- Mindaugas Grinius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kitų metų pradžioje bendrovė „Maistinių vabzdžių ferma“ oficialiai pradės Lietuvoje dar neregėtą, tačiau kaimyninėse šalyse pasiteisinusią ir sparčiai besiplečiančią veiklą - maistinių svirplių auginimą. Vilniaus apskrityje Buivydžių kaime esančiame maždaug 800 kv. m dydžio pastate jau netrukus bus sukurtos visos šiai veiklai tinkamos sąlygos. Į fermos patalpų įrengimą ir reikalingo inventoriaus įsigijimą investuota beveik 150 tūkst. eurų.
„Iš pradžių ji nebus labai didelė, tačiau sėkmingai klostantis aplinkybėms mes tikrai plėsimės ir veikiausiai auginsime ne tik svirplius“, - teigia svirplių fermos savininkas Andrius Stanislovaitis.
Planuojama, kad ferma neužims iš karto viso turimo ploto, tačiau laikui bėgant plėsis.
Europoje vis dažniau prabylama apie paruoštus valgyti vabzdžius, ir vis daugiau smalsuolių ryžtasi išbandyti tokį neįprastų ingredientų patiekalą. Daugumai Lietuvos gyventojų tai dar vis skamba itin egzotiškai.
Tačiau Estijoje ar Suomijoje per pastaruosius porą metų svirplių produktai maisto pramonėje išsikovojo savo vietą - Suomijoje šiuo metu svirplių paklausa jau lenkia pasiūlą.
Svirpliai yra tikras baltymų, kalcio, geležies, skaidulų ir sveikųjų riebalų šaltinis. Dėl naudingų medžiagų gausos svetur yra gaminami ir pardavinėjami įvairių rūšių batonėliai, baltymų mišiniai, įvairūs užkandžiai ir net saldainiai ar traški duonelė, kurių sudėtyje yra svirplių.
Kepant konditerinius gaminius neretai įprastus miltus keičia šių vabzdžių miltais ar įmaišo jų tik pasirinktą dalį. Pavyzdžiui, Suomijoje į tam tikros rūšies duoną įmaišomi keli procentai svirplių miltų. „Tai skonio nekeičia, tačiau maistinė vertė kur kas didesnė nei įprastai paruošto kepinio“, - teigia įmonės direktorius.
Pagrindinė bendrovės „Maistinių vabzdžių ferma“ tiekiama produkcija - svirplių miltai. Per pirmuosius gyvavimo metus jų pagaminti numatoma iki 2 tonų.
„Planuojame bendradarbiauti su šalimis, kuriose maistinių svirplių paklausa sėkmingai auga: Estija, Suomija, Anglija, Vokietija ir Prancūzija“, - sakė A. Stanislovaitis.
Šiuo metu pasaulyje skaičiuojama, kad valgomų vabzdžių rūšių yra kiek mažiau nei 2 tūkst., ir reguliariai jais besimaitinančių žmonių skaičius jau perkopia 2,5 mlrd., o dėl to ir gamintojų gretos tik didėja.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Medikus rengiantys universitetai vienija jėgas ir nori būti išgirsti1
Du stiprūs šalies akademinės medicinos centrai – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir Vilniaus universitetas (VU) – suvienijo jėgas ir pakvietė visuomenę ir politikus opiai diskusijai Lietuvos sveikatos forume „Unive...
-
Gimtadienį „Megoje“ šventė sūnus – dovanų netikėtai gavo mama
„Už šventę sūnui – dovana mamai“, – juokėsi kaunietė Aušra, tapusi viena iš prekybos ir laisvalaikio centre „Mega“ vykstančio žaidimo „MEGOJE perki – DYSON kasdien laimi!“ laim...
-
Teisme – „GetJet Airlines“ ginčas su vyriausybine strateginių sandorių komisija1
Aleksandro Čeliadino netiesiogiai iš dalies kontroliuojama orlaivių nuomos ir užsakomųjų skrydžių bendrovė „GetJet Airlines“ bylinėjasi su vyriausybine strateginių įmonių sandorius tikrinančia komisija dėl jos išvados su...
-
Teismas užkirto kelią A. Stumbrui bylinėtis dėl prisijungimo prie „Litgrid“ elektros tinklo6
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą nepriimti Rolando Pakso žento ir verslo partnerio Aivaro Stumbro skundo byloje dėl atmestų prašymų prisijungti prie bendrovės „Litgrid&ldquo...
-
„YIT Lietuva“ statys naują „Agrokoncerno“ fermų kompleksą – darbų vertė 52,6 mln. eurų2
Tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ Radviliškio rajone, Bebrujų kaime, statys modernų 52,6 mln. eurų vertės „Agrokoncerno grupės“ karvių fermų kompleksą. 53 ha ploto sklype plėtojamas kom...
-
GIPL rangovė „Alvora“ kaltina energetikos institucijų vadovus šmeižtu
Pagrindinė Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) statybos rangovė „Alvora“ šmeižtu kaltina energetikos ministrą, GIPL užsakovės „Amber Grid“ bei Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovus, ta...
-
„BaltCap“ afera: aiškėja, kas galėjo nutikti su dingusiais milijonais56
Buvęs investicijų bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo partneris Šarūnas Stepukonis į Lietuvos lošimų bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ akcininkės Estijos to paties verslo įmonės „OB Holding 1&...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
VŠT iš „Veolios“ jau gavo 9,5 mln. eurų už taršos leidimus, likusių lėšų tikisi netrukus
Vilniaus miestas ir Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) iš Prancūzijos energetikos grupės „Veolia“ jau atgavo dalį Stokholmo arbitražo pernai lapkritį priteistos sumos – 9,5 mln. eurų už įmonės 2002–2017 metais ...
-
Teismas iš naujo spręs, kurios šalies teisme turi būti nagrinėjama „BaltCap“ byla9
Vilniaus apygardos teismas turės iš naujo nagrinėti, ar investicijų bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo įmonių ieškinys dėl Šarūno Stepukonio praloštų dešimčių milijonų eurų grąžinimo turi b...