„Lietuvos energija“ ir „Klaipėdos nafta“ neskolins pinigų LJL

Naftos krovos bendrovė „Klaipėdos nafta“ ir energetikos įmonių holdingas „Lietuvos energija“ neskolins daugiau nei 20 mln. eurų skolų turinčiai „Lietuvos jūrų laivininkystei“, teigia bendrovių atstovai. Tuo metu „Lietuvos geležinkeliai“ skolins LJL, jei įmonei, pasak jos vadovo, tai bus naudinga. 

„Lietuvos energijos“ atstovė Ernesta Dapkienė BNS patvirtino, kad ketvirtadienį gavo LJL raštą, tačiau paskolos suteikti neketina.

„Lietuvos energijos“ įmonių grupė neužsiima skolinimo veikla, kaip tai daro komerciniai bankai, išskyrus atvejus, kai tai susiję su mūsų įmonių grupės veiklos strateginiais tikslais“, - BNS teigė E.Dapkienė.

Pinigų LJL skolinti neketina ir „Klaipėdos nafta“.

„Kaip žinia, „Klaipėdos nafta“ plečia verslą bei vysto svarbius energetikos projektus, kuriems skolinasi pinigų, todėl galimybių perskolinti bendrovė neturi.Be to, bendrovė užsiima reguliuojama veikla, kurios tarifus nustato Kainų komisija“, - BNS teigė įmonės atstovė Indrė Milinienė.

Geležinkelių vadovas Stasys Dailydka ketvirtadienį patvirtino, kad įmonė gavo iš LJL „kažkokius laiškus“. Jis miglotai aiškino, kad geležinkeliai nebūtinai skolintų LJL, bet galėtų investuoti į bendrus neįvardijamus projektus, o o jei būtų teikiama paskola, jis galėtų būti be užstato, tačiau su didelėm palūkanom.

Valstybės gelbėjama LJL dėl naujos 3 mln. eurų paskolos kreipėsi į „Lietuvos geležinkelius“, „Lietuvos energiją“ ir „Klaipėdos naftą“, BNS patvirtino LJL laikinasis vadovas Valerijus Adamonis.

Konkurencijos tarybai šią savaitę pareiškus, kad nauja SEB banko paskola su „Lietuvos geležinkelių“ garantija gali prieštarauti ES konkurencijos principams ir dėl to gali grėsti EK sankcijos, Vyriausybė ieško būdų, kaip rinkos sąlygomis paskolinti pinigų LJL, kurios 4 laivai vis dar įstrigę užsienio uostuose ir kuriuos būtina skubiai išlaisvinti.

Trečiadienį buvo nutarta, kad LJL apklaustų bankus bei dideles ir finansiškai pajėgias valstybės įmones, kurios galėtų paskolinti LJL už komercines palūkanas. Tikėtina, kad tokiai paskolai būtinas užstatas, kurio įmonė neturi, nes visi laivai užstatyt SEB bankui, paskolinusiam LJL iš viso daugiau nei 14 mln. eurų. Neoficialiomis žiniomis, pastarosiomis dienomis vyksta intensyvios derybos su banku, nuo kurio veiksmų priklauso ir tai, kada bus atsiimtas ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo LJL.

Tikėtina, kad naują paskolą LJL suteiks „Lietuvos geležinkeliai“, kurių mokėtinus dividendus Vyriausybė 3 mln. eurų sumažino trečiadienį.

"Lietuvos geležinkeliai" padės LJL ?

Susisiekimo ministerijos valdoma bendrovė "Lietuvos geležinkeliai" padėtų tos pat ministerijos valdomai žlungančiai "Lietuvos jūrų laivininkystei" tik tuomet, jei gautų naudos, teigia geležinkelių vadovas. Anot Stasio Daildykos, pagalba gali būti ne tik paskola, bet ir investicijų projektai arba konsultacijos.

"Nebūtinai paskola - gal mes sudalyvausim kokiam konkurse investicijų, įvairūs variantai yra. (...) Jei mums pasirodys, kad mums yra naudingas ir tinkamas", - ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė S.Dailydka.

"Galim paskolinti direktorių, kad geriau dirbtų, galim valdybos narį ir kiti būdai įmanomi", - pridūrė jis.

"Lietuvos geležinkelių" vadovas neatskleidė, kokius investicijų projektus jis turėjo galvoje. Pasak jo, "kažkokius laiškus" iš LJL įmonė gavo, bet koks jų turinys, jis negalėjo pasakyti, nes esą yra su jais nesusipažinęs.

Perklaustas, ar tai galėtų būti investicijos į naujus laivus, S.Dailydka to neatmetė: "Nebūtinai nupirkti laivą, mes galime dalyvauti to laivo pirkime arba investuoti į įmonę".

Jis pripažino, kad "Lietuvos geležinkeliai" yra apsvarstę galimus bendradarbiavimo būdus, tačiau jų neatskleidė, kol neturi LJL nuomonės: "Aš žinau, ką daryčiau, bet reikia žinoti, ko nori (LJL - BNS)".

Anot jo, jeigu geležinkeliai skolintų pinigų LJL, jiems nebūtinai reikėtų užstato, tačiau įvertinus riziką, palūkanos būtų didesnės.

"Galima be užstato, galima riziką vertinti. Tada gal bus ne 6, 2, 3 proc., gal bus tada 25 proc. palūkanos. Nuo rizikos priklauso", - BNS tikino S.Dailydka.

Vyriausybei svarstant, kaip skubiai padėti bendrovei "Lietuvos jūrų laivininkystė" ir dažnai keičiant papildomo finansavimo scenarijus, valdžios atstovai viešai nebekomentuoja sprendimų arba juos aiškina labai miglotai.

Premjeras Algirdas Butkevičius aiškino nenorintis, kad būtų skleidžiama kritika ar neigiama informacija.

"Mes jau esame priėmę ryžtingus sprendimus, tačiau kad nekiltų noras tam tikriems asmenims ar institucijų vadovams kritikuoti ar leisti neigiamą informaciją, mes tas procedūras visas įgyvendinsime per artimiausias 2-3 dienas. Mes tą jau pradėjome daryti. Galiu visus nuraminti, kad mes, kaip LIetuva, susigrąžinsime laivų kontrolę ir visi jūrininkai bus saugūs ir grįš į Lietuvą", - interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė A.Butkevičius.

Anot jo, priimant sprendimus dėl paskolos LJL, aiškintasi su Europos teisės departamentu, kokios būtų teisinės pasekmės, suteikus finansinę paramą ir ar tai pažeistų Europos Sąjungos (ES) teisę.

Trečiadienį premjeras taip pat neatskleidė, ar "Lietuvos geležinkeliai" suteiks 3 mln. eurų paskolą LJL ir teigė, kad viskas paaiškės kitą savaitę.