- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujausiais Eurobarometro apklausos duomenimis, susidūrus su skrydžių vėlavimais, atidėjimu ar perpildymu, net 60 proc. nukentėjusių nesikreiptų dėl iki 600 eurų siekiančios kompensacijos.
Kol keleiviai nežino savo teisų, skrydžių bendrovės naudojasi padėtimi ir išmoka vos ketvirtadalį visų teisėtų išmokų. Su oro linijų piktnaudžiavimu akis į akį susidūrusi Goda Raibytė pasakoja, kad sutrikus jos skrydžiui rasti paraiškos formą buvo itin sunku, o jei ne specialistai, teisėtai priklausančios kompensacijos būtų taip ir neatgavusi.
„Atsimenu, kad buvau labai išsigandusi. Kai skrendant išgirdau, kad dėl lėktuvo gedimo nepasieksime Frankfurto, mane ištiko šokas. Gaila, bet sutrikdytu skrydžiu visos bėdos nesibaigė. Buvau girdėjusi apie ES reglamentą, todėl vos priverstinai nusileidus Miunchene ėmiau ieškoti kompensacijos paraiškos formų,“ – pasakojo G. Raibytė. „Deja, bet nežinantiems apie kompensaciją, rasti šias formas būtų tiesiog neįmanoma – paraiškų reikėjo gerai paieškoti.“
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, ginantis oro keleivių teises, buvo priimtas dar 2004 metais, tačiau, net ir praėjus daugiau nei dešimtmečiui, apie jo įsigaliojamą žino nedaugelis. Reglamente apibrėžiama, kad kompensaciją dėl daugiau nei 3 val. atidėto, perpildyto arba atšaukto skrydžio priklauso visiems keleiviams, kurie pakilo iš ES priklausančio oro uosto. Kompensacija taip pat priklauso sutrikdytiems skrydžiams, kurie pakyla už ES teritorijos, tačiau tokiu atveju tai turi būti vienos iš ES oro linijų skrydis.
„Sutrikdytas „Lufthansa“ skrydis pakilo iš Vilniaus ir turėjo leistis Frankfurte. Bandėme leistis keliuose Vokietijos oro uostose, bet nesėkmingai. Galiausiai, Vokietijos oro linijų lėktuvas gavo leidimą tūpti Miunchene. Nors kompensacijos formą užpildžiau dar Bavarijos sostinėje, atsakymo iš „Lufthansa“ oro linijų laukiau pora mėnesių,“ – savo patirtimi dalinosi Goda. Laikas praleistas nežinioje keleivei „neatsipirko“ – paraiška dėl kompensacijos buvo atmesta, nes, oro linijų žodžiais, „vėlavimo nebuvo įmanoma išvengti.“
Toks pasiaiškinimas G. Raibytei sukėlė įtarimų ir nieko nelaukusi ji kreipėsi į skrydžių kompensacijos išieškojimo specialistus. „Per kelias minutes užpildžiau paraiškos formą www.skycop.lt. Gavusi kreipimąsi iš profesionalų, atsakymą „Lufthansa“ ne tik atsiuntė jau už poros dienų, bet jis dar ir buvo teigiamas.„SKYCOP“ dėka Vokietijos oro linijos sumokėjo kompensaciją per 10 dienų.“
Remiantis reglamentu, kompensacijos išmokos dydis priklauso nuo planuotos kelionės atstumo. Jeigu skrydžio atstumas siekia iki 1500 km, jums priklauso 250 eurų kompensacija, atstumams nuo 1500 km iki 3500 km – 400 eurų, o skrydžiams virš 3500 km – 600 eurų. Kompensacija nepriklauso tik tais atvejais, kai skrydžio sutrikdymas įvyksta dėl nuo skrydžių bendrovių nepriklausančių priežasčių, kurių nebuvo galima išvengti – gamtos stichijos, paslėptas gamybinis brokas, streikas ir pan.
Kaip teigia advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius” partneris Giedrius Kolesnikovas, turimais duomenimis, oro linijos Europos keleiviams vidutiniškai skolingos apie 3.2 mlrd. eurų. Vien iš Vokietijos išvykstantiems keleiviams oro linijos, tarp jų ir „Lufthansa“, kasmet įsiskolina apie 417 mln. eurų ir tai yra antra pagal metinių skolų skaičių rinka Europoje.
„Godos atvejis tik dar kartą įrodo, kad oro linijos į keleivių skundus reaguoja nerimtai, naudojasi keleivių neišmanymu ir bando spekuliuoti situacijos neapibrėžtumu, gintis biurokratiniais mechanizmais. Milijardus siekianti oro linijų skola ir vilkinami atsakymai turėtų ne atbaidyti, bet padrąsinti visus nukentėjusius kovoti dėl kompensacijos ir savo teisių ir šią kovą laimėti,“ – aiškina G. Kolesnikovas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
I. Šimonytė: „Rheinmetall“ atėjimas į Lietuvą gali būti išnaudojamas gąsdinant dalį visuomenės1
Vokietijos gynybos pramonės atstovei „Rheinmetall“ planuojant įkurti gamyklą Lietuvoje, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė tikina, kad tam tikros grupės gali išnaudoti šį faktą, kaip dalies visuomenės gąsdinimo įr...
-
Lietuvos bankas: bankų pelnas pernai augo du kartus4
Lietuvoje veikiantys bankai, neaudituotais duomenimis, pernai uždirbo 986 mln. eurų grynojo pelno – du kartus daugiau nei 2022 metais (491 mln. eurų), ketvirtadienį pranešė Lietuvos bankas (LB). ...
-
Seime – valstybės ir vietos gynybos pramonės ryšius skatinančios pataisos
Seimui ketvirtadienį teikiamos Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo pataisos, kurios leistų į valstybės vykdomą karinės technikos įsigijimą įtraukti Lietuvos įmones. ...
-
LB: bankai nepakankamai informuoja savivaldybes apie alternatyvas uždarytiems skyriams3
Lietuvos banko (LB) vertinimu, nors mažėja fizinių bankų klientų aptarnavimo skyrių, poreikis „gyvai“ konsultacijai išlieka. Tačiau, anot LB atstovės, gyventojai nepakankamai informuojami apie alternatyvias aptarnavimo galimybes. ...
-
Vilniaus Senamiestyje bus pradedamos naujo gyvenamųjų namų projekto statybos5
Įmonių grupė „Eika“ kartu su bendrove „Etapas Group“ bei jos partneriais užbaigė sostinės Seinų gatvėje esančio sklypo ir jame suplanuoto gyvenamųjų namų projekto „Senamiesčio sodai“ įsigijimo sandorį. ...
-
Ugdė vaikų meilę vandeniui1
Ketverius metus, nuo 2020 m. rusėjo iki 2024 m. sausio, trijų Kauno miesto pradinių mokyklų antrokai dalyvavo Sporto rėmimo fondo finansuojamame projekte „Pamilk vandenį“. Apie 800 antrokų vieną kūno kultūros pamoką praleido baseine, mok...
-
Produkciją Lietuvoje pristato biodujomis varomu vilkiku: per metus 100 tonų sumažins išmetamą CO22
Gėrimų gamintoja „Volfas Engelman“ nuo šiol savo produkciją visoje Lietuvoje pristato biometanu varomu vilkiku. Naujasis sunkvežimis kasdien keliauja iš Kauno į didžiųjų prekybos tinklų, esančių Panevėžyje ir Vilniuje, sa...
-
A. Avulis: vis dar galioja mano pasiūlymas, kad 2026 m. pabaigoje stadione žaistume futbolą20
Nacionalinį stadioną iš „BaltCap“ perimančios „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako esąs pasirengęs vykdyti projektą, o jau 2026 m. pabaigoje galėtų būti sužaistos pirmosios futbolo rungtynės. Anot jo, šiuo metu ...
-
D. Vedrickas: VPT galbūt vertins galutinę stadiono koncesijos sutartį – nenorėčiau dabar spekuliuoti2
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas Darius Vedrickas neatmeta, kad tarnyba vertins Nacionalinio stadiono statybos koncesijos sutarties galutinį variantą. ...
-
„Mega“ pranešė liūdną žinią: neteko ilgaamžių ryklių17
Ne vienus metus prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“ buvo vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje buvo galima apžiūrėti ryklius. Rykliai kartu su daugiau nei dviem šimtais per 40 skirtingų rūšių iš Atlanto, Indijos ir Ram...