- Valentinas Beržiūnas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
"Lietuvos geležinkelių" Krovinių vežimo direkcijos vadovas Egidijus Lazauskas pripažįsta, kad regione konkurentų krovinių gabenimo geležinkeliais rinkoje netrūksta, be to, padėtį apsunkina ir geopolitinės aplinkybės. Vis dėlto, pasak jo, pagrindo nerimauti nėra: įmonė aktyviai dirba, kad visi iššūkiai būtų atremti.
– Krovinių vežimas yra pati svarbiausia "Lietuvos geležinkelių" veiklos sritis, generuojanti didžiausias pajamas. Kaip vertinate padėtį krovinių vežimo sektoriuje – ji stabili, o gal kyla kokių problemų, iššūkių?
– Pirmojo ketvirčio rezultatai rodo, kad judame tinkama linkme. 2017 m. sausį–kovą "Lietuvos geležinkeliai" vežė 11,7 mln. tonų įvairių krovinių – maždaug 2 proc. daugiau nei tą patį 2016 m. laikotarpį. Džiugina gerėjantys krovinių tranzito rezultatai, kurie pastaruosius metus tendencingai krito žemyn. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šiemet pirmąjį ketvirtį tranzitu vežtų krovinių kiekis išaugo 17 proc.
Mūsų regione konkurencinga aplinka, tad turime įvairių iššūkių, – ypač stipriai veikia geopolitinė aplinka, didėja konkurencija dėl krovinių srautų. Norint išlaikyti stabilumą reikia nuolat bendrauti su partneriais, ieškoti naujų projektų ir galimybių. Tai mes aktyviai darome.
– Dėl nesutarimų su Rusija dėl energetinių žaliavų kainos Baltarusija pastaruoju metu eksportavo (ir eksportuoja) santykinai nedaug naftos produktų per Klaipėdos uostą. Ar šių krovinių trūkumas padarė didelę žalą "Lietuvos geležinkeliams"?
– Per 2017 m. pirmąjį ketvirtį krovinių vežta apie 2 proc. daugiau, palyginti su 2016 m. pirmuoju ketvirčiu. Jeigu būtume vežę tiek pat naftos produktų, kiek praėjusiais metais, bendras vežtų krovinių kiekis būtų išaugęs 8,6 proc., palyginti su analogišku praėjusių metų laikotarpiu. Buvome pasiruošę tokiam scenarijui, nes naftos produktų vežimus stipriai veikia geopolitinė aplinka. Todėl stengėmės ieškoti būdų, kaip kompensuoti šių krovinių sumažėjimą.
– Kaip "Lietuvos geležinkeliai" planuoja atremti kitų šalių vežėjų, pirmiausia Rusijos ir Latvijos, konkurenciją? Rusijos geležinkeliai jau kuris laikas siūlo Baltarusijai itin palankius krovinių vežimo tarifus. Negana to, į dalį baltarusių krovinių pretenduoja ir Latvija.
– Rusijos geležinkeliai per metus veža daugiau kaip 1,2 mlrd. tonų įvairių krovinių. Su Rusijos geležinkeliais nepakonkuruosi, tačiau mes ir nenorime konkuruoti. Mūsų tikslas – dirbti, bendradarbiauti ir būti partneriais su visų geležinkelių administracijomis. Visame pasaulyje dėl ekologinių problemų skatinamas geležinkelių transportas. Krovinių perkėlimas iš kelių į geležinkelių transportą turi naudos, nes tai saugesnis ir ekologiškesnis transportavimo būdas. Atsižvelgdami į tai turime bendradarbiauti, kurti naujus projektus, siekti sujungti geležinkelių transportu skirtingus regionus, nepriklausomai nuo atstumo ir kultūrinių skirtumų. Su Latvijos geležinkeliais esame ir partneriai, ir konkurentai dėl krovinių. Laimės efektyvesnė, operatyvesnė ir labiau į klientą orientuota bendrovė.
– Hipotetiškai žvelgiant, jei susiklostytų tokia geopolitinė padėtis, kad krovinių iš Rytų srautas smarkiai sumažėtų arba iš viso nutrūktų, kokias alternatyvas turi ir gali panaudoti "Lietuvos geležinkeliai"?
– Tikrai nemanome, kad krovinių srautas iš Rusijos nutrūks. Šiemet norėtume jį bent 2–3 proc. padidinti. Žinoma, nuolat ieškome ir alternatyvų, stipriname bendradarbiavimą su Vakarų Europos partneriais. Pavyzdžiui, šiais metais pasirašėme sutartį su "DB Cargo" įmone Lenkijoje "DB Cargo Rail Polska" dėl krovinių pervežimo geležinkeliais per Lenkijos ir Lietuvos valstybinę sieną. Ši sutartis užtikrins efektyvų bendradarbiavimą gabenant krovinius tiek tarp Lenkijos ir Lietuvos, tiek kitais maršrutais.
Norime aktyvesnio bendradarbiavimo formuojant krovinių srautą per Kauno ir Šeštokų geležinkelio stotis. Potencialo plėtrai yra. Turėsime "Rail Baltica" vėžę, todėl jau dabar ieškome partnerių ir dirbame su verslu dėl potencialių krovinių.
– Rusija pastaruoju metu vis daugiau savo krovinių nukreipia į savo uostus Suomijos įlankos pakrantėje. Kaip per kelerius pastaruosius metus kito krovinių gabenimo srautai per Lietuvą į Rusijos Kaliningrado sritį?
– Tranzito rezultatai per Lietuvą į Rusijos Kaliningrado sritį pastaruosius metus tendencingai krito žemyn. Šiais metais pavyko padidinti tranzitinių krovinių apimtis net iki 17 proc. Labiausiai didėjo pervežtas naftos ir naftos produktų kiekis – net 40,8 proc., kietasis mineralinis kuras – 27,8 proc., maisto pramonės produktų – 28,8 proc. Norime ir toliau išlaikyti tokius rezultatus. Kovo mėnesį "Lietuvos geležinkelių" delegacija susitarė su "Kaliningrado geležinkeliais" dėl aktyvesnio bendradarbiavimo. Tartasi dėl tranzitinių krovinių vežimų ir galimybių juos didinti, bandomojo projekto – konteinerių vežimų maršrutu Kaliningradas–Vilnius–Minskas–Centrinė Rusija.
– Pagrindinė transporto arterija yra iš Rytų į Vakarus, tačiau į projektą "Rail Baltica" (Pietūs–Šiaurė) investuojamos didelės lėšos. Ar ši geležinkelio linija jau duoda kokią nors pridėtinę vertę valstybei? Jeigu taip, kokią? Jeigu ne, kada duos ir kokią?
– Lietuvai yra svarbus šis projektas. Turime integruotis į Europos geležinkelių transporto sistemą. Projekto "Rail Baltica" pabaiga reikštų, kad Lietuva kartu Vilniumi taptų dviejų transeuropinio tinklo geležinkelių koridorių dalimi (Baltic–Adriatic ir North Sea–Baltic) bei įgytų realių galimybių aptarnauti didelę dalį ES prekybos su trečiosiomis valstybėmis srautų. Tai padidintų mūsų potencialą ir galimybes dirbti ne tik Rytų ir Vakarų kryptimis, bet ir Pietų bei Šiaurės kryptimis. Potencialas būtų 20 mln. tonų įvairių krovinių – tiek vežama autotransportu per Lenkiją į ES valstybes. Šiuo metu vykdome bandomuosius projektus. Pavyzdžiui, praėjusiais metais vežėme pirmuosius konteinerius į Milaną, taip pat iš Kinijos į Europą per Šeštokų geležinkelio stotį keliavo krovinys su chemijos produkcija. Šiais metais taip pat norime aktyviau padirbėti šioje srityje. Planuojame vykdyti bandomąjį projektą Kinija–Europa–Kinija kryptimi.
– "Lietuvos geležinkeliai" pastaruoju metu išgyveno nemažai pertvarkų. Jų metu į įmonę atėjote dirbti ir jūs. Ar anksčiau jums jau teko darbuotis transporto sektoriuje? Kelerių metų patirtį esate sukaupęs?
– Turiu didelę patirtį rengiant transporto tarifų politikos tobulinimo paketą Kazachstane veikiančiai stambiai bendrovei, kuri valdo geležinkelius ir uostus. Teikėme rekomendacijas Kazachstano premjerui ir pagrindiniams transporto ir logistikos rinkos dalyviams. Prisidėjau rengiant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros iki 2030 m. programą. Europos plėtros ir rekonstrukcijos banko užsakymu kartu su komanda parengėme Baltijos šalių transporto sektoriaus investicinių projektų analizę. Turiu sukaupęs 17 metų darbo tarptautinėje įmonėje su stambiais centrinės ir Rytų Europos klientais patirtį.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seną keičia naujas? Skausmo gydymas dabar
Lėtinis skausmas yra neatskiriama gyvenimo dalis, su juo susiduria milijonai žmonių visame pasaulyje. Nuo senovės civilizacijų su pradiniais ir primityviausiais gydymo metodais iki šiuolaikinės inovatyvios medicinos pagrindinė problema išl...
-
„Megoje“ perki – „Dyson“ prizus kasdien laimi!1
Prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“ skelbia, kad dabar – pats metas stiliaus ir interjero pokyčiams. Naujos pavasario kolekcijos jau atvyko! O su jomis ir išskirtinis žaidimas, kuriame kiekvieną dieną galima laimėti inovatyviu...
-
Ankstyvųjų bulvių sėklos – jau vagose, pernykštis derlius – dar aruoduose1
Šis pavasaris negaili lietaus. Kai kur Lietuvoje laukai plaukia, o kai kur juose jau dirba žemės ūkio technika ir sodinamos bulvės. Daržininkų aruodai dar saugo pernykštį derlių, kurio iki Velykų tikrai užteks pirkėjams. Tačiau kai ku...
-
A. Zuokas pardavė vyninių verslą10
Buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas savo vyno parduotuves, pavadintas „Zenoteca“ vardu, pardavė „Vynoteką“ valdančiai bendrovei, skelbia „Delfi“. ...
-
Klaipėdoje – pasaulinės automobilių aukcionų kompanijos centras8
Klaipėdoje duris atvėrė jau ketvirtasis Lietuvoje JAV pasaulinės automobilių aukcionų kompanijos IAA aukcionų centras, kuriame automobilių prekybos verslu užsiimančios įmonės ir privatūs pirkėjai nuo šiol gaus užtikrintą paslaugą, impor...
-
Teismas atmetė „Ryanair“ ir „Wizz Air“ skundus dėl naujų Vilniaus oro uosto rinkliavų1
Teismas atmetė Airijos ir Vengrijos oro bendrovių „Ryanair“ ir „Wizz Air“ skundus dėl 2023 metais padidintų rinkliavų Vilniaus oro uoste, pranešė Lietuvos oro uostai (LTOU). ...
-
Kaip per Velykas dirbs prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“
Prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“ praneša, kad šeštadienį prieš Velykas, kovo 30 d., dirbs pirkėjams įprastu grafiku, o štai šventinį Velykų sekmadienį nedirbs visai. ...
-
Senos, avarinės būklės patalpos Garliavoje atgijo prekybai ir bendruomenės poreikiams1
„Iš lauko – ant stalo“ tokiu šūkiu antrus metus Garliavos miestelio bendruomenę pasitinka „Ūkio sakmės“ turgelis, kuriame ne tik gausus vietinių ūkininkų ir gamintojų produkcijos asortimentas, bet ir edukacin...
-
Apeliacinis teismas pripažino – likviduojamos „Arvi fertis“ bankrotą T. Dudėnas inicijavo tyčia1
Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino, kad likviduojamos bendrovės „Arvi fertis“ bankrotas buvo tyčinis, ir paliko galioti metų pradžioje apygardos teismo priimtą nutartį. Pagal ją buvusiam įmonės vadovui Tomui Dudėnui taip pat metams a...
-
„Žalgiris“ priėmė tvarumo iššūkį – per renginius naudos daugkartinius puodelius2
Po masinių renginių stadionuose bei arenose susikaupia daugybė aplinką teršiančių vienkartinių indų, todėl „Žalgirio“ arenos atstovai pristato alternatyvą – daugkartinio naudojimo puodelius. Prognozuojama, kad įgyvendinus i...