„Limarko“ – ant laivų atnaujinimo bangos

"Limarko" grupės bendrovė "Limarko" laivininkystės kompanija įsigijo motorlaivį „Kantata“. Jis užbaigė ilgai trukusį laikotarpį, kai ši bendrovė negalėjo atsinaujinti laivyno ir gali atverti naują jos vystymosi etapą.

Laivai su garantuotu įdarbinimu

2006 m. pastatytas laivas „Kantata“ yra CV1100 tipo konteinervežis, pritaikytas gabenti 1118 standartinių 20 pėdų jūrinių konteinerių. Jis yra toks pats, kaip 2008 m. Limarko laivininkystės kompanijos įsigytas „Tokata“.

Tarp šių laivų pirkimo ilgas devynerių metų laikotarpis.

„Prasidėjus pasaulinei recesijai, mes iki 2008 m. nuolat atnaujinę laivyną susidūrėme su dideliais sunkumais. Itin sunkūs buvo maždaug penkeri metai. Nelengvai, bet buvo surasti teisingi sprendimai. Nuo 2015 m. jau pradėjome kvėpuoti pilna krūtine“, – aiškino "Limarko" grupės prezidentas ir generalinis direktorius Vytautas Lygnugaris.

CV1100 tipo 148 m ilgio laivai yra vieni populiariausių tarp konteinervežių. Net ir ekonominio nuosmukio sąlygomis jie turėjo darbo. Tai yra palyginti talpūs konteineriniai laivai – anksčiau naudoti kaip okeaniniai, o dabar įdarbinami fiderinėse linijose. Tai yra nauja pasaulinė tendencija, kai didėjant bendram konteinerinio laivyno tonažui buvę okeaniniai laivai pereina į fiderines linijas. 

Kaip ir anksčiau įsigytas laivas „Tokata“, naujasis laivas „Kantata“ yra įdarbintas pagal ilgalaikę sutartį gabenti konteinerius Vakarų Viduržemio jūros regione tarp Ispanijos, Prancūzijos, Italijos ir Šiaurės Afrikos valstybių uostų. Jie dirba pagal susitarimą su antrąja pasaulyje konteinerinės laivybos linija MSC.

Lemia susiklosčiusios aplinkybės

V.Lygnugaris teigė, kad su laivo „Kantata“ įsigijimu gali prasidėti naujas "Limarko" grupės laivyno atnaujinimo etapas.

„Laivyną reikia atnaujinti kas keletą metų. Plius jį norisi auginti. Sprendimas dėl motorlaivio „Kantata“ įsigijimo yra gerai pasvertas. Tikiuosi, kad viskas klostysis sėkmingai, nors ir esame labai priklausomi nuo pasaulinės ekonomikos pokyčių. Jei nebus didelių svyravimų, tikiuosi, kitais metais įsigysime dar vieną laivą, o gal ir du. Tokiu būdu papildysime dabartinį laivyną“, - svarstė V.Lygnugaris.

Šiuo metu dar neaišku, kokie tai bus laivai. Šiandien "Limarko" laivininkystės kompanija valdo du konteinerinius ir keturis refrižeratorinius laivus. Gali būti stiprinamas konteinerinis laivynas, bet galbūt perkamas ir refrižeratorius. V.Lygnugaris neatmetė galimybės įsigyti ir bendrųjų (generalinių) krovinių gabenimo laivų.

„Perkant laivus daug kas priklauso nuo aplinkybių. Mūsų akys plačiai atmerktos. Nuolat stebime rinkos signalus, sekame, kas vyksta laivų pardavimo rinkoje. Gali būti, kad kažkokia kompanija keis profilį ar susiklosčius kitokioms aplinkybėms išparduos laivus. Jei susidarys palankios sąlygos mes pirksime vieną ar kitą laivą“, - tikino "Limarko" grupės vadovas.

Susiklosčius panašioms aplinkybėms įsigyta ir „Kantata“. Ją "Limarko" laivininkystės kompanija pirko iš vienos Vokietijos bendrovės, kuri likviduojama ir išparduoda laivyną. Laivas įsigytas už daugiau, nei 5 mln. JAV dolerių su banko, kuriam vokiečių kompanija buvo skolinga, žinia.

„Šia prasme nesame unikalūs - ne vien mes nuolat žvalgomės ir sekame, kas darosi aplinkui. Taip elgiasi daugelis laivybos bendrovių, - teigė V.Lygnugaris. 

Ko gero labiausiai "Limarko" grupė norėtų plėsti konteinerinį laivyną. Tam yra svarbi sąlygą – šiuos laivus lengviau įdarbinti ir ta tendencija išliks.

„Kalbant apie konteinerinius laivus, galiu pasakyti, kad neįsigysime mažesnių nei 1100 TEU talpos, bet kitas pirkinys gali būti ir 1700 TEU, ir 2500 TEU. Tai yra laivai iš taip vadinamo „main stream“ srauto arba tie, kuriuos lengviau įdarbinti esant nepalankioms rinkos sąlygoms. Tokio dydžio laivai visada išlieka paklausūs, tik gali skirtis frachto dydžiai“, - su šypsena dėstė V.Lygnugaris.

Neteisingas socialinis draudimas

Šiuo metu visuose "Limarko" laivininkystės kompanijos laivuose iškelta Lietuvos vėliava. Jų įgulas beveik šimtu procentų sudaro Lietuvos piliečiai.

„Mums yra labai svarbi Lietuvoje esanti įstatyminė bazė, kuri susieta su laivyba. Mūsų jūrininkai moka tokius pačius socialinio draudimo mokesčius, kaip ir kiti Lietuvos piliečiai, nors gerokai mažiau naudojasi sveikatos apsaugos sistema. Manau tai nėra teisinga. Vertinama, kad jūrininkas per metus krante būna vidutiniškai 4-5 mėnesius, o likusį laiką  – 7-8 mėnesius jis yra laive. Ir tą laiką Lietuvos socialinio draudimo sistema jis nesinaudoja. Už tą jūrininkų laiką mes socialinį draudimą mokame taip vadinamiems laivų savininkų savitarpio draudimo klubams (angl. Protection and Indemnity Clubs). Pavyzdžiui, neseniai vieną susirgusį jūrininką sraigtasparniu nuėmėme iš laivo Viduržemio jūroje. Išlaidas sumokėjo laivų savininkų savitarpio draudimo klubas. Esame priversti mokėti dvigubą socialinį draudimą. Taip mums susidaro papildomi kaštai ir tampame mažiau konkurencingi su tomis, netgi Europos Sąjungos šalimis, kur apmokestinimo sistema yra kitokia“, – jūrininkų draudimo subtilybes dėstė V.Lygnugaris.

Netgi kaimyninėje Latvijoje jūrininkų socialinio draudimo sistema yra kitokia nei Lietuvoje. Ten jūrininkų socialiniam draudimui yra taikomos lubos, - toks draudimas mokamas nuo dviejų minimalių mėnesinių atlyginimų dydžio sumos. Likusi jų atlyginimo dalis socialiniais mokesčiais nėra apmokestinama.

Siūlymą įvesti socialinio apmokestinimo lubas arba schemą, kad būdami jūroje jūrininkai mokėtų tik simbolinius socialinio draudimo mokesčius yra pateikusios ir Lietuvos jūrinės organizacijos, Lietuvos laivų savininkų asociacija. Tačiau reikiamo dėmesio iki šiol nesulaukta.

Pasididžiavimas kainuoja brangiau

V.Lygnugaris teigė pasigendantis aiškumo dėl Lietuvos politikų pozicijos jūrininkų ir jūrinės industrijos atžvilgiu.

„Girdime, kaip kiekviena Vyriausybė kalba apie prioritetą eksportui. Nacionalinio laivyno veikla kaip tik ir yra eksporto šaka, kuri galėtų ir turėtų būti prioritetinė. Mes uždirbame pinigus kituose regionuose ir vežame į Lietuvą. Tokiam verslui reikia uždegti žalią šviesą ir sudaryti sąlygas, kad steigtųsi laivybos kompanijos, laivų valdymo bendrovės“, - svarstė V.Lygnugaris.

Čia pavyzdžiu galėtų būti Vokietija, kuri sudarė mokestines sąlygas kurtis laivybos verslui. Atsirado daugybė fondų, kurių lėšomis buvo įsigyti laivai. 

Tačiau realybė yra tokia, kad Lietuvoje nėra teisingos jūrininkų socialinio draudimo schemos, nors dalis kitų Europos Sąjungos valstybių jas turi. Neskatinamas laivybos, kaip svarbios eksporto šakos vystymas. Dėl neišgrynintų sąlygų nukenčia Lietuvos jūrinio registro vėliavos prestižas. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Smagu

Smagu portretas
turbūt tik žiūrint iš šono.O kas iš to išeis-pamatysim

Pastebėjimas

Pastebėjimas portretas
Smagu, kad "Limarko laivininkystės kompanija" atsigauna po ilgo ir sunkaus laikotarpio.

juozukas

juozukas portretas
greitu laiku jurininkai bus diziausi ubagai nes jie negauna ne jokiu soceliniu garantiju mato kitas valstybes bet taip nedaro
VISI KOMENTARAI 9
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių