užtikrino, kad visi sprendimai bus priimami atsižvelgus į ekonominę logiką“, – kalbėjo ministro pirmininko atstovas spaudai.

Dalydamasis savo požiūriu į tai, kaip turėtų būti reguliuojama alkoholio rinka „Carlsberg Group“ Vakarų Europos mažųjų rinkų viceprezidentas Joao Abecasis sakė, kad akcizų didinimas nesprendžia problemos, nes padidinus akcizus žmonės įsigyja alkoholio iš kitų šalių, o tai lemia, kad vietos gamintojai priversti mažinti savo gamybos apimtis, kartu ir darbuotojų skaičių, o šalies biudžetas netenka didelės dlaies pajamų, surenkamų iš alkoholio akcizų.

„Kalbant apie investicijas, labai svarbu, kad mes investuodami savus pinigus žinotume, ko tikėtis po kelerių metų. Suplanuoti ir išdiskutuoti sprendimai – štai ko mes tikimės iš šalies, kurioje investuojame, valdžios“, – žurnalistams sakė J.Abecasis.

Akcizų harmonija

J.Abecasiui antrino ir pirmasis „Carlsberg Group“ viceprezidentas Vakarų Europai Michielis J.Herkemis.

„Mes nenorime nenuspėjamų mokesčių, kurie neteisingi alaus gamintojų atžvilgiu, palyginti su kitais alkoholio gamintojais“, – teigė M.J.Herkemis.

Jis tikino, kad kitose šalyse po tokių valdžios veiksmų pastebima, kad, sumažėjus alaus suvartojimui, išauga stipriųjų vynų ir degtinės suvartojimas. Kalbėdamas apie Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pateikiamus skaičius, susijusius su alkoholio suvartojimu Lietuvoje, R.Viršilas teigė, jog ir PSO ataskaitoje matome, kad daugiausia suvartojama stipriojo alkoholio, todėl akcizų sistemą reikia harmonizuoti.

„Aludariai jau yra daug pažengę šioje srityje – apribotas alaus stiprumas, tokių susitarimų galima pasiekti ir laikantis garbės kodekso“, – įsitikinęs R.Viršilas.

Visi susitikimo dalyviai pasidžiaugė, kad tiek viena, tiek kita pusė linkusi į racionalias diskusijas, o jose visuomet bus galima rasti abi puses tenkinančius sprendimus.