STT atsisakė pradėti tyrimą dėl „Danpower“ panaikintų leidimų

  • Teksto dydis:

Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio prašymą įvertinti, ar atsakingų institucijų ir jų darbuotojų veiksmuose nebuvo piktnaudžiavimo arba tarnybos pareigų neatlikimo požymių, kai 2013 m. dviem uždarosioms akcinėms bendrovėms buvo išduoti leidimai plėtoti elektros energijos pajėgumus ir kai 2015 m. šie leidimai buvo panaikinti.

Tyrimą atsisakyta pradėti atlikus papildomus veiksmus ir surinkus patikslintus duomenis, pranešė Generalinė prokuratūra.

STT Administravimo valdyboje priimtame nutarime konstatuojama, kad pareiškimo nagrinėjimo metu nebuvo gauta duomenų, kurie leistų įtarti, kad nurodytose situacijose galimai buvo padaryta nusikalstama veika.

S. Skvernelis į Generalinę prokuratūrą kreipėsi šių metų gegužę. Pateiktą medžiagą pagal kompetenciją buvo pavesta įvertinti STT.

Išnagrinėjusi pareiškimą gegužės 28 d. STT priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau, susipažinęs su šiuo nutarimu ir pareiškimo nagrinėjimo metu surinktais duomenimis, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Rimvydas Valentukevičius STT nutarimą panaikino ir pavedė STT patikslinti duomenis apie pareiškime nurodytas aplinkybes.

Toks nutarimas buvo priimtas siekiant užtikrinti, kad išnagrinėjus pareiškimą procesinis sprendimas būtų priimtas objektyviai bei išsamiai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir atsakius į visus pareiškime keliamus klausimus.

„Esminis aspektas, dėl kurio kilo abejonės atsakingų institucijų pareigūnų veiksmais bei priimtais sprendimais, yra dviejų uždarųjų akcinių bendrovių ir akcinės bendrovės „Lesto“ 2013 m. pasirašyti ketinimų protokolai ir jų priedai, tiksliau – skirtingos, o tam tikrais atvejais, kaip rodo turimi duomenys, –kintančios, kompetentingų valstybės institucijų nuomonės dėl detaliojo plano reikalingumo nurodytais atvejais“, – teigiama Generalinės prokuratūros pranešime.

Remiantis surinktais duomenimis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sausį priimtu sprendimu administracinėje byloje, STT nutarime nurodoma, kad net ir šiuo metu nėra aišku, ar pasirašant ketinimų protokolus turėjo būti pridėti dokumentai, patvirtinantys detaliojo plano galiojimą, nes minimų protokolų pasirašymo metu galiojusioje Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo redakcijoje nustatytas reikalavimas dėl detalaus plano buvo sąlyginis.

Nutarime, kuriuo atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodoma, kad nesant teisinio aiškumo dėl detaliojo plano reikalingumo, nėra galimybės nustatyti, kaip būtent turėjo veikti arba neveikti valstybės tarnautojai ir pareigūnai, todėl negalima ir įvertinti, ar šie asmenys veikė arba neveikė neteisėtai, pažymima pranešime.

STT priimtame nutarime taip pat pabrėžiama, kad Energetikos ministerijos bei kitų institucijų raštai, liudytojų apklausų metu gauti duomenys leidžia daryti išvadą, kad prieš priimant sprendimus stabdyti, o vėliau ir naikinti minimus leidimus, buvo siekiama išsiaiškinti dėl šiems leidimams taikytinų teisės aktų reikalavimų. Tačiau, kaip jau minėta, reglamentavimas nebuvo vienareikšmis, o institucijų nuomonės – išsiskyrė.

„Tokiomis aplinkybėmis valstybės tarnautojo susidaryta nuomonė dėl teisės aktų reikalavimo turinio ir šios nuomonės pagrindu atlikti veiksmai negali būti vertinami kaip nusikalstami vien dėl tos priežasties, kad vėliau šie sprendimai buvo peržiūrėti ir pakeisti institucijų nustatyta tvarka (šiuo atveju – administracinių teismų). Todėl Energetikos ministerijos tarnautojų (pareigūnų) veiksmai, kuomet ta pati situacija buvo vertinama dvejopai, nesant kitų duomenų apie galimai padarytas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, negali būti vertinami kaip nusikalstami“, – nurodoma STT nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Šis nutarimas gali būti skundžiamas prokurorui, o dėl skundo priimtas prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui.

ELTA primena, kad ministras pirmininkas dvejones dėl „Lietuvos energijos“ pradėjo kelti, kai sukritikuota Energetikos ministerijos taikos sutartis su „Danpower“ dėl šios jėgainės Kaune. S. Skvernelis Seime yra pareiškęs, kad 2014 metais „Lietuvos energija“, Vyriausybės patarėjai, specialiųjų tarnybų darbuotojai nusprendė, kad privačios investicijos, pavyzdžiui, Vokietijos „Danpower“, turi būti stabdomos, nes trukdo atliekų deginimo jėgainių projektams.

S. Skvernelis pareiškė, kad „Lietuvos energijos“ atliekų deginimo jėgainių projektai, jo nuomone, gali būti korupciniai ir gali būti stabdomi.

Jis teigė, kad medžiaga perduota STT, Generalinei prokuratūrai. Tačiau tą kartą tyrimą pradėti atsisakyta.

Gegužę S. Skvernelis paprašė tyrėjų įvertinti ir tai, ar 2015 m. panaikinant leidimus „Danpower“ projektų plėtrai valdininkų veiksmuose nebuvo piktnaudžiavimo arba tarnybos pareigų neatlikimo požymių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
Oh: "nurodoma, kad net ir šiuo metu nėra aišku, ar pasirašant ketinimų protokolus turėjo būti pridėti dokumentai, patvirtinantys detaliojo plano galiojimą, nes minimų protokolų pasirašymo metu galiojusioje Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo redakcijoje nustatytas reikalavimas dėl detalaus plano buvo sąlyginis" - AKIVAIZDU kad tas įstatymas yra atvirai korupcinis, kuriame tuo pačiu pasakyta ir juoda, ir balta, kaip nori taip išvartai. O šiaip - VISI tie energetikos įstatymai yra be galo ilgi, suvelti, ir juose pats velnias kanopą nusilauš, tik jų autoriai po juos it rykliai (kam tas 'it') nardo. Taip kad - čia VSD darbas išsiaiškinti tuos užsislaptinusius sabotuotojus.

tai

tai portretas
briuselio nurodymu /globejams/ kuriuos stt /gerbia/
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių