- Valdas Lukoševičius, LŠTA prezidentas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po poros mėnesių įsigaliosianti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) patvirtinta nauja šilumos supirkimo tvarka pataikauja privataus kapitalo nereguliuojamiems nepriklausomiems šilumos gamintojams (NŠG). Ši tvarka iš esmės pakeis veiklos bei konkurencijos sąlygas Lietuvos šilumos ūkyje ir galimai sudarys sąlygas privačiam verslui užimti dominuojančią padėtį šilumos gamybos sektoriuje bei uždirbti didelį pelną. Siekiant išvengti skaudžių padarinių šilumos ūkiui ir šilumos brangimo vartotojams, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) siūlo atidėti ir koreguoti VKEKK tvarką ir taisyti Šilumos ūkio įstatymą.
„Privačių investuotojų – NŠG įmonių tikslas – kuo didesnis pelnas. Žiemos mėnesiais, kai dėl didelio šilumos poreikio tarp šilumos gamintojų – savivaldybių kontroliuojamų centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) įmonių ir NŠG įmonių – nėra konkurencijos, NŠG įmonės pigiai iš biokuro pagamintą šilumą aukcionuose parduoda tik nežymiai mažesne kaina, nei CŠT įmonė pati gali pasigaminti naudodamos dujas. Šilumos vartotojai iš to naudos praktiškai negauna. Jeigu valstybės reguliuojamos ir kontroliuojamos CŠT įmonės bus visiškai išstumtos iš šilumos gamybos rinkos ir privatus verslas ims joje dominuoti, galutinai neliks konkurencijos, o kartu ir prielaidų mažėti šilumos kainoms. Juk valstybinis reguliuotojas VKEKK neturi svertų kontroliuoti nereguliuojamus NŠG, skirtingai negu reguliuojamus šilumos tiekėjus. Naujoji tvarka taip pat riboja savivaldybių galimybes prisiimti atsakomybę už šilumos tiekimo organizavimą savo teritorijoje. CŠT sektoriaus bendrovės labai susirūpinusios, kad nauja VKEKK tvarka pataikauja privačiam verslui – jos padariniai visam šilumos ūkiui ir vartotojams gali būti kritiniai“, - teigia Valdas Lukoševičius, LŠTA prezidentas.
Reikšmingai sumažės lėšos šilumos tiekimo sistemų atnaujinimui
Savivaldybių kontroliuojamos CŠT įmonės gamina šilumą pačios, tačiau jei miesto sistemoje veikia nors viena NŠG katilinė, kuri gamina pigiau, nei pasigamina pati CŠT įmonė, pastaroji nuperka pigesnę šilumą ir persiunčia ją vartotojams. Šilumos tiekėjui tokiu atveju paliekamos pastoviosios pajamos, kurios naudojamos įrenginių nuolatiniam darbingumui palaikyti, atlyginti už darbą, grąžinti paskolas, apmokėti jų palūkanas ir kt. CŠT įmonėms šių sąnaudų dydį tvirtina VKEKK ir, pagal dabar galiojančią tvarką, jas padengia šilumos vartotojai. Juk šilumos tiekimo sistema, kurią sudaro katilinių ir vamzdynų sistema, privalo užtikrinti nepertraukiamai reikalingą vandens debitą, slėgį bei temperatūrą kiekviename vamzdynų sistemos taške, dėl to šilumos tiekėjo katilinės išdėstytos taip, kad galėtų kokybiškai atlikti šias funkcijas. Be to, būtina organizuoti skubų šilumos tiekimo atstatymą avarijų atveju, taip pat rūpintis įrenginių ir šilumos tiekimo sistemos atnaujinimu. Tam naudojamos pastoviosios pajamos, gaunamos iš bendrųjų šilumos gamybos ir perdavimo veiklų, nes kitų lėšų šilumos tiekėjas neturi. Tokia tvarka suderina šilumos tiekimo technologinį patikimumą ir kokybę su mažiausiųjų sąnaudų šilumos vartotojams principu.
Tačiau nuo kitų metų pradžios CŠT įmonės gali nebegauti lėšų pastoviosioms sąnaudoms padengti, jeigu pralaimės šilumos aukcione NŠG įmonėms ir nebegamins šilumos. Naujoje VKEKK tvarkoje užprogramuota, kad valstybės suvaržyta ir itin reguliuojama „valdiška“ CŠT įmonė turės konkuruoti su privataus kapitalo įmone ir dažnai visiškai nereguliuojamais NŠG „pilnais kaštais“ – t.y. visas pajamas perims tas gamintojas, kuris gamins šilumą. Kyla rizika, kad pagal licenciją potencialiai pavojingą ir labai svarbią visuomenei veiklą vykdantis bei valstybės detaliai reguliuojamas šilumos tiekėjas gali netekti didelės dalies pajamų ir užleisti vietą privačiam šilumos gamintojui.
Užprogramuotas privataus verslo pranašumas
„CŠT įmonės yra griežtai kontroliuojamos – pradedant tuo, kad jų kainas nustato valstybės įstaiga, pelnas apribotas ir padalijamas su šilumos vartotojais, jų darbuotojų atlyginimai „valdiški“, privalu atlikti daugybę prievolių pagal licenciją. Be to, dalis CŠT bendrovių investavo dešimtis milijonų į biokuro katilų statybą, gautos paskolos vamzdynų atnaujinimui. Todėl konkuruojant „pilnais kaštais“ CŠT įmonės atsidurs gerokai silpnesnėje konkurencinėje pozicijoje nei privačios NŠG įmonės, kurių investicijos jau beveik atsipirkusios ir kurios gali laisvai be sudėtingų procedūrų įsigyti kuro ar lanksčiau samdyti darbuotojus. Pagal naująją tvarką, didžiąją metų dalį CŠT įmonės greičiausiai negaus šilumos gamybos pajamų, o tai lems dideles finansines problemas savivaldybių įmonėms ir pačioms savivaldybėms, sustabdys modernizavimo procesus, nauji efektyvūs biokuro katilai taps energetikos paminklais“, - teigia V. Lukoševičius.
Ši naujoji tvarka gali paskatinti naujų dubliuojančių katilinių statybas „už tvoros“ bet kur, tik nežymiai mažesne šilumos kaina perimant šilumos gamybą. Pasitraukus „valdiškam“ ir reguliuojamam šilumos tiekėjui nebeliks kliūčių užsidirbti didelį pelną, be jokių įsipareigojimų šilumos vartotojams.
Siūlo taisyti Šilumos ūkio įstatymą
LŠTA kreipėsi į Seimo narius siūlydama Seimui atskaitingą VKEKK įpareigoti atidėti naujos tvarkos įsigaliojimą,
objektyviai įvertinti naujosios tvarkos galimas pasekmes ir sureguliuoti santykius tarp licencijuotų šilumos tiekėjų bei laisvai veikiančių šilumos gamintojų. Naujoji tvarka turėtų būti pirmiausiai nukreipta vartotojų naudai – mažintų bendruosius šilumos tiekimo kaštus ir užtikrintų ilgalaikį, patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą mažiausiomis kainomis, o ne tik generuotų pelną.
LŠTA siūlo Šilumos ūkio įstatymo pataisą, numatančią, kad visi CŠT sistemoje veikiantys šilumos gamybos įrenginiai (tiek priklausantys CŠT įmonėms, tiek NŠG įmonėms), kurie ruošiasi gaminti šilumą ir pretenduoja gauti lėšų pastovioms sąnaudoms padengti, taptų reguliuojamaisiais ūkio subjektais ir dirbtų tokiomis pat sąlygomis, kaip ir šilumos tiekėjai. Tai yra, visi šilumos gamintojai vienodomis sąlygomis įsigytų išteklius, samdytų darbuotojus, gautų tik reguliuojamą pelną ir privalomai atliktų būtinas šilumos tiekimo sistemai funkcijas. Deja, dauguma nepriklausomų šilumos gamintojų tam kategoriškai priešinasi ir siekia „laisvos“ konkurencijos su „pančiais“ suvaržytais šilumos tiekėjais. Tokia nelygiavertė konkurencija neatneštų naudos šilumos vartotojams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
M. Skuodis apie traukinių pirkimą „Rail Balticai“: svarbiausia, kad statybos nevėluotų
Latvijai paraginus Lietuvą ir Estiją susitarti dėl traukinių europinio geležinkelio linijai „Rail Baltica“ pirkimo, susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad šiuo metu svarbiausia rūpintis vėžės statyba. ...
-
Lietuvos oro uostai pristatė, kaip augs Kauno oro uosto pajėgumai
Kauno oro uostui ilgalaikiame Lietuvos oro uostų tinklo plėtros plane (angl. master plan) iki 2052 metų numatytas svarbus vaidmuo. Oro uosto plėtra ir diegiamos inovacijos leis žengti svarbius žingsnius plėtojant konkurencingą Lietuvos oro uostų model...
-
„Ipanema“ avalynė – tobulas stiliaus ir patogumo derinys kiekvienai progai4
Ar teko girdėti apie prekinį ženklą „Ipanema“? Tai žinomas prekės ženklas, kuris specializuojasi gaminant paplūdimio batelius, paplūdimio šlepetes ir kitus pliažo aksesuarus. Šis prekės ženklas yra labai mėgstamas daugely...
-
Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas3
Manau, didžiajai daliai sėkmingų verslų anksčiau ar vėliau iškyla dilema, ką daryti su laisvomis įmonės lėšomis? Šis klausimas ypač aktualus šiuo metu, kai globali ekonominė situacija nėra aiški. Dėl to kai kuri...
-
Seną keičia naujas? Skausmo gydymas dabar1
Lėtinis skausmas yra neatskiriama gyvenimo dalis, su juo susiduria milijonai žmonių visame pasaulyje. Nuo senovės civilizacijų su pradiniais ir primityviausiais gydymo metodais iki šiuolaikinės inovatyvios medicinos pagrindinė problema išl...
-
„Megoje“ perki – „Dyson“ prizus kasdien laimi!2
Prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“ skelbia, kad dabar – pats metas stiliaus ir interjero pokyčiams. Naujos pavasario kolekcijos jau atvyko! O su jomis ir išskirtinis žaidimas, kuriame kiekvieną dieną galima laimėti inovatyviu...
-
Ankstyvųjų bulvių sėklos – jau vagose, pernykštis derlius – dar aruoduose1
Šis pavasaris negaili lietaus. Kai kur Lietuvoje laukai plaukia, o kai kur juose jau dirba žemės ūkio technika ir sodinamos bulvės. Daržininkų aruodai dar saugo pernykštį derlių, kurio iki Velykų tikrai užteks pirkėjams. Tačiau kai ku...
-
A. Zuokas pardavė vyninių verslą10
Buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas savo vyno parduotuves, pavadintas „Zenoteca“ vardu, pardavė „Vynoteką“ valdančiai bendrovei, skelbia „Delfi“. ...
-
Klaipėdoje – pasaulinės automobilių aukcionų kompanijos centras9
Klaipėdoje duris atvėrė jau ketvirtasis Lietuvoje JAV pasaulinės automobilių aukcionų kompanijos IAA aukcionų centras, kuriame automobilių prekybos verslu užsiimančios įmonės ir privatūs pirkėjai nuo šiol gaus užtikrintą paslaugą, impor...
-
Teismas atmetė „Ryanair“ ir „Wizz Air“ skundus dėl naujų Vilniaus oro uosto rinkliavų1
Teismas atmetė Airijos ir Vengrijos oro bendrovių „Ryanair“ ir „Wizz Air“ skundus dėl 2023 metais padidintų rinkliavų Vilniaus oro uoste, pranešė Lietuvos oro uostai (LTOU). ...