KLASCO investicijos gerins krovos kokybę

Kranai dirbs tyliau...

Šiuo metu jau atgabenti ir renkami du nauji kranai. Jie gerokai padidins Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) krovą šiaurinėje uosto dalyje.

Kol kas kranai renkami KLASCO naudojamoje Malkų įlankos krantinėje. Surinkti jie barža bus perplukdomi į šiaurinę uosto dalį.

„Naujus kranus įsigijome todėl, kad Uosto direkcija šiaurinėje dalyje pagilino prie mūsų krantinių. Dabar galime priimti „Panamax“ laivus su gramzda iki 14 metrų. Į tokius laivus galime krauti iki 80 tūkst. tonų krovinių. Norint gerinti krovą reikalingi naujesni galingesni kranai. Todėl „Achemos grupė“ ir priėmė sprendimą įsigyti naujus kranus“, - tikino KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža, pridūręs, kad kranai pakeis kelis dabar dirbančius.

Vienas naujas Vokietijoje pagamintas kranas kainavo apie 5 mln. eurų. Paskaičiuota, kad priklausomai nuo krovinio kiekio kranas atsipirks per 5-7 metus.

Pirmasis kranas turėtų pradėti dirbti dar šiemet nuo spalio pabaigos ar lapkričio pradžios. Tai bus ne tik efektyvesnės krovos kranai, bet ir dirbs jie tyliau.

„Kranų įranga tokia, kuri sudarys sąlygas krovinį nuleisti iki laivo triumų dugno. Taip gerokai sumažės uosto krovos triukšmas, kuris būdavo ir dėl to, kad kroviniai į laivo triumą byrėdavo iš viršaus“, - tikino A.Pauža. Jis akcentavo, kad dėl geresnės kaimynystės su gyventojais šalia uosto dedamos didelės investicijos. Bet vylėsi, kad gyventojai supras, jog gyvendami šalia uosto jie negali nejausti jo įtakos.

KLASCO gerbia šalia uosto gyvenančius žmones. Ji neskleidžia kvapų, dulkių, nes krovos technologijos yra uždaros. Pradėjus naudoti naujus kranus dar ir triukšmas gerokai sumažės.

Didės grūdų kiekiai

Kita KLASCO naujovė – pradėjęs veikti naujų laikinų sandėlių kompleksas. Šiuo metu jau pastatyti du sandėliai, kur grūdai jau kaupiami. Trečiasis komplekso sandėlis bus baigtas rugsėjo viduryje. Komplekso sandėliai priims grūdus atgabentus sunkvežimiais. Nauja automobilių priėmimo stotis per parą galės priimti 450-500 grūdovežių. Iš viso sandėliuose bus galima sukaupti apie 66 tūkst. tonų grūdų. Tai yra vieno normalaus „Panamax“ tipo laivo partija.

„Mes turime puikius grūdų eksporto partnerius ir turime užtikrinti jų poreikius. Todėl ir pasistatėme naujus, palapinėmis vadinamus, grūdų sandėlius. Iš trijų milijonų tonų grūdų, kurie buvo eksportuoti per Klaipėdos uostą, KLASCO 2015 metais teko 1,2 mln. tonų. Šiemet norime tą kiekį padidinti iki 1,5 mln. tonų. Galėtume krauti ir visus tris milijonus lietuviškų grūdų derliaus, bet šioje srityje Klaipėdos uoste yra didžiulė konkurencija. Grūdus čia krauna net penkios uosto kompanijos“,- aiškino A.Pauža.

Koks bus lietuviškų grūdų derlius kol kas neaišku, nes žemdirbių viltis sulaukti gero grūdų derliaus sujaukė lietingi orai. Bent kol kas tikimasi, kad pagal svorį grūdų derlius bus toks pats kaip pernai, tik dėl drėgnų orų nukentės jų kokybė.

Baigus krauti lietuviškus grūdus KLASCO tikisi sulaukti ir Baltarusijoje, Rusijoje, taip pat Kazachstane užaugintų grūdų derliaus.

Pastaraisiais metais KLASCO nuolat didino kraunamus grūdų kiekius.

Dar trūksta grimzlės

Iš viso per 2016 metus KLASCO įvairioms investicijoms skyrė per 20 mln. eurų. Didžiausios investicijos į jau minėtus kranus ir laikinus grūdų sandėlius. Bet kokias investicijas KLASCO įdėdavo tik gerai įvertinusi krovinių srautus, turėdama partnerius ir paskaičiavusi, kad investicijos atsipirks per keletą metų.

2017 metais planuojamos apie 10 mln. eurų investicijos.

2016 metais per 7 mėnesius KLASCO krovė 6,6 mln. tonų krovinių. Per 12 mėnesių tikimasi išsilaikyti praėjusių metų 12 mln. tonų krovos lygyje. Šie metai KLASCO nėra kokie nors išskirtiniai. Nesikeitė krovinių nomenklatūra, nebuvo tokių krovinių, kurių kritimai būtų ženklūs.

Išskirtinai gerose pozicijose šiemet buvo jūrų keltais gabenamų krovinių krova. Nors iš KLASCO priklausančios Tarptautinės jūrų perkėlos linija į Karlshamną buvo perkeltą į Centrinį Klaipėdos terminalą, Jūrų perkėla, anot A.Paužos nuostolingai nedirbo.

2017 metais į Centrinį Klaipėdos terminalą planuojama perkelti ir dar dvi likusias linijas.

Ką tuomet veiks Tarptautinė jūrų perkėla? A.Pauža tolimesnių planų kol kas neatskleidė. Tikino, kad vyksta derybos dėl naujų krovinių arba netgi partnerių pritraukimo į tą teritoriją.

KLASCO ketina pakoreguoti savo veiklą ir centriniame terminale prie Žiemos uosto. Apsispręsta, kad bus užpilta nedidelė apie 40 metrų ilgio žiemos uosto dalis. Nuo dabartinių 500 metrų liks apie 450 metrų žiemos uosto vandens dalis.

„Šiandien žiemos įlankoje yra zona, kuri nereikalinga laivybai. Užpylus ją padidėtų KLASCO krovinių sandėliavimo plotas. Neturime planų užpilti visą žiemos uosto vandens dalį. Ji mums naudinga, nes vidiniame žiemos uoste galime krauti mažesnius laivus, kurie naudojami gabenti krovinius trumpesniais maršrutais į kitus Vakarų Europos uostus. Tai yra šaldyti produktai, birūs kroviniai, metalai, skalda“, - aiškino A.Pauža.

Jis teigiamai vertino pastarųjų metų Uosto direkcijos investicijas dėl KLASCO. Sutvarkytos 7-9 krantinės, 144 krantinė, atvesti kai kurie geležinkeliai, atliktas papildomas gilinimas Šiaurinėje uosto dalyje leidžiantis priimti laivus su grimzle iki 14 metrų.

„Mums dar trūksta 20 centimetrų grimzlės. Tuomet galėtume pilnai pakrauti bet kurios tipo „Panamax“ laivus. Tikiuosi, kad tuos papildomus 20 centimetrų gal pavyks surasti ir be gilinimo – tik sumažinus laivų klirensą – atstumą tarp laivo apačios ir vandens telkinio dugno - nuo 1,2 iki 1 metro. Mes, uostininkai, manome, kad vieno metro klirensas būtų saugus, nes toks jis yra daugelyje Vakarų Europos uostų. Kai kuriuose uostuose klirensas yra dar netgi mažesnis – iki pusės metro“, - svarstė A.Pauža.