„Lietuvos geležinkeliuose“ atgims vidiniai sandoriai? | kl.lt

„Lietuvos geležinkeliuose“ atgims vidiniai sandoriai?

Dar visai neseniai itin valstybės vadovų ir politikų kritikuoti vidiniai sandoriai, kuriais buvo apraizgyti "Lietuvos geležinkeliai", pakils lyg feniksas iš pelenų? Toks klausimas kyla paanalizavus tai, kas vyksta "Lietuvos geležinkelių" skelbiamuose dešimčių milijonų vertės konkursuose.

Milijonai – antrinei įmonei

Valstybės įmonės "Lietuvos geležinkeliai" (LG) rangos darbų konkursuose tarp kitų pretendentų dalyvauja ir seniai veikianti jos antrinė bendrovė "Geležinkelio tiesimo centras".

Konkurentų teigimu, tai nuolat sukelia įtampą ir įtarimų, konkursai net būna stabdomi dėl nelabai suprantamų priežasčių, o laimėtojų vietų dalybos primena ekstrasensų mūšius.

Įmonės "Lietuvos geležinkeliai" Pirkimų centro direktorius Donatas Malaškevičius, kalbinamas dienraščio "Klaipėda" žurnalistų, tesugebėjo pasakyti, jog žino tik tokį miestą Klaipėda, o kokia padėtis viešųjų pirkimų srityje, LG Pirkimų centro vadovas nepanoro atskleisti.

"Aš negaliu komentuoti tam tikrų dalykų, Komunikacijos skyrius tai daro. Taip, suprantu, kad tai rimti dalykai, bet aš nesu įgaliotas komentuoti viso to", – pareiškė D.Malaškevičius.

O gal logiškai paaiškinama visos tos painiavos priežastis yra ta, kad konkursuose dalyvaujančios antrinės LG įmonės "Geležinkelio tiesimo centras" finansine gerove yra suinteresuoti patys "Lietuvos geležinkeliai"?

Klausimai suglumino

Ši aplinkybė ir kelia daugiausia klausimų. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog įmonės "Geležinkelių tiesimo centras" kova milijoninės vertės konkursuose yra visiškai suprantama.

Tačiau kaip vertinti tai, jog vadinamajai dukterinei įmonei tokį užsakymą teiktų "motininė" įmonė, kad ir priklausanti valstybei?

Jei tokiame konkurse dalyvautų privati bendrovė, pasitelkusi dar ir savo antrinę įmonę, iš karto kiltų įtarimų dėl konkurencijos mažinimo.

Vis dėlto LG generalinis direktorius Mantas Bartuška tikino, jog jam nesuprantama, kodėl kam nors gali kilti klausimų dėl tokių viešųjų konkursų aplinkybių.

Dienraščio kalbinti ekspertai pabrėžė, jog LG antrinė įmonė "Geležinkelių tiesimo centras" viešuosiuose konkursuose iškyla kaip pagrindinis rinkos žaidėjas. Anksčiau ši įmonė didelių projektų įgyvendinime dalyvaudavo kaip subrangovė ir toks jos statusas esą buvęs tarsi nerašytas įstatymas, kurį žinojo visi rangovai.

M.Bartuška patikino, jog "Geležinkelių tiesimo centras" konkursuose dalyvaudavo anksčiau ir dalyvauja ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

"Įmonė turi savo partnerių. Turi tam tikras kompetencijas, kurias gali panaudoti. Geležinkelių infrastruktūros direkcija skelbia tam tikrus konkursus, kuriuose dalyvauja ši įmonė. Tai yra atskiros organizacijos, turinčios savo tikslus", – argumentavo M.Bartuška.

Sąlyga – bėgių skaičius

Tačiau peržvelgus LG skelbto viešojo konkurso geležinkelio remonto ir priežiūros darbų, kurių preliminari vertė arti 100 mln. eurų, konkurso sąlygas, matyti, jog kova už išskirtinį skaidrumą geležinkeliečių viešuosiuose konkursuose gali būti vertinama kaip deklaratyvus dalykas.

"Konkurso sąlygose galima aptikti įrašą, kuris paaiškins, kodėl Lietuvoje geležinkelių remonto darbai prieinami tik "Geležinkelių tiesimo centrui". Sąlygose nurodyta, jog įmonė privalo pateikti penkerių metų konkrečių darbų sąrašą bei specializuotą geležinkelių remonto technikos sąrašą, kurios Lietuvoje, be minėtos "dukterinės" įmonės, daugiau niekas neturi", – pažymėjo ekspertas.

Tačiau LG generalinis direktorius M.Bartuška mušėsi į krūtinę, pabrėždamas, jog šiai antrinei įmonei nesudarinėjamos išskirtinės sąlygos.

"Sprendžiant iš to, kiek dalyvių mums pavyksta pritraukti į konkursus, matyti, jog išskirtinių sąlygų nėra. Konkurencija mums leidžia pasiekti geriausias kainas. Mūsų tikslas – sąžiningi konkursai ir geriausios kainos. Kadangi įmonė didelė, yra užtikrinama, jog tie patys asmenys nedalyvautų skirtingose organizacijose", – aiškino generalinis direktorius.

Reikia darbo ir pinigų

Pasak M.Bartuškos, antrinės įmonės dalyvavimas konkurse nėra jokia išskirtinė praktika.

"Tai vyksta ir kitose valstybės valdomose įmonėse ir holdinguose. Kai įmonių grupė yra didelė, tokios veiklos gali viena kitą papildyti, nesuteikiant išskirtinių sąlygų. Mano galva, tegul įmonė dalyvauja konkursuose, nei siekia vidinių sandorių. Laimi – valio. Nelaimi – gal kitur laimės, konkursai vyksta ir kitose šalyse", – paaiškino M.Bartuška.

Paklausus, ar įmonė "Geležinkelių tiesimo centras" veikia pelningai, M.Bartuška kiek sutriko.

"Ji veikia. Kaip ir kiekviena rangovinė įmonė, gali turėti ciklus, bet jos planas – veikti pelningai. Jei ji būtų nuostolinga, apie jos veiklą būtų galima svarstyti ateityje", – patikino M.Bartuška.

O štai ekspertų pastebėjimuose galima atrasti kitokių įžvalgų.

"Įmonė nėra pelninga, kalbame apie itin specializuotą bendrovę. Peržvelgus tinklalapio "Rekvizitai.lt" duomenis, manome, jog sėkmė viešuosiuose konkursuose nusisuko nuo šios įmonės. 2015 m. įmonė dalyvavo 33 viešuosiuose pirkimuose, laimėjo 11 (33 proc.) jų. 2016 m. įmonė dalyvavo 33 viešuosiuose pirkimuose, laimėjo 15 (45 proc.). 2017 m. įmonė dalyvavo 40 viešųjų pirkimų, laimėjo 4 (10 proc.). 2018 m. įmonė dalyvavo 2 viešuosiuose pirkimuose, laimėjo abiejuose", – duomenų pateikė ekspertas.

Tame pačiame tinklalapyje pažymėtas ir šios įmonės darbuotojų skaičiaus žymus svyravimas.

"Juos visus reikia išlaikyti. Tad aiškėja natūralus atsakymas: jiems visiems verkiant reikia darbų", – replikavo verslininkas.

Sandoriai už 429 mln. eurų

Tad ar iš tiesų naujoji "Lietuvos geležinkelių" vadovybė padarė viską, jog būtų išsklaidytos bet kokios abejonės dėl valstybinio konglomerato veiklos skaidrumo?

LG vadovauti 2016-ųjų pabaigoje pradėjęs M.Bartuška karjeros pradžioje itin akcentavo siekį išgyvendinti vidinių sandorių praktiką valstybinėje įmonėje.

Tuomet paaiškėjo: LG su antrinėmis įmonėmis 2011–2015 m. sudarė vidaus sandorių už 429 mln. eurų, o didelė jų dalis atiteko šių įmonių be konkursų samdytiems subrangovams.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) gruodį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl tokių sandorių.

Bausmė už kyšius – baudos?

Dienraštis pasidomėjo dviejų STT pradėtų tyrimų, kuriuose buvo minimi korupciniai susitarimai, baigtimi.

Pernai liepą STT Klaipėdos valdybos pareigūnai ėmėsi ikiteisminio tyrimo dėl kyšininkavimo ir papirkimo vykdant viešuosius pirkimus įmonėje "Geležinkelio tiesimo centras". Tuomet buvo sulaikyti keturi asmenys, darbo vietose ir namuose atliktos kratos.

Buvo minima, kad "Geležinkelio tiesimo centro" projektų vadovai savo ir kitų naudai reikalavo ir priėmė kyšį iš įmonių vadovų už pagalbą laimint remonto darbų viešąjį pirkimą.

Už kyšį taip pat pažadėta, kad įmonių vadovai ateityje gaus pasiūlymus ir pagalbą dalyvaujant "Geležinkelio tiesimo centro" skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose.



NAUJAUSI KOMENTARAI

vladimir

vladimir portretas
AB ,,LIETUVOS GELEŽINKELIAI'' TURI VADOVAUTI GELEŽINKELINININKAI-BET NE ŠIE NAFTININKAI VISIŠKAI NESUPRANTANTYS GELEŽINKELIO SPECIFIKOS.O KOKIUS ATLYGINIMUS MOKA-SIAUBAS.

darbo zmoniu prasymu

darbo zmoniu prasymu portretas
Na ka pagaliau,bus antra Mazeikiu nafta,dvi dalis papigiaja zydeliams is uzjurio,o keleivine dalis Lietuvai ir jos zmogiukams -nuostolinga.Saunu seniai laukiau kada suskaldis ir perparduos,puikiai sutvarke uz Europos sajungos lesas dabar isisavinti liko,niekas uz dyka neduoda
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių