- Artūras Ketlerius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė trečiadienį nusprendė valstybės valdomus „Lietuvos geležinkelius“ išskaidyti į tris atskiras bendroves.
Vyriausybė pritarė Geležinkelių transporto kodekso pakeitimams, kur numatyta nuo „Lietuvos geležinkelių“ atskirti įmonę, valdysiančią geležinkelių infrastruktūrą, taip pat bendroves, užsiimsiančias keleivių ir krovinių pervežimu.
Tačiau kol kas neapsispręsta, iš kokio turto bus formuojamas antrinių bendrovių įstatinis kapitalas.
„Vyriausybės kanceliarijos teisės grupės pastaba, kad bendrovės, skirtos teikti keleivių, bagažo vežimo paslaugas, įstatinis kapitalas bus formuojamas pagal dabartinę ydingą praktiką, tai yra į įstatinį kapitalą bus įtrauktas patikėjimo teise valdomas viešosios infrastruktūros turtas. Įstatinio kapitalo formavimo problemą Susisiekimo ministerija ketina spręsti artimiausiu metu, inicijuojant teisės aktų pakeitimus, kurie sudarytų sąlygas kapitalą formuoti iš turto, kuris priskiriamas viešajai geležinkelių infrastruktūrai“, – posėdyje sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Vyriausybės teisės grupė kritikavo ministerijos sprendimą klausimą dėl kapitalo formavimo atidėti vėlesniam laikui ir teigė, kad sprendimas turėtų būti priimtas dabar. Tačiau ministerijos Vandens ir geležinkelių departamento vadovas Andrius Šniuolis tikino, kad, jeigu šiuo metu būtų sprendžiama ir dėl kapitalo, geležinkelių kodeksas „nuskęstų“.
„Jeigu juos jungti ir bandyti kažkaip apjungti, mūsų geležinkelių kodeksas nuskęs visame tame pakete“, – posėdyje tikino jis.
Praėjusią savaitę Ministrų Kabinetas sprendimą iki trečiadienio atidėjo dėl sulauktų papildomų pastabų.
Nutarta, kad nuo „Lietuvos geležinkelių“ atskirtos trys bendrovės priklausytų „Lietuvos geležinkeliams“.
Susisiekimo ministras R. Masiulis anksčiau sakė, kad valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ reorganizacija, bendrovę išskaidant į tris atskiras įmones, ją depolitizuos. Be to, tai turėtų padidinti veiklos skaidrumą, mat iki šiol blogi rezultatai buvo pateisinami dėl įmonės socialinių funkcijų. Tačiau jis pripažino, kad bent keleivių vežimo įmonė greičiausiai dirbs nuostolingai.
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška anksčiau teigė, kad pertvarkyti geležinkelius būtų įmanoma per metus.
Išskaidyti veiklas reikalauja 4-asis ES geležinkelių paketas – pagal jį valstybės gali pasirinkti sektoriaus valdymo modelį, o direktyvos nuostatos dėl infrastruktūros valdytojo nešališkumo, nepriklausomumo ir finansinio skaidrumo į Lietuvos teisę turi būti perkeltos iki šių metų pabaigos.
„Lietuvos geležinkeliai“ ir jos antrinės įmonės, anot Susisiekimo ministerijos, nebus privatizuojamos jokia apimtimi. Esant poreikiui, gali būti svarstomi papildomi saugikliai strateginių įmonių įstatyme užtikrinant šimtaprocentinį valstybės valdymą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Medikus rengiantys universitetai vienija jėgas ir nori būti išgirsti2
Du stiprūs šalies akademinės medicinos centrai – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir Vilniaus universitetas (VU) – suvienijo jėgas ir pakvietė visuomenę ir politikus opiai diskusijai Lietuvos sveikatos forume „Unive...
-
Gimtadienį „Megoje“ šventė sūnus – dovanų netikėtai gavo mama
„Už šventę sūnui – dovana mamai“, – juokėsi kaunietė Aušra, tapusi viena iš prekybos ir laisvalaikio centre „Mega“ vykstančio žaidimo „MEGOJE perki – DYSON kasdien laimi!“ laim...
-
Teisme – „GetJet Airlines“ ginčas su vyriausybine strateginių sandorių komisija1
Aleksandro Čeliadino netiesiogiai iš dalies kontroliuojama orlaivių nuomos ir užsakomųjų skrydžių bendrovė „GetJet Airlines“ bylinėjasi su vyriausybine strateginių įmonių sandorius tikrinančia komisija dėl jos išvados su...
-
Teismas užkirto kelią A. Stumbrui bylinėtis dėl prisijungimo prie „Litgrid“ elektros tinklo6
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą nepriimti Rolando Pakso žento ir verslo partnerio Aivaro Stumbro skundo byloje dėl atmestų prašymų prisijungti prie bendrovės „Litgrid&ldquo...
-
„YIT Lietuva“ statys naują „Agrokoncerno“ fermų kompleksą – darbų vertė 52,6 mln. eurų2
Tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ Radviliškio rajone, Bebrujų kaime, statys modernų 52,6 mln. eurų vertės „Agrokoncerno grupės“ karvių fermų kompleksą. 53 ha ploto sklype plėtojamas kom...
-
GIPL rangovė „Alvora“ kaltina energetikos institucijų vadovus šmeižtu
Pagrindinė Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) statybos rangovė „Alvora“ šmeižtu kaltina energetikos ministrą, GIPL užsakovės „Amber Grid“ bei Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovus, ta...
-
„BaltCap“ afera: aiškėja, kas galėjo nutikti su dingusiais milijonais56
Buvęs investicijų bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo partneris Šarūnas Stepukonis į Lietuvos lošimų bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ akcininkės Estijos to paties verslo įmonės „OB Holding 1&...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
VŠT iš „Veolios“ jau gavo 9,5 mln. eurų už taršos leidimus, likusių lėšų tikisi netrukus
Vilniaus miestas ir Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) iš Prancūzijos energetikos grupės „Veolia“ jau atgavo dalį Stokholmo arbitražo pernai lapkritį priteistos sumos – 9,5 mln. eurų už įmonės 2002–2017 metais ...
-
Teismas iš naujo spręs, kurios šalies teisme turi būti nagrinėjama „BaltCap“ byla9
Vilniaus apygardos teismas turės iš naujo nagrinėti, ar investicijų bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo įmonių ieškinys dėl Šarūno Stepukonio praloštų dešimčių milijonų eurų grąžinimo turi b...