LVAT: Susisiekimo ministerija 40,5 tūkst. eurų baudą turi sumokėti iškart

Konkurencijos tarybos skirtą 40,53 tūkst. eurų baudą dėl apribotos prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros ir konkurencijos pažeidimo Susisiekimo ministerija turi sumokėti nelaukiant, kol bus išspręstas ginčas dėl sprendimo teisėtumo.

Bauda ministerijai skirta už tai, kad 2020 metais tuometinis ministras Jaroslavas Narkevičius patvirtino šios infrastruktūros naudojimo prioriteto taisykles, be kita ko, užkirtusias kelią Igorio Udovickio netiesiogiai valdomai bendrovei „Gargždų geležinkelis“ vežti krovinius per Lietuvą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) vasario 7 dieną galutinai atmetė ministerijos skundą ir paliko galioti Regionų administracinio teismo sausio 9 dienos nutartį.

Ministerija prašė sustabdyti tarybos sprendimo dalies dėl baudos vykdymą, kol ginčas bus galutinai išnagrinėtas.

„Prielaida, jog pareiškėjas (Susisiekimo ministerija – BNS) gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas“, – nusprendė LVAT.

Ministerijos teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino jos argumentus – esą sumokėjus baudą visuomenei ir viešajam interesui bus padaryta žala.

„Baudos sumokėjimas neigiamai paveiktų pareiškėjo (Susisiekimo ministerijos – BNS) galimybes vykdyti jam pavestas valstybines funkcijas, nes valstybės lėšos nebūtų panaudotos tuo metu, kai buvo suplanuotos“, – teismui teigė ministerija.

Konkurencijos taryba aiškino, kad baudos suma nėra didelė ir sudaro tik 0,003 proc. ministerijai 2024 metams skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

Tyrimas patvirtino, kad į rinką ketinantys įeiti žaidėjai gali būti diskriminuojami (...)

 

„Pareiškėjas (Susisiekimo ministerija – BNS) nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių teiginius apie jo vykdomų funkcijų galimus sutrikimus, taip pat nenurodė konkrečių pavyzdžių, kokie įgyvendinami projektai ar vykdomos funkcijos stipriai nukentėtų, sumokėjus paskirtą baudą“, – LVAT teigė taryba.

Pasak LVAT, Susisiekimo ministerija savo prašymo nepagrindė objektyviais faktiniais duomenimis.

Taryba tyrimą pradėjo 2021 metų lapkritį įtarus, kad pajėgumų skyrimo taisyklės gali prieštarauti Konkurencijos įstatymui. Taisyklės taikomos, kai kelios įmonės pageidauja vežti krovinius geležinkeliu ir tam tikroje atkarpoje pritrūksta laisvų pajėgumų. 

Pagal jas įmonė, pageidaujanti vežti krovinius perpildytame ruože, privalo iš anksto pateikti dokumentus ir pagrįsti, kad turi pakankamai riedmenų, darbuotojų bei krovinių.

Tarybos vertinimu, tokia tvarka privilegijavo „LTG Cargo“, nes ji galėjo pagrįsti, jog yra pasirengusi panaudoti prašomus pajėgumus. Tuo metu naujas vežėjas turi pateikti sutartis dėl krovinio vežimo, įsigyti riedmenis bei įdarbinti darbuotojus ir prisiimti finansinę riziką net nežinodamas, ar gaus prašomų pajėgumų.

Ji tyrimą pradėjo pagal bendrovės „Gargždų geležinkelis“ skundą. Tyrimas patvirtino, kad į rinką ketinantys įeiti žaidėjai gali būti diskriminuojami ir tuomet, kai šiems nustatomi vienodi reikalavimai, kaip ir senbuviui, kuris juos gali įvykdyti daug lengviau.

Anot tarybos, Europos Komisijos stebėsena patvirtino, kad naujiems žaidėjams itin sudėtinga patekti į Lietuvos rinką, kur faktiškai veikia vienintelis vežėjas „LTG Cargo“.

Taryba skelbė, kad ES krovinių vežimo geležinkeliais sektorius 2007 metais buvo atvertas konkurencijai – 2016 metais visose ES šalyse, išskyrus Graikiją, Airiją, Lietuvą ir Liuksemburgą, veikė nauji operatoriai, konkuruojantys su jau įsitvirtinusiomis įmonėmis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių