- LRT Radijo laida „Lietuvos diena“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gyventojų ir verslo perkamosios galios augimas nekompensuoja mažėjančio gyventojų skaičiaus, ir tai yra viena „Danske Bank“ pasitraukimo priežasčių.
Taip LRT RADIJO laidoje „Lietuvos diena“ teigia finansų analitikė Jekaterina Rojaka, Lietuvos banko priežiūros tarnybos vadovui Vytautui Valvoniui sakant, kad banko pasitraukimas nesignalizuoja sumažėjusio šalies patrauklumo.
V. Valvonis įsitikinęs, kad „Danske Bank“ pasitraukimas iš Lietuvos nėra netikėtas, neigiamų pasekmių neturės ir apie Lietuvos rinkos problemas nesignalizuoja.
„Bankas sprendimą priėmė daug seniau, tuomet dalį verslo pardavė kitam Lietuvoje veikiančiam bankui. Taigi, šios dienos sprendimas nėra netikėtas ar nepaaiškinamas. Tai nedaro jokios didesnės įtakos tolesnei bankų sistemos plėtrai. Konkurencinei aplinkai reikšmingos įtakos taip pat neturėtų būti, nes „Danske Bank“ verslo dalį perdavus kitam bankui, jo dalis rinkoje sudarė tik kelis procentus
Tai tikrai nėra susiję su Lietuvos ekonominiu patrauklumu, nes matome, kad ir paties „Danske Bank“ operacijų centras Lietuvoje lieka, taip pat ateina naujų rinkos žaidėjų. Vieno šio atvejo tikrai nereikėtų vertinti kaip neigiamo veiksnio, vertinant šalies patrauklumą ar nepatrauklumą“ – tvirtina pašnekovas.
Gyventojų ir verslo perkamosios galios augimas nekompensuoja mažėjančio gyventojų skaičiaus.
Pasak V. Valvonio, šis „Danske Bank“ žingsnis neturėtų būti skausmingas, nes, bankų skaičiui mažėjant, Lietuvos bankas aktyviai dirba, kad pritrauktų naujų rinkos dalyvių į Lietuvą.
„Tikimės, kad artimiausiu metu Lietuvoje įsisteigs ne vienas naujas bankas, aktyviai steigiasi mokėjimų, elektroninių pinigų įstaigos, auga tarpusavio skolinimo platformos, taigi, tų alternatyvų, ypač gyventojams mokėjimų srityje, yra tikrai daug“, – tvirtina Lietuvos banko atstovas.
Tačiau J. Rojaka nelaiko „Danske Bank“ pasitraukimo iš šalies nekaltu ir niekaip Lietuvos rinkos nesąlygotu veiksmu bei vardija priežastis, kurios tokį sprendimą galėjo lemti.
„Pirmoji pasitraukimo priežastis – nedidelė ir gan nuosaikiai auganti rinka. Gyventojų ir verslo perkamosios galios augimas nekompensuoja mažėjančio gyventojų skaičiaus. Antra priežastis – aukšta bankų koncentracija ir didelė konkurencija, negarantuojanti pelno didžiausiuose ir kadaise patraukliausiuose segmentuose“, – vardija finansų analitikė.
Trečia priežastis, pasak J. Rojakos, yra didėjantis bankų reguliavimas, reikalavimai kapitalui ir priežiūra. Įtakos, pašnekovės teigimu, turi ir besikeičiančios technologijos, kuomet atsiskaitymų rinką užvaldo „fintech“ kompanijos, į kitus segmentus taip pat skverbiasi konkurentai.
„Visos šios sąlygos lemia tai, kad rinkoje gali išlikti arba labai dideli žaidėjai, arba nišiniai rinkos dalyviai. Sprendimas logiškas, tačiau sakyti, kad Lietuvos rinkos nesusijusios su nauja strategija būtų klaidinga. Kita vertus, panašios tendencijos stebimos visoje Europoje.
O dėl naujų žaidėjų atėjimo neturėčiau daug vilčių. Kelias naujiems bankams ateiti į rinką ir ten veikti dėl teisinės aplinkos skirtumų Europoje yra sudėtingas“, – kalba J. Rojaka.
LRT.lt primena, kad Baltijos šalyse „Danske Bank“ nutarė susitelkti į Šiaurės šalių dukterines įmones ir globalias korporacijas. Banko pranešime spaudai teigiama, kad veiklos mažinimas vyks palaipsniui, vietiniai klientai kurį laiką bus aptarnaujami kaip įprasta, tačiau paslaugos naujiems klientams teikiamos nebus.
„Danske Bank“ 2016 metais Baltijos šalyse jau atsisakė mažmeninės bankininkystės verslo – jis Lietuvoje ir Latvijoje buvo perleistas „Swedbank“ grupei.
Šiuo metu klientai, banko atstovų teigimu, neturi imtis jokių veiksmų. Apie paslaugų pokyčius bankas klientus informuos iš anksto.
Bankas tikina, kad „Danske Bank“ paslaugų centrų plėtrai Lietuvoje naujoji strategija įtakos neturės. „Danske Bank“ IT ir Globalių paslaugų centrų plėtra Lietuvoje vyks kaip planuota. Šiuo metu „Danske Bank“ paslaugų centruose dirba 2300 įvairios kvalifikacijos specialistų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teismas iš naujo spręs, kurios šalies teisme turi būti nagrinėjama „BaltCap“ byla5
Vilniaus apygardos teismas turės iš naujo nagrinėti, ar investicijų bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo įmonių ieškinys dėl Šarūno Stepukonio praloštų dešimčių milijonų eurų grąžinimo turi b...
-
J. Petrauskienę antrai kadencijai siūloma skirti Valstybės duomenų agentūros vadove
Valstybės duomenų agentūros vadove antrai kadencijai siūloma skirti dabartinę įstaigos direktorę Jūratę Petrauskienę. ...
-
IAE valdyboje liko tie patys nepriklausomi nariai bei valstybės tarnautoja
Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės (IAE) valdyboje liko tie patys trys nepriklausomi nariai ir valstybės tarnautoja. ...
-
Teismas panaikino 4,8 mln. eurų „Alvoros“ turto areštą
Vilniaus apygardos teismas panaikino strateginio Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio (GIPL) statybos pagrindinės rangovės „Alvorai“ 4,8 mln. eurų vertės turto areštą, trečiadienį pranešė „Alvora“. ...
-
„Vičiūnų“ gamyklą Kaliningrade įsigijusi įmonė D. Matijošaičiui klausimų nesukėlė64
Viešojoje erdvėje kilus diskusijai dėl „Vičiūnų“ gamyklą Kaliningrade įsigijusios įmonės, „Vičiūnai Group“ valdybos narys Dainius Matijošaitis teigia, kad jam pačiam informacija apie „Gruppa Okean“ ...
-
Birželį prasidės Jonavos aplinkkelio I etapo statybos darbai
„Via Lietuva“ praneša Birželį pradėsianti Jonavos aplinkkelio statybų I etapo ir kelio Jonava–Žasliai–Kalniniai Mijaugonys rekonstravimo rangos darbus. ...
-
Aplinkos ministerija po gaisro automobilių laužyne: nėra siūlymų reguliuoti pavojingų veiklų vietas1
Po automobilių laužyne Vilniuje kilusio gaisro, kurio žala gamtai siekia beveik 6 mln. eurų ir kurio pasekmes dėl itin toksiškų dūmų juto gyventojai, suskubta pranešti, kad automobilių ardymas bei metalo laužo tvarkymas neturi vykti mie...
-
Vilniaus oro uoste uždaromas automobilių sustojimo kelias prie išvykimo terminalo
Nuo pirmadienio uždaromas Vilniaus oro uoste esantis automobilių užvažiavimo prie išvykimo terminalo kelias, transporto priemonės bus nukreipiamos į kitas trumpalaikiam sustojimui ar parkavimui skirtas vietas. ...
-
„Amber Grid“ atsakomybę dėl GIPL verčia „Alvorai“, planuoja kreiptis į teismą1
Dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ atsakomybę dėl Lietuvos ir Lenkijos magistraliniame dujotiekyje (GIPL) sumontuotų rusiškų detalių verčia pagrindinei jo rangovei „Alvorai“ bei planuoja skųsti praėjusią sa...
-
Nuo ko pradėti norint pastoviai gauti dividendus?1
Vis daugiau žmonių susidomi investavimo į akcijas galimybe. Tai ganėtinai rizikingas, tačiau nemažą grąžą generuoti galintis sprendimas. Visgi prieš pradedant investuoti svarbu plėsti savo žinias ir pasidomėti visomis su įmonių akcijomis ...