- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šių metų rudenį Lietuvoje duris atvers Laimingo darbo institutas - nepriklausomas tyrimų institutas, objektyviais metodais matuosiantis bendrovių patrauklumą darbuotojams ir padedantis gerinti įmonių įvaizdį darbo rinkoje.
Laimingo darbo institutą kurianti Inesa Daugintaitė, organizacinės kultūros, laimės psichologijos ir darbdavio įvaizdžio ekspertė, sako pastebinti, kad vis daugiau vadovų supranta, jog esminis darbdavio patrauklumo ir konkurencingumo matas yra darbuotojų laimė. Ji pažymi, kad Skandinavijoje tokio tipo institutai veikia sėkmingai, juos palaiko valstybė, o privatus verslas yra įpratęs nuosekliai rūpintis darbuotojų gerove.
„Laimingo darbo instituto idėja gimė iš sukauptos patirties, atliktų tyrimų gausos, akademinių tikslų bei noro pasiūlyti rinkai daugiau prasmės, daugiau žmogiško santykio, kuris galimas tik grįžtant prie kiekvieno darbuotojo laimės ištakų. Laimingo darbo institute sieksime dalintis turiniu ir žiniomis, siūlyti prieinamą rūpesčio darbuotojais formą - veikiančius įrankius, tyrimus - ir plėsime laimės darbe sąvoką. Lietuvoje yra darbų ir gausu darbdavių, tačiau ne visada susimastome, ar yra laimės darbe”, - sako I. Daugintaitė.
Laimingo darbo instituto metodologija padeda darbuotojų laimę objektyviai išmatuoti, išsiaiškinti jos svarbiausias dedamąsias, taisyti darbovietės trūkumus bei didinti darbdavio patrauklumą. Pasak I. Daugintaitės, darbuotojų laimės nustatymas prasideda objektyviais, nešališkais ir patikimais esamos padėties tyrimais, leidžiančiais įvertinti bendrą organizacijos kultūrą ir darbdavio patrauklumą esamų bei potencialių darbuotojų akimis.
„Darbuotojų laimės indekso“ tyrimas susideda iš 10 elementų.
„Darbuotojų laimės indekso“ tyrimas susideda iš 10 elementų. Jis nagrinės lyderystę, darbo aplinką, grąžą, socialinę atsakomybę, tobulėjimo galimybes, darbo prasmę, gerovę (darbo ir asmeninio gyvenimo balansą), santykius su kolegomis, organizacijos stabilumą ir smagumą dirbti.
„Instituto atliktos analizės, rodo, kad būtent šių elementų derinys sukuria lemtingą laimės pojūtį darbe, kuris yra sakrali vertybė kiekvienam darbuotojui. Kai kainomis, technologijomis, kokybe darosi sunkiau išsiskirti rinkoje, vienintelis neįveikiamas pranašumas yra laimingi darbuotojai. Todėl reikia matuoti ne tik pelno eilutę, bet ir pasirūpinti darbuotojų laime, kurios indeksas šiomis dienomis yra vertingesnis rodiklis nei pelnas ar rezultatai“, - tikina I.Daugintaitė.
Tyrimo rezultatais organizacijos galės matuoti progresą ar regresą vykstant pokyčiams, pavyzdžiui, keičiantis darbuotojams, vadovams, motyvacinėms sistemoms. Investuotojams rezultatai gali būti naudingi perkant bei parduodant kompanijas - tyrimas suteiks informacijos ar investuojama į tvarius rezultatus, ar juos sukūrė ir įgyvendino laimingi darbuotojai. Instituto ekspertai tvirtina, kad tyrimas - profilaktinė priemonė, kurią rekomenduojama atlikti kasmet, taip sustiprinti organizacijos „imunitetą“ ir auginti verslą toliau.
„Prieš pradedant pokyčius svarbu suvokti, kas yra gerai, o kas - keistina. Darbdaviams patiems šito žinoti neužtenka, reikia leisti išsisakyti darbuotojams, tik taip vadovai supras realią situaciją ir užtikrins skaidrumą bei pasitikėjimą. Toks situacijos tyrimas - kaip priešgaisrinė sauga ar techninė apžiūra: gerai, kai pasitikriname laiku ir nerandame spragų“, - sako instituto įkūrėja.
Ji tikina, kad šiandienos dinamiškoje darbo aplinkoje vadovams reikia mokytis nuolat aktyviai klausytis - tai iššūkis organizacijų vadovams, tačiau kartu ir erdvė kūrybingiems sprendimams. Pasak ekspertės, kartais darbuotojui tiesiog užtenka būti išgirstam, todėl tyrimas daugeliu atvejų gali būti gera terapinė priemonė, padedanti be baimės išsisakyti bei įgalinanti išreikšti darbuotojams savo jausmus.
I. Daugintaitė tiki, kad Instituto veikla, siekiant didinti laimės darbe indeksą, prisidės prie bendros visuomenės gerovės ir pabrėžia, kad Institutas skirtas visiems: žmogui, verslui ir valstybei - grandims, tarp kurių, ji įsitikinusi, turi būti puoselėjamas atvirumas.
Organizacijos, mokslo įstaigos, universitetai kviečiami prisijungti ir kartu vykdyti išsamius tyrimus, taip prisidedant prie laimės darbe indekso didėjimo Lietuvoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Zuokas pardavė vyninių verslą8
Buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas savo vyno parduotuves, pavadintas „Zenoteca“ vardu, pardavė „Vynoteką“ valdančiai bendrovei, skelbia „Delfi“. ...
-
Klaipėdoje – pasaulinės automobilių aukcionų kompanijos centras1
Klaipėdoje duris atvėrė jau ketvirtasis Lietuvoje JAV pasaulinės automobilių aukcionų kompanijos IAA aukcionų centras, kuriame automobilių prekybos verslu užsiimančios įmonės ir privatūs pirkėjai nuo šiol gaus užtikrintą paslaugą, impor...
-
Teismas atmetė „Ryanair“ ir „Wizz Air“ skundus dėl naujų Vilniaus oro uosto rinkliavų1
Teismas atmetė Airijos ir Vengrijos oro bendrovių „Ryanair“ ir „Wizz Air“ skundus dėl 2023 metais padidintų rinkliavų Vilniaus oro uoste, pranešė Lietuvos oro uostai (LTOU). ...
-
Kaip per Velykas dirbs prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“
Prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“ praneša, kad šeštadienį prieš Velykas, kovo 30 d., dirbs pirkėjams įprastu grafiku, o štai šventinį Velykų sekmadienį nedirbs visai. ...
-
Senos, avarinės būklės patalpos Garliavoje atgijo prekybai ir bendruomenės poreikiams1
„Iš lauko – ant stalo“ tokiu šūkiu antrus metus Garliavos miestelio bendruomenę pasitinka „Ūkio sakmės“ turgelis, kuriame ne tik gausus vietinių ūkininkų ir gamintojų produkcijos asortimentas, bet ir edukacin...
-
Apeliacinis teismas pripažino – likviduojamos „Arvi fertis“ bankrotą T. Dudėnas inicijavo tyčia1
Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino, kad likviduojamos bendrovės „Arvi fertis“ bankrotas buvo tyčinis, ir paliko galioti metų pradžioje apygardos teismo priimtą nutartį. Pagal ją buvusiam įmonės vadovui Tomui Dudėnui taip pat metams a...
-
„Žalgiris“ priėmė tvarumo iššūkį – per renginius naudos daugkartinius puodelius2
Po masinių renginių stadionuose bei arenose susikaupia daugybė aplinką teršiančių vienkartinių indų, todėl „Žalgirio“ arenos atstovai pristato alternatyvą – daugkartinio naudojimo puodelius. Prognozuojama, kad įgyvendinus i...
-
Stalo dekoras – ne tik akims, bet ir sielai. Velykų belaukiant...1
Šiandieninės stalo serviravimo tendencijos – tai senovės kilmingųjų palikimas derinamas su naujausiomis dekoravimo madomis. ...
-
Velykinis stalas gali būti ne tik gausus, bet ir stilingas – naujausios dekoro tendencijos
Nors kalendorinis pavasaris jau čia, visi žino – spalvingiausią ir gražiausią metų sezoną pradeda Velykos. Juk būtent ši šventė asocijuojasi su ryškiomis spalvomis, ką tik pražydusiomis gėlėmis ir kitais pavasario akcent...
-
A. Armonaitė lankosi programinės įrangos kūrimo įmonėje: Lietuva gali turėti naują vienaragį10
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ketvirtadienį lankosi Vilniaus programinės įrangos saulės elektrinėms kūrimo įmonėje „PVcase“. Anot jos, „PVcase“ galėtų tapti trečiuoju Lietuvos „vienaragiu...