Darbuotojai siunta: atlygis už darbą „Grūstėje“ – maistu?

Tyli, nes bijo

Balandį patikrinę vienuolika "Grūstės" parduotuvių Klaipėdos regione ir Telšiuose Valstybinė darbo inspekcija rado šiurkščių pažeidimų dėl netinkamai vedamos darbo laiko apskaitos.

Neoficialiai darbuotojai čia išdirbdavo net po 14 valandų.

Apie nežmoniškus krūvius prabilta tik po jaunai darbuotojai įvykusios nelaimės, kai darbo vietoje jai "surakino" nugarą.

Dienraščiui tai paviešinus, į viešumą ėmė lįsti ir daugiau parduotuvėse vyraujančių negerovių.

Prieš kelerius metus Mažeikiuose "Grūstės" vyriausiąja kasininke dirbusi Angelė (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – I.L.) buvusią darbovietę atsimena su siaubu.

Labiausiai žeidė tai, kad su darbuotojais įmonės vadovai atsiskaitydavo "Grūstės" pinigais, kuriuos išleisti buvo galima tik vienu būdu – susimokant už maistą toje pačioje "Grūstėje".

"Į "Grūstės" kortelę gaudavome dalį darbo užmokesčio, aš – 50 eurų, kiti daugiau, suma priklausydavo nuo kiekvieno mūsų atlyginimo dydžio. Už tuos pinigus pirkdavome maistą. Tai yra ta pati nuolaidų kortelė, kokią turi "Maxima" ar "Iki" parduotuvės", – detalizavo pašnekovė.

Neapsikentusi moteris savo parduotuvės direktorei pareiškė, kad "nenori tarsi sovietų laikais dirbti už maisto davinius ir pageidauja gauti visus uždirbtus pinigus".

"Daug kartų klausiau apie tai susirinkimo metu, visos kitos moterys tylėjo, nes bijojo prarasti darbą. Direktorė aiškino negalinti nieko padaryti, esą tokia tvarka. Neseniai kalbėjausi su "Grūstėje" tebedirbančiomis merginomis, jos sakė, kad atlyginimo sistema ten iki šiol – ta pati. To ir reikėjo tikėtis", – numojo ranka Angelė.

Sąskaitų neapmokėsi

Įmonės atsiskaitymas maisto produktais sukėlė abejonių ir kitai "Grūstėje" dirbusiai merginai.

"Labai įdomiai moka algas, kažkiek grynais, o dalį – į "Grūstės" kortelę. Manau, tai irgi galima laikyti darbuotojų teisių pažeidimu. Juk mokesčių už jų pinigus nesumokėsi. Nesuprantu, kodėl dėl to niekas nesiskundžia?" – klausė ji.

Darbuotojai nepatenkinti ne tik keistai mokama alga, bet ir darbo sąlygomis, kurios esą primena vergovę.

"Kai atveža alaus tarą, merginos turi nutempti į sandėlius, surūšiuoti, sukrauti į šaldytuvus ir į lentynas. Pertraukų metu, jei susidaro pirkėjų eilės, turi mesti savo pietus ir lėkti į kasą. Tragedija", – išrėžė pašnekovė.

"Ateidavome 7.30 val. ir išeidavome pusę vienuoliktos. Nors pakabintuose darbo grafikuose rašoma, kad darbas prasideda 10 val., iš tikrųjų į juos niekas nekreipia dėmesio. Per tą laiką gaudavome dvi 10 min. arbatos pertraukėles ir valandą pietums. Net eidamas į tualetą privalėdavai pasirašyti, kada palikai darbo vietą ir kada grįžai", – antrino Angelė.

Užkliuvo ne tik nežymimi viršvalandžiai – abejonių kelia ir darbo saugos dalykai.

Iki šiol nesuprantu, kodėl kasininkai turi dirbti ir krovėjais?

"Dirbome po keturiolika valandų, o jei vykdavo revizija, ir ilgiau. Paskui išsireikalavau, kad už revizijas būtų mokama papildomai. Kėlėme viską. Kai atvežamos prekės, faktiškai darbuotojos turi pačios viską susikrauti. Vienoje dėžėje yra 20 butelių, kitos prekės fasuojamos taip pat, todėl keldavome tikrai daugiau nei po 10 kg. Iki šiol nesuprantu, kodėl kasininkai turi dirbti ir krovėjais?" – dėstė moteris.

Nefiksavo naktinio darbo?

Apie išnaudojimą darbe prašneko ir vairuotojas-ekspeditorius Regimantas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Mažeikiškis buvo atsakingas už "Grūstės" prekių išvežiojimą po Lietuvą.

Vyras šioje įmonėje "ištempė" du mėnesius.

"Žinojau, kur einu ir kad išeisiu piktuoju. Bet tuo metu labai reikėjo darbo. Nutariau padirbėti laikinai, kol susirasiu kitą. Taip ir atsitiko – ko tikėjausi, tą ir gavau. Jei oficialiai buvo rašoma, kad pradedu dirbti nuo 6 val., iš Mažeikių pajudėdavau apie 4 val. ryto, kad 8 val. būčiau Vilniuje. Įsipilti degalų galėdavau ne anksčiu 6 val., kad nebūtų įrodymų. Neįformindavo naktinio darbo. Ir tai – tik vienas pavyzdžių. Faktiškai nebuvo nė vienos dienos, kad mano vairavimas atitiktų darbo ir poilsio rėžimą", – tikino pašnekovas.

Esą neretai į namus jis parvažiuodavo tik 20, 21 val. vakaro. Paklaustas, ar turėdavo pietų pertrauką, vyras juokėsi.

"Kokia dar pietų pertrauka, buvau pamiršęs, kas tai yra. Skubėdavau, kad kuo anksčiau grįžčiau į namus. Kartais baigęs pagrindinį darbą turėdavau budėti – reikėdavo pakrauti kitas mašinas artėjančiam rytui", – pasakojo Regimantas.

Jo žodžiais, darbo metu tekdavo tampyti ir 50 kg sveriančius maišus su miltais.

"Dar pasiseka, jei nereikia lipti laiptais į antrą aukštą ar rūsį. Tie 50 kg nėra sunku, bet kai reikia kepyklai sukrauti visą toną…" – prasitarė vyras.

Jo nuomone, dauguma žmonių nulenkia galvą prieš darbdavį ir tyli vien dėl to, kad bijo prarasti darbą.

Darbo kodekse numatyta, kad moterims galima kelti iki 10 kg, o vyrams – iki 30 kg svorio. Viršyti nustatytą normą yra draudžiama.

Valstybinės darbo inspekcijos specialistų teigimu, didžiausia blogybė ta, kad darbuotojai dažnai nežino šių taisyklių ir kelia sunkias dėžes savo noru, todėl darbdavys gali tuo manipuliuoti.

Būtinas darbuotojo sutikimas

Apie atsiskaitymą "Grūstės" pinigais iš žurnalistų išgirdęs Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas Vytautas Ročys nustebo.

"Palaukite, taip negalima. Įstatymas nedraudžia, jeigu darbuotojas pats raštiškai sutinka, kad kiekvieną mėnesį atitinkama pinigų suma būtų pervedama į "Grūstės" kortelę. Jei pats darbuotojas to prašo, viskas gerai. Patys savivaliauti ir neleisti pasirinkti įmonės vadovai teisiškai negali, nes visi pinigai turi būti pervedami į darbuotojo sąskaitą. Tai yra procedūriniai dalykai, kuriuos reikėtų pasižiūrėti", – sakė vedėjas.

Esą "jei darbuotojai nesiskundžia, vadinasi, jie sutinka su tokia apmokėjimo tvarka".

"Kiek tikrinome, darbuotojai yra pasirašę vidaus darbo tvarkos taisykles. Klausimas, ar jose buvo numatytas šis punktas dėl atlyginimo, ar ne? Tiksliai to nežinau. Jei darbuotoja mano, kad buvo pažeisti jos interesai, tegul kreipiasi, mes patikrinsime", – žadėjo pašnekovas.

Dienraštis jau rašė, kad dėl darbo grafiko nesilaikymo iš bendrovės generalinio direktoriaus pareikalauta pašalinti pažeidimus, o bendrovės "Grūstė" Klaipėdos padalinių vadovai patraukti administracinėn atsakomybėn.

Artimiausiu metu uostamiesčio inspektoriai žadėjo apsilankyti parduotuvėse dar kartą.

"Tikrinsime, ar visi mūsų nurodymai yra įvykdyti. Dėl šventos ramybės. Jei dar kartą rasime šiurkščių pažeidimų, vadovams grės didesnės nuobaudos", – aiškino Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas V.Ročys.

Už darbuotojų darbo laiko nežymėjimą darbo laiko apskaitos žiniaraštyje numatyta sankcija darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 150 iki 1 450 eurų. Pakartotinis darbo laiko apskaitos pažeidimas užtraukia baudą nuo 1,4 tūkst. iki 3 tūkst. eurų.

Darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Darbo kodekse, darbo sutartyje, pažeidimas gresia bauda darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 150 iki 1 450 eurų (už pakartotinį tokį pažeidimą – bauda nuo 1,4 tūkst. iki 3 tūkst. eurų).

Atsakymo nepateikė

Dar praėjusį ketvirtadienį dienraščiui išsiuntus klausimus, bendrovė "Grūstė" atsakymo taip ir nepateikė. Jos generalinis direktorius, Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narys Deivydas Vyniautas telefonu irgi neatsakė.

Biuro administratorė tvirtino, kad informacija vadovui perduota.

Anksčiau įmonės generalinis direktorius yra sakęs, kad bendrovė savo komandą, kurią sudaro beveik 700 žmonių, myli, gerbia ir jais rūpinasi. Dauguma darbuotojų esą tai patvirtintų.

Kalbant apie darbo laiko apskaitą, viso labo tai tėra valandų žymėjimas ne toje darbo laiko apskaitos žiniaraščio eilutėje.

Dėl prekių kėlimo jokių pažeidimų nustatyta nebuvo ir negalėtų būti, nes sunkiausia parduotuvėje esanti prekė neviršija vieno kilogramo svorio.

Prekių priėmimo metu į lentynas produktai sukraunami vienetais, ne dėžėmis, "taigi nėra jokios būtinybės vienu kartu kelti daugiau kaip vieną prekę". Apie tai kalbama mokymų, kuriuos išklauso kiekvienas darbuotojas, metu.

Esą joks darbuotojas jokioje įmonėje nedirbtų, jei darbo sąlygos būtų netinkamos ar už darbą jam nebūtų tinkamai atlyginama.

Generalinio direktoriaus teigimu, remiantis oficialia statistika, bendrovės darbuotojams mokamas darbo užmokestis yra gerokai didesnis nei panašaus dydžio įmonėse.

Vidutinis atlyginimas "Grūstėje" – beveik 530 eurų per mėnesį.