Komunalinių įmonių balsas girdimas ir Europoje

Įsiliejo į didelę šeimą

Europos komunalinių atliekų asociacija (Municipal Waste Europe – MWE) yra didžiausia Senojo žemyno organizacija, kuri vienija įvairių savivaldybių komunalines įmones, užsiimančias atliekų tvarkymu, rūšiavimu, kitas su komunaline veikla susijusias bendroves.

Šios asociacijos narėmis yra Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Švedijos, Suomijos, Belgijos, Lenkijos ir kitų šalių komunalinių bendrovių asociacijos. „Iš Baltijos šalių esame pirmoji asociacija, įsiliejusi į šią kolegų šeimą“, – sakė Lietuvos savivaldybių komunalinių įmonių asociacijos (SKIA) prezidentas, Kauno švaros generalinis direktorius Dalius Tumynas ir SKIA direktorė Aušra Zigmontienė. Jie džiaugėsi, kad Lietuva buvo šiltai sutikta ir iškart įtraukta į bendrą veiklą, nors formaliai galutinis narystės įtvirtinimas įvyks tik spalį MWE generalinėje asamblėjoje.

Pasak A. Zigmontienės, ši narystė suteiks daug visokeriopos naudos. Pirmiausia Lietuvos savivaldybių įmonės galės dalyvauti Europos Parlamente kuriamų ir tobulinamų direktyvų procesuose, teikti savo siūlymus, kaip tobulinti ir gerinti atliekų tvarkymo sistemą. „Naudinga semtis patirties iš kitų, kviesime kolegas ir į Lietuvą, susitikimuose tikimės sulaukti ir valdžios atstovų, kad jie matytų, kaip sprendžiamos atliekų tvarkymo problemos svetur, kokių klaidų įmanoma išvengti“, – pasakojo A. Zigmontienė.

Likę daug spragų

Atliekų sistemoje dar daug tvarkytinų dalykų. „Tai nuolatinis procesas, nes keičiasi technologijos, poreikiai, ekonominė situacija, teisinė aplinka“, – kalbėjo A. Zigmontienė.

Lietuvoje dar nėra teisingai padalytos atsakomybės – SKIA laikosi nuomonės, kad gamintojų ir importuotojų atsakomybės principas Lietuvoje nėra įgyvendinamas. Šiuo metu didesnė našta tenka gyventojams, kurie puikiai įgyvendina „teršėjas moka“ principą. Gamintojai ir importuotojai už pakuočių ar padangų atliekų tvarkymą atsakingi labiau formaliai nei finansiškai.

Naudinga semtis patirties iš kitų, kviesime kolegas ir į Lietuvą, susitikimuose tikimės sulaukti ir valdžios atstovų, kad jie matytų, kaip sprendžiamos atliekų tvarkymo problemos svetur.

Išsprendus esančius nesklandumus, galima būtų kalbėti apie išlaidų naštos gyventojams mažėjimą, nes būtų sąlygos pigti mokesčiams už atliekų tvarkymą ar jie bent jau nebrangtų. „Nesame išskirtiniai – su panašiais rūpesčiais susiduria ir kitos šalys, bet dėl to ir būtina bendrauti, keistis patirtimi“, – įsitikinęs D. Tumynas.

Kai kada reikia ir bendrų visai ES nutarimų, direktyvų. „Tai dar viena priežastis priklausyti tarptautinei organizacijai“, – pritaria AB „Panevėžio specialus autotransportas“ direktoriaus pavaduotojas Rolandas Ramūnas.

Privatus verslas – ne išganymas

Šalyje dažnai įsiplieskia diskusijos, ar nevertėtų savivaldybių įmonių veiklą perduoti privačioms įmonėms. Neseniai buvo siūlyta įstatymu drausti savivaldybėms vidaus sandorius. Tai reikštų, kad į komunalinių paslaugų teikimą galėtų pretenduoti bet kuri įmonė. Vis dėlto praktika šilumos ūkyje ne vienoje savivaldybėje parodė, kad, atidavus viešąsias paslaugas privatininkams, mokesčiai gyventojams tik didėja.

Viešosios paslaugos daug kainuoja, nuolat atsiranda nenumatytų išlaidų, todėl privatus verslas, kuriam rūpi pelnas, tuos kaštus ima krauti gyventojams, juo labiau kad jam būna suteiktos monopolinės teisės – juk per dieną nepakeisi šilumos tiekėjo, atliekų tvarkytojo, nes šios srities įmonės nedirba konkuruodamos vienu metu rinkoje. „Įsivaizduokime, kad po kokios nors šventės lieka daugybė šiukšlių. Privatininkas tada žiūrės, ar tie papildomi darbai atitinka jo įsipareigojimus sutartyje, o savivaldybės įmonė pirmiausia paisys viešo intereso, nes pelną atiduoda savivaldybei“, – aiškino A. Zigmontienė.

Be to, savivaldybės įmonėse neįmanoma slėpti mokesčių, paslaugas jos perka atsižvelgdamos į įstatymų nustatytą tvarką, visas procedūras bet kada lengva patikrinti. Verslas turi galimybę prisidengti konfidencialumu.

„Vokietijoje yra komunalinių įmonių, kurios veikia 100 metų, ir niekas nė negalvoja jų privatizuoti. Dauguma savivaldybių nė nesvarsto galimybės ką nors keisti, nors tokių diskusijų būna ir kitose šalyse“, – sakė direktorė. Yra pavyzdžių, kad savivaldybės, išbandžiusios privataus verslo paslaugas, grįžta prie savivaldybių komunalinių įmonių. Tik atkurti buvusią sistemą būna sunkiau nei ją sugriauti.

„Noras bendrai spręsti iškylančias problemas, efektyviai dirbti, tobulinti atliekų tvarkymo sistemą, siekiant rasti geriausius sprendimus ir atvedė į SKIA įkūrimą, – sako D. Tumynas. – Vienas asociacijos tikslų – ne tik teikti pastabas ir pasiūlymus valdžios institucijoms komunalinio sektoriaus klausimais, bet ir siekti skaidrumo ir viešumo visiems rinkos dalyviams.“

SKIA jungia 25 įmones, kurios surenka, veža įvairias atliekas ir teikia kitas komunalines paslaugas (teritorijų priežiūros, gatvių valymo, kelių tiesimo ir kt.).