Premjeras apie Lietuvos pašto valdybą: ministras turėjo reaguoti į žmonių skundus

Premjeras Saulius Skvernelis, anksčiau žadėjęs aiškintis Lietuvos pašto valdybos atleidimo motyvus, dabar sako, jog susisiekimo ministras turėjo reaguoti į žmonių skundus, jog jie negauna tinkamų pašto paslaugų. Pasak S. Skvernelio, valstybės įmonė neturi koncentruotis vien į pelną, bet atlikti ir socialines funkcijas.

„Jeigu kalbame apie Lietuvos paštą, turi būti teikiama paslauga gyventojams. Jeigu šiandien gyventojai sako, kad mes iš tos valstybės įmonės paslaugos negaunam arba gaunam ne tokią, na, atleiskite, ministras privalo reaguoti“, – sekmadienį LRT laidai „Savaitė“ sakė S. Skvernelis.

Jo teigimu, ministras Jaroslavas Narkevičius yra visiškai atsakingas už jo kuruojamas valstybės įmones.

„Valstybės įmonės turi turėti ne tik vienintelį tikslą, kas paskutiniu metu buvo visiškai raudona linija nubrėžta, bet kokia kaina – pelnas, komercija, aišku, dividendai, bet valstybės įmonės tam yra, kad jos dar atlieka ir kitas funkcijas, tame tarpe ir socialines“, – kalbėjo premjeras. 

J. Narkevičius spalio 31-ąją atleido buvusio ministro Roko Masiulio suformuotą Lietuvos pašto valdybą. S. Skvernelis praėjusią savaitę aiškino, jog ministras jam turės pateikti aiškius tokio sprendimo argumentus, tačiau kartu pridūrė, jog pašto paslaugos turi būti kuo pigesnės žmonėms.

Spalio 31 dieną J. Narkevičius atšaukė Lietuvos pašto valdybą, kurioje dominavo nepriklausomi nariai, ir ketverių metų kadencijai paskyrė naują, kurioje daugumą sudaro ministerijos žmonės. Vėliau įsakymas buvo pakeistas ir valdyba atšaukta nuo gruodžio 31-osios.

Tačiau kol kas neaišku, ar atšaukta valdyba sutiks dirbti iki metų pabaigos.

J. Narkevičius BNS praėjusią savaitę pripažino, kad sprendimui atšaukti valdybą įtakos turėjo įmonės spendimas parduoti Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos centrinių paštų pastatus. Dėl to į Vyriausybę kreipėsi ir „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, prašydamas ieškoti galimybės juos išsaugoti visuomenei.

„Vien tik privatizavimas ir pardavimas nėra į žmonių interesus nukreiptas veiksnys“, – BNS sakė ministras.

Jo teigimu, žmonių interesas yra „ir pašto išnešiojimas, ir pastatų išsaugojimas, ir mobilus paštininkas, ir visa, kas su tuo susiję“.

Lietuvos paštas yra priėmęs sprendimą pastatus parduoti, nes jie per dideli bendrovei, o jų išlaikymas per brangus. Sostinės centrinio pašto pastato pradinė pardavimo kaina yra daugiau kaip 10 mln. eurų, Kauno ir Klaipėdos – atitinkamai 3,3 mln. ir 1,6 mln. eurų. Pastatų pardavimo aukcionai planuojami gruodžio mėnesį.

Paštas anksčiau kreipėsi į Kultūros ministeriją bei trijų mestų savivaldybes, siūlydama pastatus įsigyti, tačiau susidomėjimo nesulaukė. Anot bendrovės, Turto bankas taip pat nurodė, kad Kauno centrinio pašto pastatas turėtų būti parduotas.

Dėl planų parduoti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centrinius paštus susirūpinimą yra pareiškusi Valstybinė kultūros paveldo komisija, Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, Lietuvos restauratorių sąjunga.

Supažindins su lūkesčiais

Susisiekimo ministras pirmadienį susitiks su Lietuvos pašto vadyba – susitikime jis ketina išsakyti konkrečius savo lūkesčius.

J. Narkevičius BNS patvirtino, kad susitikime bus kalbama apie „esamą situaciją“ ir naujus jo lūkesčius.

„Praėjusią savaitę pasirašiau ketinimų, lūkesčių protokolą, nežinau, ar valdybos nariai jį gavo. Tame laiške savininkas išdėsto savo lūkesčius, kurių tikisi iš valdybos. Juose patikslinta socialinė pakraipa“, – BNS sakė J. Narkevičius, nenorėjęs išsamiau pasakoti apie protokolo turinį ir pažadėjęs jį atsiųsti.

Spalio 31 dieną atleista valdyba, kurios įgaliojimai vėliau buvo pratęsti iki gruodžio 31 dienos, ministro teigimu, yra einanti pareigas.

Lietuvos pašto valdybos pirmininkas Nerijus Datkūnas portalui delfi.lt sakė, kad valdyba nėra gavusi naujo akcininko lūkesčių laiško.

„Akcininko atstovas (Susisiekimo ministras) paprastai valdybai parašo akcininko lūkesčių laišką. Viskas, ką valdyba darėme iki tol, buvo pagrįsta tuo lūkesčių laišku, kuri buvome gavę prieš beveik 2 metus. Ir ankstesnio akcininko atstovai būdavo reguliariai informuojami apie reikšmingus įvykius: susitikimų metu, be to, vadovybė bendraudavo tiesiogiai“, – delfi.lt sakė N. Datkūnas.

Anot jo, pirmą kartą su ministru valdyba susitiko spalio 24 dieną, tačiau jokių esminių pastabų nebuvo išsakyta, o apie pašto pastatų pardavimą iš esmės nekalbėta, išskyrus tai, kaip apie tai komunikuoti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kur pinigai?

Kur pinigai? portretas
Brangu išlaikyti pastatus? Siuntos gi auksinės, Vokietijoje Deutsche Post ir tai siųsti pigiau

pašto valdyba buvo baisi

pašto valdyba buvo baisi portretas
pašto valdyba buvo baisi... gerai kad atleido.... būtų tikrai sunaikinusi PAŠTĄ, kuri gyventojams paslaugų jau neteikė, kaip ANKSČIAU paštas ... dirbo kurjerių darbą

Premjeras Skvernelis -

Premjeras Skvernelis -  portretas
teisus .
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių