- Roma Pakėnienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Komisijai (EK) praėjusį pirmadienį „Lietuvos geležinkeliams“ skyrus beveik 28 mln. eurų baudą už neteisėtai apribotą konkurenciją, kai 2008 metais bendrovė išardė bėgius iš Mažeikių į Rengę Latvijoje, valstybės valdomos įmonės vadovas neatmeta, kad EK sprendimas bus skundžiamas Europos Sąjungos teismui, siekiant sumažinti ar visai išvengti baudos.
Mantas Bartuška interviu BNS sako, jog „Lietuvos geležinkeliai“ jau tariasi su skundą Komisijai pateikusia „Orlen Lietuva“, kaip ištaisyti pažeidimą, dėl to bus kalbamasi ir su Latvija.
Pasak M.Bartuškos, vienas pirmųjų žingsnių bus „Lietuvos geležinkelių“ pertvarka, atskiriant infrastruktūrą, krovinių ir keleivių vežimo veiklas ir jas perduodant antrinėms įmonėms, kurias valdytų viena kontroliuojanti bendrovė.
- Gal jau matėte visą Europos Komisijos išvadą, 106 puslapių dokumentą?
- Esame gavę, pats visko dar nemačiau, nespėjau peržiūrėti, bet komanda žiūri, vertina.
- Ar jame yra konkretūs nurodymai, kaip reikėtų ištaisyti pažeidimą?
- Konkrečių nurodymų, kaip reikėtų ištaisyti situaciją, nėra. Yra paskirta bauda, ir yra kita dalis, kur reikia su Komisija sutarti dėl situacijos atitaisymo, kas gali būti Rengės atstatymas arba kitos priemonės. Bet konkretumo šioje vietoje nėra, pagal procedūras su Europos Komisija bus diskusija, ar atstatyti Rengės kelią, ar kitas priemones taikyti.
Byla yra kompleksinė, sudėtinga, ji buvo ruošta aštuonerius metus, tokių arba panašių bylų net Europos mastu nėra tiek daug. Ji yra netgi precedentinė. Įvertinus bus galima spręsti, kaip elgtis toliau. Vienas variantų - skųsti ir siekti, kad bauda būtų išvis panaikinta arba sumažinta. Plius reikia suprasti situaciją, ką mes girdime, - tiek Latvija, tiek kitos suinteresuotos šalys gali skųsti, reikalauti papildomos žalos. Tai klausimas nėra vien tik 28 mln. eurų, potencialiai jis yra didesnis.
- Ar galima traktuoti Europos Komisijos baudą taip, kad Lietuva sumoka nemažą pinigų sumą už tai, kad nesutinka pertvarkyti „Lietuvos geležinkelių“, kaip nori Komisija?
Plius reikia suprasti situaciją, ką mes girdime, - tiek Latvija, tiek kitos suinteresuotos šalys gali skųsti, reikalauti papildomos žalos. Tai klausimas nėra vien tik 28 mln. eurų, potencialiai jis yra didesnis.
- Sunku man būtų patvirtinti tokį teiginį, nes iš vienos pusės mes kalbame apie įmonės pertvarkymą, gal ne tokia kol kas apimtimi, kaip buvo diskutuota Europos Komisijos, nes buvo diskutuota įvairių scenarijų. Ką mes šiandien vertiname kaip realų scenarijų - tai pirmąjį žingsnį padaryti ir atskirti veiklas - išskaidyti ir perkelti į dukterines įmones, su motinine bendrove. Tokį variantą, kokį turi didžiosios Europos valstybės - Vokietija, Prancūzija - tai modeliai, kurie veikia.
- Tai jūs pasiūlytumėte Komisijai sukurti holdinginę kompaniją su antrinėmis įmonėmis?
- Čia ne visai net susiję klausimai. Bet kuriuo atveju mes vertiname ir į tą pusę judėsime, bet kaip Europos Komisija tai priims - kaip dalį persitvarkymo ir kažkaip atsižvelgs dėl Rengės klausimo, neaišku.
- Kiek žinau, Komisijoje buvo keliamas klausimas dėl visiško „Lietuvos geležinkelių“ išskaidymo, visiško nuosavybės atskyrimo. Ar tai įmanoma ir kodėl iki šiol Lietuva su tokiu variantu nesutiko?
- Kas anksčiau sutiko ar nesutiko, sunku man vertinti. Įmonės pertvarkymas yra sudėtingas klausimas, kas yra labai svarbu - kad tiek nacionaliniai saugumo interesai, tiek valstybės ekonominiai interesai nebūtų pamiršti. Tie procesai daromi tam, kad mes judėtume link vakarietiškų pavyzdžių, mes šiandien darome tuos namų darbus ir ruošiamės, tikiu, kad artimiausiu metu turėsime gerą pasimatavimą - veiksmų planą, kaip judėti.
Gali būti, kad pakaks Rengės atstatymo ir dar kažko nereikalaus, nes jau bauda yra skiriama.
- Ar jūs pats bandėte derėtis su Europos Komisija? Ar tuose pokalbiuose buvo užsimenama arba leidžiama suprasti, kad turite arba restruktūrizuoti įmonę, arba gaunate baudą?
- Tų pokalbių turėjome tikrai labai nedaug - vieną ar du, kadangi tikrai trumpas laikas buvo. Dėl valdymo modelių buvo kalba, bet iš karto žengti didelius žingsnius įmonė nepasiruošusi, nes yra didelė kompanija, tas ilgai užtruktų arba tą galima daryti pažingsniui.
- Tačiau kai kurie analitikai sako, kad pažeidimo esmė ir buvo ta, jog „bėgių“ ir „vagonų“ verslo tikslai yra visiškai skirtingi, jie susikerta, tuo metu „Lietuvos geležinkeliai“, turėdami abu tuos verslus, negali jų supriešinti, todėl holdingas neišspręs šios problemos. Tik verslų visiškas išskaidymas išspręstų šią situaciją.
- Kaip ir minėjau, mes ruošiamės žengti pirmą žingsnį - ką nemažai Europos vežėjų yra padarę. Tai mūsų toks pirmas tikslas - turėti motininę įmonę ir dukterines atskirose veiklose. Bet labai svarbu suprasti, kad Europos direktyvos leidžia net vertikaliai integruotą struktūrą, kokią mes dabar turime geležinkeliuose.
Žiūrint statistiką iki pažeidimo - apie milijoną tonų naftos produktų važiavo iš Mažeikių į Latvijos pusę ir po Rengės uždarymo iki milijono yra vežama kitu maršrutu, bet tie srautai nepasikeitė.
- Nė viena Lietuvos Vyriausybė nesiryžta pradėti geležinkelių pertvarkos, nors apie tai jau seniai kalbama. Tai kur čia yra pavojai „Lietuvos geležinkeliams“?
- Esmė yra užtikrinti veiklą ir siekti rinkos efektyvumo. Yra pavyzdžių Europoje, kur buvo nepasiruošta arba kaip Estijoje, kur buvo išskaidyta, paskui vėl grįžta, privatizuota, ir kroviniai reikšmingai krito. Tie pavyzdžiai rodo, kad tokius pertvarkymus reikia labai atsakingai daryti. Yra ir kitų pavyzdžių, kaip toje pačioje Vokietijoje, kur einama žingsniais, užtikrinamos prieigos, kiti žaidėjai prie infrastruktūros gali prisijungti.
Lietuvoje irgi yra šiandien galimybė prisijungti kitiems vežėjams, mažose atkarpose vežėjų netgi yra. Latvijos vežėjai iki Radviliškio atvažiuoja, bet tie vežimai mažesnę dalį sudaro, „Lietuvos geležinkeliai“ sudaro didelę dalį, nes turi didelį įdirbį.
Yra Europos direktyvos, kuriomis visi turi vadovautis, turi būti vienodos žaidimo taisyklės. Valstybė turi pasirinkti modelį, kuris neštų didžiausią ekonominę naudą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Matijošaitis: užtruko, bet duotas žodis – ištesėtas31
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis džiaugiasi, kad „Vičiūnų grupės“ pasitraukimo iš Rusijos rinkos istorijoje pagaliau padėtas taškas. Kelis pastaruosius metus kritikos dėl įmonės veikimo Kaliningrade susilauk...
-
„Amber Grid“ vadovas: GIPL detalių keitimas gali užtrukti mažiausiai metus2
Rinkos reguliuotojui įpareigojus dujų perdavimo sistemos operatorę „Amber Grid“ pakeisti įtarimų sukėlusias galimai rusiškas jungiamąsias detales, sumontuotas Lietuvos ir Lenkijos magistraliniame dujotiekyje (GIPL), pasak bendrovės v...
-
D. Matijošaitis apie „Vičiūnų“ pasitraukimą iš Rusijos: akivaizdu, kad žaidėme ne savo žaidimą29
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdoma žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupė“ oficialiai patvirtino pardavusi Rusijos Kaliningrado srityje veikiantį fabriką ir dar 7-iose valstybėse ...
-
G. Nausėda apie parduotą „Vičiūnų grupės“ verslą Rusijoje: geriau vėliau negu niekada15
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupei“ po dvejus metus trukusio proceso pardavus verslą Rusijoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog jis par...
-
VERT įpareigojo „Amber Grid“ pakeisti GIPL detales su rusiškomis žymėmis5
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) įpareigojo dujų perdavimo sistemos operatorę „Amber Grid“ pakeisti įtarimų sukėlusias Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) galimai rusiškas jungiamąsias detales. ...
-
„Orlen Lietuva“ atlygino 146 tūkst. eurų į jūrą išsiliejusios naftos sukeltą žalą5
Naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ teigia atlyginusi aplinkosaugininkų nustatytą 146,4 tūkst. eurų žalą, kai vasario pradžioje Baltijos jūroje ties Būtingės naftos terminalu išsiliejo beveik 2 tonų naftos. ...
-
Lietuvoje startuoja Graikijos „Aegean Airlines“ – dukart per savaitę skraidins į Atėnus1
Lietuvoje startuoja nacionalinė Graikijos oro vežėja „Aegean Airlines“ – du kartus per savaitę ji tiesiogiai skraidins iš Vilniaus į Atėnus. Tikimasi, kad keliautojai per Atėnus galės pasiekti daugiau pasaulio šalių jun...
-
„Vičiūnų grupė“ pardavė gamyklą Kaliningrade64
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio ir jo verslo partnerio Liudo Skieraus valdoma žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupė“ Rusijos valdymo grupei „Gruppa Okean“ pardavė visą verslą Rusijoje &nda...
-
„Maxima“ kviečia dirbti: apmokome, suteikiamas transportas, apgyvendinimas bei nemokamas maitinimas10
Šalia Lentvario netrukus pradės veikti naujas „Maxima LT“ logistikos centras. Jo vadovas Modestas Virvilas jau renka savo komandą – jo kolegomis gali tapti ir patirties logistikoje neturintys kandidatai. ...
-
Svarbiausi faktai apie Lietuvoje gamyklą planuojančią statyti „Rheinmetall“3
Vokietijos gynybos pramonės milžinei „Rheinmetall“ planuojant Lietuvoje statyti 155 mm artilerijos amunicijos gamyklą, BNS pateikia pagrindinius faktus apie dar 19-ojo amžiaus pabaigoje įkurtą Vokietijos koncerną, kuris taptų vienu didžiau...