- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Metų pradžioje viešumon iškilo nemalonus konfliktas tarp naujojo susisiekimo ministro Roko Masiulio ir „Achemos grupės“ uoste esančių bendrovių. Jis labiausiai susijęs su „Krovinių terminalu“. Nesutarimai tarp dviejų kaimynystėje esančių bendrovių – „Achemos grupei“ priklausančio „Krovinių terminalo“ ir valstybės valdomos „Klaipėdos naftos“ turi gilias šaknis ir ilgą priešistoriją. Šių eilučių autorius apie šį konfliktą jau buvo girdėjęs seniau. „Krovinių terminalo“ atstovai nenorėjo jo viešinti. Dabar „Krovinių terminalo“ generalinis direktorius Albertas Gimbutas pagaliau sutiko atsakyti į pateiktus klausimus.
Nuostoliai dėl neperkrautų tonų
– Neseniai tapo vieša, kad valstybės valdoma „Klaipėdos nafta“ galimai sąmoningai ribojo bendrovės „Krovinių terminalas“ galimybes krauti dalį „Orlen Lietuva“ šviesiųjų naftos produktų. Kokių teisinių žingsnių ėmėsi „Krovinių terminalas“?
– Iš tiesų, jau ilgą laiką vyksta nemalonūs dalykai, kenkiantys dalykiškiems verslo santykiams, todėl esame priversti nuolat bylinėtis. Negalime toleruoti „Krovinių terminalui“ daromos žalos, todėl pernai lapkričio 22 dieną kreipėmės su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą dėl, mūsų nuomone Konkurencijos įstatymą pažeidžiančio susitarimo, kadangi, preliminariais skaičiavimais, per keletą metų mums jau yra padaryta apie 6 mln. eurų žala, kuri vis didėja. Be to, jau 4 metus dalyvaujame ir kituose teisminiuose ginčuose, kuriuos inicijavo ir
vėliau pralaimėjo „Klaipėdos nafta“: dėl detaliojo plano, o paskui – statybos leidimo automobilių užpildymo stoties projektui panaikinimo, taip trukdant mūsų investicijoms ir plėtrai.
Užuot investavę, plėtoję savo veiklą, esame įvelti į ginčus su didžiule valstybės kontroliuojama bendrove. Jaučiame spaudimą trauktis iš rinkos, kiek žinau, mūsų akcininkai jau du kartus sulaukė pasiūlymo iš „Klaipėdos naftos“ parduoti jai „Krovinių terminalą“. Tačiau manau, kad valstybė tik laimėtų, jei šiame segmente būtų didesnė konkurencija, tai suponuoja ir verslo logika, ir pilietinė pozicija.
– Kokį vaidmenį ribojant „Krovinių terminalui“ galimybę krauti dalį „Orlen Lietuva“ šviesiųjų naftos produktų atliko dabartinis susisiekimo ministras Rokas Masiulis?
– Kai praeitų metų vasarą rengėme ieškinį teismui, nežinojome naujos Vyriausybės sudėties. Už įmonės sandorius visada atsakingas įmonės vadovas, įstatymas galioja neatsižvelgiant į naujas aukštesnes pareigas.
Dabartinis susisiekimo ministras (buvęs „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius) R.Masiulis 2011 m. pasirašė su „Orlen Lietuva“ krovos paslaugų sutartį, kuri, mūsų manymu, pažeidžia konkurencijos teisę, nes buvo susitarta, jog krova gali vykti tik per „Klaipėdos naftą“, nepaisant, kad ji krauna brangiau. Iki tol „PKN Orlen“ produkcija sudarė maždaug trečdalį visos mūsų bendrovės krovos. Kadangi žalos atlyginimo prašoma iš „Klaipėdos naftos“, yra visiškai logiška, kad trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas jos buvęs vadovas, pasirašęs sutartį. Kad p. Masiulis įtrauktas teisingai, patvirtino jo prašymą pašalinti iš proceso atmetęs bylą nagrinėjantis teismas dar praeitų metų gruodžio pradžioje.
– Kokie yra „Krovinių terminalo“ nuostoliai dėl to, kad iš jos buvo
atimta teisė krauti „Orlen Lietuva“ šviesiuosius naftos produktus?
– Mūsų skaičiavimu, „Krovinių terminalas“ neteko galimybės perkrauti apie 800 tūkst. tonų „Orlen Lietuva” šviesiųjų naftos produktų kasmet, todėl nuo 2014 metų patyrė apie 6 mln. eurų nuostolių. Per šį laiką įmonė jau galėjo sumokėti apie 300 tūkst. eurų mokesčių į šalies biudžetą. Tačiau daroma ir nematerialinė žala, kolektyvas nori dirbti, turi viziją ir tikslą, o juos žlugdo „stipresniojo“ galia, gal todėl emigracijos lygis ir nemažėja, nes netikima, kad tiesa, o ne galia valdo.
Stringa plėtros projektai
– Prašau pakomentuoti plačiau - kokie kiti teismai per kelerius pastaruosius metus vyko tarp „Klaipėdos naftos“ ir „Krovinių terminalo“? Kokie yra jų rezultatai? Kokie ginčai ir dėl ko dar yra nesibaigę?
– Nuosekliai išdėstysiu nuobodžią teisminių ginčų chronologiją. Kurį laiką buvome „Klaipėdos naftos“ ieškinio dėl mūsų teritorijos detaliojo plano panaikinimo dalyviai. 2012 metų spalio mėnesį Klaipėdos miesto savivaldybės taryba patvirtino „Krovinių terminalo“ teritorijos detalųjį planą, o „Klaipėdos nafta“ jį užginčijo ir pirmojoje instancijoje bylą laimėjo. Tačiau 2014 metų balandžio 29 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą ir detalusis planas liko galioti. Jo pagrindu pagaliau buvo gautas statybos leidimas terminalo rekonstrukcijai, naujų darbo vietų kūrimui. Tada „Klaipėdos nafta“ pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo. Šis teismas nusprendė pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti. Tuomet „Klaipėdos nafta“ nuėjo kitu keliu – Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė skundą dėl mums išduoto statybą
leidžiančio dokumento panaikinimo. Jis buvo taip pat pirmosios instancijos teismo atmestas, tačiau dabar vėl yra „Klaipėdos naftos“ apskųstas. Šiuo metu „Krovinių terminalas“ laukia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo dėl apeliacinio „Klaipėdos naftos“ skundo. Manau, kad mūsų konkurentai bando buvusių vadovų pradėtus veiksmus tęsti kuo ilgiau ir mums trukdyti vystyti verslą.
– Prieš gerą pusmetį interviu su jumis užsiminėte, kad norėtumėte
įsirengti šviesiųjų naftos produktų pylimo į automobilius stotį, bet
negalite to padaryti, nes to neleidžia šiuo metu Klaipėdos uoste esantis
vienintelis monopolininkas?
– „Klaipėdos nafta“ ginčija mūsų statybos leidimą būtent todėl, kad kuo ilgiau išliktų monopolistė ir išlaikytų didesnes kainas. Terminalo rekonstrukcijos metu esame numatę įrengti naują papildomą geležinkelio estakadą ir automobilių pildymo aikštelę. Kol laukiame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo dėl „Klaipėdos naftos“ apeliacinio skundo, jau keleri metai nieko negalime pradėti, o štai „Klaipėdos nafta“ ką tik paskelbė išplėtusi autocisternų užpildymo aikštelę, t. y. pati padarė tai, ką teismų procesais stabdo įgyvendinti
„Krovinių terminale“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LB: bankai nepakankamai informuoja savivaldybes apie alternatyvas uždarytiems skyriams1
Lietuvos banko (LB) vertinimu, nors mažėja fizinių bankų klientų aptarnavimo skyrių, poreikis „gyvai“ konsultacijai išlieka. Tačiau, anot LB atstovės, gyventojai nepakankamai informuojami apie alternatyvias aptarnavimo galimybes. ...
-
Vilniaus Senamiestyje bus pradedamos naujo gyvenamųjų namų projekto statybos3
Įmonių grupė „Eika“ kartu su bendrove „Etapas Group“ bei jos partneriais užbaigė sostinės Seinų gatvėje esančio sklypo ir jame suplanuoto gyvenamųjų namų projekto „Senamiesčio sodai“ įsigijimo sandorį. ...
-
Ugdė vaikų meilę vandeniui
Ketverius metus, nuo 2020 m. rusėjo iki 2024 m. sausio, trijų Kauno miesto pradinių mokyklų antrokai dalyvavo Sporto rėmimo fondo finansuojamame projekte „Pamilk vandenį“. Apie 800 antrokų vieną kūno kultūros pamoką praleido baseine, mok...
-
Produkciją Lietuvoje pristato biodujomis varomu vilkiku: per metus 100 tonų sumažins išmetamą CO22
Gėrimų gamintoja „Volfas Engelman“ nuo šiol savo produkciją visoje Lietuvoje pristato biometanu varomu vilkiku. Naujasis sunkvežimis kasdien keliauja iš Kauno į didžiųjų prekybos tinklų, esančių Panevėžyje ir Vilniuje, sa...
-
A. Avulis: vis dar galioja mano pasiūlymas, kad 2026 m. pabaigoje stadione žaistume futbolą20
Nacionalinį stadioną iš „BaltCap“ perimančios „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako esąs pasirengęs vykdyti projektą, o jau 2026 m. pabaigoje galėtų būti sužaistos pirmosios futbolo rungtynės. Anot jo, šiuo metu ...
-
D. Vedrickas: VPT galbūt vertins galutinę stadiono koncesijos sutartį – nenorėčiau dabar spekuliuoti2
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas Darius Vedrickas neatmeta, kad tarnyba vertins Nacionalinio stadiono statybos koncesijos sutarties galutinį variantą. ...
-
„Mega“ pranešė liūdną žinią: neteko ilgaamžių ryklių13
Ne vienus metus prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“ buvo vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje buvo galima apžiūrėti ryklius. Rykliai kartu su daugiau nei dviem šimtais per 40 skirtingų rūšių iš Atlanto, Indijos ir Ram...
-
„LTG Cargo“ pradėjo testuoti išmaniąją nuotolinės diagnostikos sistemą
LTG grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ pradėjo lokomotyvuose testuoti išmaniąją nuotolinės diagnostikos įrangą. Planuojama, kad pasiteisinus šiam tęstiniam projektui bendrovė galės sutaupyti iki 1,5 mln. eurų pe...
-
„Regitros“ paslaugos buvo neprieinamos
Savaitės pradžioje daugybė vairuotojų negalėjo prisijungti prie „Regitros“ vairuotojų portalo. Vėliau pasirodė pranešimas, kuriuo patvirtinta žinia apie sutrikimą ir atsiprašymas už nepatogumus. ...
-
„Litgrid“ ruošiasi rekonstruoti vieną iš elektros linijų tarp Lietuvos ir Latvijos
Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ iki 2029 metų ruošiasi rekonstruoti Lietuvos teritorijoje esančią 330 kV elektros linijos tarp Panevėžio ir Latvijoje esančios Aizkrauklės dalį. ...