Keičiasi danų norai Klaipėdoje

Keltų laivybos verslą vykdanti Danijos kompanija „DFDS Seaways“ Klaipėdos uoste netgi turi planų įsigyti keltų terminalą, panašų į tą kokį valdo Švedijos Geteborgo uoste.

Klaipėdoje pirktų terminalą

„DFDS Seaways“ kompanijos Baltijos regiono vadovas Andersas Refsgaardas pastebėjo, kad Klaipėda jų verslui Baltijos regione išlieka pakankamai stipriu atramos tašku. Tačiau jis neslėpė, kad dar geriau verslas būtų vystomas, jei atsirastų galimybė Klaipėdoje įsigyti kurį nors keltų terminalą.

Šiandien Klaipėdoje yra du keltų terminalai. Tai Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) padalinys – Tarptautinė jūrų perkėla ir neseniai pastatytas Centrinis Klaipėdos terminalas, kurį valdo to paties pavadinimo UAB.

A.Refsgaardas nepatikslino, kuris Klaipėdos terminalas juos labiau domina, nes konkretūs pirkimo planai dar nesvarstomi. Mestas tik teiginys – „jei Klaipėdos uoste kas nors pasiūlytų parduoti terminalą, jie jį įsigytų“.

KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža, kuris yra ir šios bendrovės valdybos narys, teigė, kad KLASCO tarptautinės jūrų perkėlos terminalo neparduotų. Tai yra pakankamai perspektyvi 46 hektarų teritorija. Jei ir neliktų joje keltų, tą plotą galima pritaikyti kitai veiklai.

Ne visai pritaikytas...

Ar danų „DFDS Seaways“ kompaniją domina naujai pastatytas Centrinis Klaipėdos terminalas?

A.Refsgaardas neslėpė, kad šis terminalas yra ne visai pritaikytas priimti „DFDS Seaways“ keltus. Kompanija jau yra pateikusi pasiūlymus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, ką reikėtų padaryti.

Anot A.Refsgaardo, Centriniame Klaipėdos terminale pastatyti per trumpi pirsai. Jie turėtų būti prailginti iki 50 metrų. Taip pat į krantines turėtų būti nutiesta nauja geležinkelio linija, kad iš laivų galima būtų paimti atgabentas pavienes prekes konteineriuose ir kitose pakuotėse.

Kaip atsitiko, kad naujai pastatytas keltų terminalas yra su per trumpomis krantinėmis? Juo labiau, kad šis terminalas buvo statomas „matuojantis“ pagal „DFDS Seaways“ laivus.

„DFDS Seaways“ rinkodaros ir pardavimų keleiviams vadovas Vaidas Klumbys teigė, kad nuo projektų rengimo iki CKT terminalo užbaigimo praėjo keletas metų. Krantinės buvo pritaikomos vieniems laivams, o dabar jau atsirado kiti – ilgesni.

Persikėlimas užsitęs

 „DFDS Seaways“ vykdantysis direktorius Jonas Nazarovas teigė, kad po linijos Klaipėda - Karlshamnas perkėlimo gegužę į CKT, kita linija Klaipėda – Kylis persikels maždaug per metus.

Dabar „DFDS Seaways“ tokio konkretaus pažado perkelti į CKT antrąją liniją jau nebeteikia.

„Pranešėme parneriams Klaipėdos uoste, kad negalime visko perkelti į Centrinį Klaipėdos terminalą. Ten nėra tinkamai išvystyta infrastruktūra, kad galėtume suteikti klientams reikiamas paslaugas. Technologijos vystosi greitai, mūsų klientų poreikiai didėja, todėl esame priversti didinti reikalavimus ir uostams, terminalams su kuriais dirbame“, - tikino „DFDS Seaways“ kompanijos Baltijos regiono vadovas A.Refsgaardas.

Kartu jis akcentavo ir tai, kad „DFDS Seaways“ turėti skirtingas linijas iš dviejų Klaipėdos terminalų nėra patogu. Kai kurie jų klientai krauna krovinius tiek viename, tiek kitame terminale ir tai jiems sudaro papildomus kaštus.

Per mažai keleivių...

A.Refsgaardas išreiškė ir savo, kaip pats akcentavo, privačią nuomonę apie tai, kad Klaipėdoje per lėtai įgyvendinami jų vystymosi ir augimo planai.

Čia lemia ir Rusijos ekonomikos nuosmukis, pablogėję santykiai tarp ES ir Rusijos, pasireiškiantys maisto produktų importo draudimu. Bet įtakos turi ir pernelyg lėti procesai pačiame Klaipėdos uoste.

„DFDS Seaways“ ypač netenkina tai, kad pernelyg lėtai iš Klaipėdos į kitus Baltijos jūros šalių uostus didėja keleivių srautai. Priežastys įvairios, netgi ir grynai geografinės, kad, tarkim, Klaipėda – ne Vilnius, tai yra ne sostinė, o Karlshamnas – ne Stokholmas. Nes, tarkim, iš Rygos į Stokholmą ar iš Talino į Stokholmą keleivių srautų augimai yra visai kitokie.

A.Refsgaardas neslėpė ir tai, kad vis dažniau Danijoje iškyla klausimas, ar dauguma Baltijos jūroje plaukiojančių „DFDS Seaways“ keltų turėtų plaukti su Lietuvos vėliava. Išlaikyti laivuose Lietuvos vėliavą danai buvo įsipareigoję prieš 14 metų įsigydami dalį Lietuvos jūrų laivininkystės. Tie įsipareigojimai tarsi negalioja beveik dešimtmetį, bet iš Klaipėdos plaukiantys laivai išlaikė Lietuvos vėliavas.

Akcentavęs, kad „DFDS Seaways“ verslas Lietuvoje yra pakankamai didelis ir svarbus, A.Refsgaardas teigė, kad nėra nustatytas terminas, kada laivuose Lietuvos vėliava gali būti pakeista kitos šalies vėliava. Jei netgi verslas Lietuvoje taptų mažiau pelningesnis, „DFDS Seaways“ stengtųsi išlaikyti laivuose Lietuvos vėliavą, nors tai padaryti būtų sunkiau.

Išsilaikymas „ant nulio“ – geras rezultatas

Bendrai imant „DFDS Seaways“ grupei šie metai yra sėkmingi. Jų verslo augimas, kaip teigė  „DFDS Seaways“ viceprezidentas Pederis Gelertas Pedersenas, siekia šešis procentus. Pagrindiniai augimai fiksuojami Šiaurės jūros bei Lamanšo kanalo linijose.

Baltijos jūroje yra nulinis augimas dėl Rusijos politikos įtakos.

„Esu laimingas, kad Baltijos jūros regione augimas yra nulinis, o ne minusinis, kad nebuvo kritimo, kurio, kaip manėme, nepavyks išvengti“, - tikino P.G.Pedersenas. 

Dėl Rusijos  ir ES nesutarimų buvo prognozuojami gerokai juodesni scenarijai. Jie neišsipildė - nors Rusijos krovinių sumažėjo, pavyko rasti naujų klientų Baltarusijoje ir Ukrainoje, kurių kroviniai keliauja „DFDS Seaways“ laivais.

„DFDS Seaways“ rinkodaros skyriaus vadovas Vaidas Klumbys džiaugėsi, kad keltų linijoje iš Klaipėdos į Karlshamną nuolat auga keleivių srautas – šiemet beveik 4 procentais. Lietuviai ima vis labiau domėtis Pietų Švedija ir Danijos sostine Kopenhaga kaip savaitgalio pramogų zona. Tam specialiai sukurtas 299 eurų vertės savaitgalinis šeimos paketas plaukti keltais.     

Kiek blogesni rezultatai Klaipėdos – Kylio linijoje, kur fiksuojamas kritimas. Sumažėjo šiais keltais plaukiančios lietuviškos darbo jėgas, kuri persimeta į Skandinavijos linijas. Bet tą netektį kompensuoja turistai iš Olandijos, Belgijos ir Šveicarijos. Tikimasi, kad daugės ir vokiečių.

Panašiai ir su kroviniais – labiau apkrauti Švedijos linijos keltai. Bendra tendencija, kad kroviniai keltuose išliko to paties lygio.