„Klaipėdos energija“ dujas keičia į biokurą

Rekonstrukcija išoriškai nepastebima

Klaipėda yra vienas iš pigiausiai besišildančių Lietuvos didmiesčių. Tokias tendencijas uostamiestyje nulemia dvi priežastys. Pirmoji – „Klaipėdos energija“ sugebėjo sumažinti kainą šilumos rinkoje pradėjusi naudoti pigų vietinį kurą – biokurą, o kita – panašiame kainų lygyje tarpusavyje konkuruoja 7 vietiniai nepriklausomi šilumos gamintojai.

Šiuo metu „Klaipėdos energija“ uostamiestyje eksploatuoja du biokuro katilus su kondensaciniu ekonomaizeriu, kurių bendra šiluminė galia siekia 20 megavatų (MW).  Atlikus studiją paaiškėjo, kad norint stabilizuoti šilumos kainas Klaipėdoje minimaliame lygyje, bendrovei reiktų  pastatyti dar kelis iki 30 MW galios biokuro katilus ir šilumos energiją gaminti iš smulkintos medienos.

„Bendrovės valdyba  yra patvirtinusi investicinį planą, kuriame numatytas finansavimas biokuro katilų statybai. Šilutės plento rajoninėje katilinėje dar statysime  iki 20 MW galios šilumos gamybos katilus, o Lypkių katilinėje iki 10 MW galios katilą garo gamybai“, – pasakojo Antanas Katinas, „Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius. Projektų daliniam finansavimui planuojama gauti ES struktūrinių fondų paramą.

Išoriškai statybos Šilutės plento katilinėje nebus pastebimos – net dvigubai padidinus šio padalinio biokuro naudojimo pajėgumus užteks jau prieš keletą metų pastatyto sandėlio, o naujieji katilai tilps į dabartinius pastatus. Daug metų tarnavę dujiniai katilai jau išmontuoti, o netrukus į jų vietą bus pastatyti efektyvūs, kompaktiški nauji įrenginiai.

Bendrovės vadovas atkreipė dėmesį, jog oro tarša pakeitus kurą nė kiek nepadidės. „Iš mūsų kaminų rūksta ne dūmai, o vandens garai. Biokuro katiluose susidarę dūmai tiesiogine ta žodžio prasme yra išplaunami ant jų purškiant vandenį. Biokuro katilai su ekonomaizeriais atitinka aukščiausius ekologijos standartus“, – aiškino A. Katinas.

Patikimiausias tiekėjas – „Klaipėdos energija“

Uostamiestyje be „Klaipėdos energijos“ dar 7 įmonės gamina ir miestui gali tiekti šilumą. Vadinamieji nepriklausomi šilumos gamintojai (NŠG) – tai vietinės įmonės, kurios turi savo katilines ir gamina šilumą. Keturios iš jų pirmiausia naudoja šilumą savo produkcijos gamybai ir patalpų šildymui, o kas lieka – parduoda miestui. Trys iš jų – „Fortum Klaipėda“, „Geoterma“ ir „Pramonės energija“ – gamina šilumą vien tik miesto reikmėms. Vasarą, kai miestui šilumos reikia labai nedaug, NŠG konkuruoja tarpusavyje, kas parduos šilumą pigiau. Tačiau žiemą, kai superkama visa NŠG pasiūlyta šiluma, kaina išauga.

„Nepriklausomų gamintojų konkurencija yra naudinga vartotojams. Tačiau ne visi išsilaiko konkurencinėje kovoje. Labai gaila, bet esame gavę UAB „Geoterma“ pranešimą, jog jie neribotam laikui stabdo šilumos gamybą“, – pasakojo A. Katinas.

Kitų NŠG darbo ciklai taip pat yra nenuspėjami, o gamybos pajėgumai - riboti. Kai žiemą būna šalčiausi periodai, Klaipėdoje NŠG gali pagaminti tik apie trečdalį miestui reikalingos šilumos – iki 70 MW tiekia „Fortum Klaipėda“ ir dar apie 15 MW UAB „Pramonės energija“. Kiti praktiškai šildo tik save. Taigi, „Klaipėdos energija“ savo katilinėse privalo turėti tiek šilumos gamybos pajėgumų, kad šalčiausiu metų periodu ne tik patiektų miestui trūkstamą 200 MW kiekį šilumos, bet ir galėtų užtikrinti nepertraukiamą šilumos tiekimą, jei dėl kokių nors priežasčių neveiktų NŠG katilinės.

Šiuo metu „Klaipėdos energija“ šilumos gamybai gali naudoti net 3 kuro rūšis – gamtines dujas, mazutą ir biokurą. Kadangi biokuras yra pigiausias, jo naudojimas yra „Klaipėdos energijos“ prioritetas.

Pasak bendrovės generalinio direktoriaus A. Katino, planuojama, kad naujieji biokuro katilai turėtų veikti jau 2018-2019 metų šildymo sezoną.