„Lietuvos energijos“ grupės įtartini konkursų užkulisiai

Įtartini bandymai po konkurso keisti sutarties sąlygas tampa "Lietuvos energijos" grupei priklausančios EnePRO vizitine kortele. Ekspertai pastebi, kad taip išauga korupcijos grėsmė.

Laimi savi

Valstybės valdomos "Lietuvos energijos" įmonių grupės bendrovė "Energetikos paslaugų ir rangos organizacija" (EnePRO) kratosi nuolatinės viešųjų pirkimų konkursų, kuriuos skelbia giminiška bendrovė "Energijos skirstymo operatorius" (ESO), laimėtojos etiketės.

Esą šiemet iš ESO skelbiamų konkursų vos 9 proc. EnePRO buvo paskelbta laimėtoja, o pernai –14 proc. Net jei taip ir yra, kompanijai EnePRO tai netrukdo siekti išskirtinių sąlygų.

EnePRO, ESO ir viešuosius konkursus rengiantis "Verslo aptarnavimo centras" priklauso tai pačiai "Lietuvos energijos" įmonių grupei. Tos pačios įmonių grupės bendrovė skelbia, tos pačios rengia ir tos pačios laimi. Nėra įstatymų, ribojančių šitaip organizuoti darbus.

Tačiau kitiems rinkos dalyviams tokie vienos grupės įmonių konkursai gali kelti pagrįstų abejonių dėl jų skaidrumo bei rinkos konkurencijos ribojimo. Kas galėtų paneigti, kad EnePRO specialiai mažina atliekamų darbų kainą, kuriomis privačiam verslui neapsimoka dirbti? Juolab po viešųjų pirkimų procedūrų EnePRO ne kartą ėmėsi iniciatyvos, kad būtų peržiūrėtos sutarties sąlygos.

Perskirsto po stalu?

Šiemet liepą EnePRO pasirašė sutartį su ESO dėl Varnių pastotės rekonstrukcijos. Joje buvo numatyti visi tiekėjai reikiamai įrangai, apibrėžti terminai ir kiti įsipareigojimai. Netruko prabėgti du mėnesiai ir jau rugsėjį EnePRO suskubo prašyti ESO pakeisti sutartyje nurodytus tiekėjus.

EnePRO motyvavo, kad atnaujinant tiekėjo "Armetlina" komercinį pasiūlymą paaiškėjo, jog numatyto modulinio karkasinio pastato gamintoja esą netelpa į pagal sutartį apibrėžtus terminus.

Kaip galima dirbti su įmone, kuri dėl nesuprantamų priežasčių jau ne pirmą kartą keičia savo poziciją tiekėjo atžvilgiu.

EnePRO iš karto pasiūlė ir kitą gamintoją – "Elga", kuri esą laiku pagamintų reikiamą pastatą, o dėl techninio suderinamumo siūlo keisti ir dar vieną anksčiau sutartyje numatytą kitos reikiamos dalies gamintoją taip pat į bendrovę "Elga".

"Kaip galima dirbti su įmone, kuri dėl nesuprantamų priežasčių jau ne pirmą kartą keičia savo poziciją tiekėjo atžvilgiu. Tikrai nesuprantu ir niekas nesistengia paaiškinti, kodėl vieną kartą paklausimai, pirkimai ar derybos vykdomi įprastomis elektroninėmis susirašinėjimo priemonėmis, o kitą kartą – pasitelkiant sunkiai suprantamą bei mokamą atvirą pirkimų sistemą, iš anksto apie tai neinformavus kitų tiekėjų", – rebusą dėliojo savęs nenorėjęs įvardyti vienas iš EnePRO tiekėjų."

Pasikartojanti istorija

Toks pasirašytų sutarčių keitimas anaiptol ne pirmas ir ne vienintelis valstybės valdomos "Lietuvos energijos" įmonių grupės tarpusavio žaidimas. "Kauno diena" rašė beveik identišką situaciją, kai pasirašytoje sutartyje numatyti lietuviškų kabelių gamintojai buvo pakeisti gamintojais iš Baltarusijos.

EnePRO šiemet gegužę pasirašytoje sutartyje su ESO dėl elektros kabelių keitimo Kazlų Rūdoje buvo numačiusi lietuviškas kompanijas. Pagrindiniame pasiūlyme buvo numatyta bendrovės "Draka" ir "Reka". Tuometis įmonės generalinis direktorius nematė jokio kriminalo lietuviškas įmones staiga pakeisti kompanija iš Baltarusijos.

"Mes perkame medžiagas, kurios atitinka patvirtintus bei skelbiamus užsakovų techninius reikalavimus bei yra sertifikuotos. Pasirenkame žemiausią kainą pasiūliusį tiekėją", – Baltarusijos gamintojo pasirinkimą aiškino dabar jau buvęs EnePRO generalinis direktorius Simonas Šileikis.

Reputacijos klystkeliai

Valstybės valdomų įmonių vadovams visiškai neužkliuvo tai, kad šiandienos kontekste dėl Astravo atominės elektrinės, ganėtinai prieštaringai atrodo lietuvių bendrovės keitimas Baltarusijos bendrove.

Be to, toks prašymas užsakovus ESO pasiekė praėjus trims mėnesiams nuo sutarties pasirašymo. Niekas nesiginčytų, kad kainos ir kokybės santykis visada ir visiems labai svarbus.

Tačiau sunku būtų patikėti, kad rengiantis konkursui ir siekiant jį laimėti, konkursiniame pasiūlyme pateikiamos realybės neatitinkančios gamintojų kainos, o jau tada, kai konkursas laimimas, griebiamasi visų įmanomų priemonių rasti ir patvirtinti pigiausius gamintojus. O gal tuos gamintojus, kurie kažkam geresni nei kiti?

Galų gale, ar tokie keitimai nekenkia valstybinės įmonės reputacijai, nes tai galbūt  atmestinai pasirengta konkursui?

"Prašymų dėl įrangos keitimų, kurie užtikrina saugumą, patikimumą ir mažesnę kainą, buvo du ir jie nėra susiję su pasirengimu konkursui", – įmonės politika viešuosiuose konkursuose nė kiek neabejojo pirmą mėnesį kojas EnePRO laikinojo direktoriaus kėdėje apšylantis Laurynas Jocys.

Motyvas – laikas

Laikinasis EnePRO direktorius L.Jocys "Kauno dieną" bandė įtikinti, kad Varnių pastotės rekonstrukcijos darbams atlikti pakeisti gamintoją buvo būtina. "Taip siekėme užtikrinti įrangos pristatymo terminus", – aiškino L.Jocius.

Ar toks tiekėjų pakeitimas negali būti laikomas konkursinio pasiūlymo pakeitimu? Tokių tarpvalstybinių įmonių santykių kritikai aiškina, kad pagal iki liepos 1 d. galiojusį Viešųjų pirkimų įstatymą, galiojusį pirkimų dėl Varnių pastotės metu, pasiūlymas galėjo būti keičiamas tik tol, kol nesuėjo pateikimo terminas.

Taip pat remiamasi pirkimų vykdymo metu galiojusiu Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 3 d. "sudarant pirkimo sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio rangovo pasiūlymo kaina, derybų protokole ar po derybų pateiktame galutiniame pasiūlyme užfiksuota galutinė derybų kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos kainos.

(K. Vanago / BFL nuotr.)

ESO atsilaikė

EnePRO prašymą keisti gamintojus ESO atmetė. Tačiau netruko sulaukti antrojo prašymo, kuriame jau gerokai smulkmeniškiau išdėstomi argumentai, kodėl būtina keisti tiekėjus.

EnePRO primygtinai rėmė prie sienos ESO, kad gamintojų pakeitimas esą neturėtų jokios materialinės ir techninės žalos bendrovei. Tikino, kad pakeitimas leistų sutartį įvykdyti laiku. Tačiau ESO atstovai atmetė ir antrąjį prašymą.

"Esame gavę prašymų iš rangovų įmonės Varnių pastotės rekonstrukcijai naudoti dalį kitos įrangos, nei buvo numatyta sutartyje, bet jie nebuvo patenkinti. Vertinant rangovų prašymus keisti įrangą, svarbiausias kriterijus mums visuomet yra įrenginių patikimumas ir saugumas, klientams užtikrinantis kokybiškas paslaugas", – informavo ESO atstovė spaudai Akvilė Adomaitytė.

Siekia diskriminuoti konkurentus

"Kauno dienos" šaltinių duomenimis, medžiagų gamintojų keitimo procedūra buvo ir tebėra gana dažna EnePRO veikloje. Pasak šaltinių, tokie keitimai inicijuojami ne be aukštas pareigas EnePRO užimančios Pirkimų ir logistikos departamento direktorės Dianos Timofejevos pastangų ir įtakos bendrovėje.

Direktorės pavardė buvo minima ir keičiant kabelių gamintojus: lietuvius – baltarusiais. Tačiau D.Timofejeva ignoravo "Kauno dienos" klausimus. Beje, užsimenama, kad nuo rugsėjo 29 d. EnePRO nedirbantis buvęs direktorius S.Šileikis palaikė tokius departamento direktorės sumanymus.

"Ar tokiu būdu nediskriminuojami kiti privatūs rinkos dalyviai, kurie nebuvo paskelbti laimėtojais, juolab viešai nuolatos deklaruodama skaidrių pirkimų procesų įgyvendinimo praktiką", – retoriškai klausė vienas iš šioje rinkoje konkuruojančių dalyvių.

Neišlipa iš duobės?

EnePRO pristato save kaip dalis didžiausios šalyje energetikos įmonių grupės "Lietuvos energija", vadovaujasi grupės vertybėmis ir kartu siekia bendrų tikslų ir veiklos efektyvumo. EnePRO įkurta reorganizavus dvi "Lietuvos energijos" grupės valdomas energetikos paslaugų įmones – "Elektros tinklo paslaugas" ir "Kauno energetikos remontą".

Sujungus šių bendrovių kompetenciją ir patirtį, įkurta viena energetikos paslaugų ir rangos įmonė, kuri nuo 2016 m. sausio 1 d. perėmė abiejų bendrovių turtą, teises ir pareigas.

Registrų centro duomenimis, 2016 m. EnePRO dirbo nuostolingai, grynasis nuostolis skaičiuotas daugiau nei 7 mln. eurų. Šių metų pusmečio veiklos rezultatas taip pat neįspūdingas. "Kauno dienos" žiniomis, bendrovė ir šiemet dirba nuostolingai.

Reikia vertinimo

Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė pastebėjo, kad daug sutarties priedų dėl Varnių pastotės rekonstrukcijos yra nepaviešinta. Tarp jų ir siūlomų medžiagų bei įrenginių sąrašas. "Sutartis pasirašyta 2017 m. liepos 17 d. Iš viešai paskelbtos informacijos nematyti, ar pasirašant sutartį buvo pakeistas įrangos gamintojas.

Vadovaujantis "Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų" įstatymu, visos sudarytos sutartys gali būti keičiamos.

Šios sutarties šalys galėjo pakeisti sudarytą sutartį (įrangos gamintoją) tik, jei toks keitimas atitinka Įstatymo 97 straipsnyje nurodytus atvejus. Norint pasakyti, ar pakeitimas atitinka Įstatymo 97 straipsnio nuostatas, reikia atlikti sutarties vykdymo vertinimą", – tvarką paaiškino D.Vilytė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

nu

nu portretas
o ko noret, kai eso vietoj specialistu, kurie turejo patirties prisisamde vadibinku ir menedzeriu.. idomu kur nuejo pinigai uz isparceliuota turta, gauta is duju ir lesto?

Lietuva mafijos rankose

Lietuva mafijos rankose portretas
ir nėra ko čia ieškot pasiteisinimų ar kažkokių priešų iš anapus. Kur tai matyta, kad valdiška įmonė išskaidoma į keliolika įmonių ir paslaugas perka vieni iš kitų. Tai daroma vien tai tai, kad būtų didesnė galimybė išplaut/uždirbt juodai. Lietuvos valdžiai gerai nes matyt nemažai ir jiems nubyra.

Manau

Manau portretas
O kur skaiteme,kad viskas vyko skaidriai.? Manau reikia vaikyti teisininkus.Reikia visiem laikam baigti su korupcija.To komunistinio paveldo gana.
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių