Elektromobilių gerbėjams įstatymų leidėjai rodo špygą?

Svarbūs skirtumai

Pirmiausia apie tai, kas ne taip seniai pradžiugino elektromobilių gerbėjus. Gavę EV raidėmis prasidedančius numerius, jie buvo išskirti bendrame eismo sraute ir, išvengdami bet kokios gaišaties ginčuose dėl vadinamosios žalios kilmės ir palankaus santykio su aplinka, gavo keletą privilegijų: teisę keliauti viešojo transporto juostomis, nemokamai stovėti miesto centre ir už ačiū papildyti akumuliatorius energija.

Tai tapo svarbu augant elektromobilių įvairovei ir gatvėse daugėjant išoriškai į tradicinius (turinčius vidaus degimo variklius) modelius panašių elektromobilių – "Volkswagen e-up!", "Kia Soul", "Hyundai Ioniq", "Volkswagen e-Golf", "Nissan e-NV 200" ir t.t.

Šis džiaugsmas ilgai netruko – balandį įsigaliojo nauja tvarka, pagal kurią EV serijos numeriai išduodami ne tik elektromobiliams, bet ir įkraunamas baterijas turintiems hibridiniams modeliams, paprastai vadinamiems "Plug-in". Paprastai tai šiek didesnes akumuliatorių baterijas turintys hibridai, kurie, naudodami vien elektros energiją, įstengia nuvažiuoti nuo 15 iki 60 km, tačiau judant didesniu tempu ar spustelėjus šaltukui, įprastomis dozėmis deginantys benziną.

Tokia elektros ir vidaus degimo variklių sinergija automobilį paverčia efektyvesniu už įprastas mašinas, vis dėlto gretinti juos su grynakraujais elektromobiliais nėra sąžininga.

Skirtingais skaičiavimais, tokio tipo hibridai, naudodami elektros energiją, įveikia apie 40 proc. kelio, o kai kurių "Plug-in" modelių galimybės tokios kuklios, kad elektros vargiai pakanka pervažiuoti iš vieno miesto pakraščio į kitą. Nepaisant to, gavę elektromobilių registracijos numerį (nuo šiol galimos visos dviraidės kombinacijos, prasidedančios E), įkraunamas baterijas turintys hibridai drauge įgyja teisę naudotis ir visomis anksčiau minėtomis e.privilegijomis: nemokamu parkavimu Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje bei galimybe važinėti autobusų juostomis. Beje, nuo šių metų balandžio 3 d. "Regitra" atpigino elektromobiliams skirtus numerio ženklus ir nuo šiol jie kainuoja jau ne 15,06 euro, o 7,20 euro.

Nebetenka prasmės

Vos tik sužinoję apie naujoves, kai kurių miestų vadovai pareiškė apgailestavimą dėl keliamos sumaišties, nes lengvatos elektromobiliams (apie jokius hibridus čia nėra nė žodžio) yra savivaldybių geros valios simbolis, o ne įstatymu užfiksuota tvarka.

Kadangi, "Regitros" duomenimis, hibridinių automobilių parkas šiuo metu artėja prie 10 tūkst., akivaizdu, kad A juostoms gresia transporto trombai, o nemokamo parkavimo apskritai neliks. Dėl milijono priežasčių šiuos dalykus administruoti turintys pareigūnai nesugebės atskirti, kuris E numerius turintis "Toyota Prius" ar "BMW X5" yra nusipelnęs lengvatų, o kuris viso labo apsimetinėja "Plug-in".

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius jau pareiškė nepasitenkinimą naująja tvarka ir pažadėjo kreiptis į Vidaus reikalų ministeriją, kad ji patikslintų taisykles. Mero manymu, EV serijos numeriai galėtų būtų išduodami tik elektromobiliams, o hibridiniams būtų skirtas kitoks raidžių derinys. Priešingu atveju nemokamo parkavimo elektromobiliams tiesiog neliks, nes jiems numatytos 3 tūkst. vietų (ketvirtadalis savivaldybės žinioje esančių automobilių stovėjimo vietų) bus maksimaliai užpildytos.

Neslepia pykčio

Elektromobilių entuziastas, "Nissan Nordic Europe" rinkodaros vadovas Mindaugas Plukys, vertindamas šią situaciją, žodžių nesirinko.

Mano manymu, valdžios žmonės dar kartą parodė neturintys stuburo – pabijojo būti nepopuliarūs ir, užuot iš esmės sprendę seno ir taršaus transporto parko problemą, užsimojo būti geri visiems.

"Pasirodžiusios švaraus transporto skatinimo iniciatyvos – nemokamas parkavimas miesto centre, galimybė judėti autobusų juostomis ir nemokamai krauti baterijas viešose vietose – žingsnis pirmyn, o įkraunamų hibridinių modelių prilyginimas elektromobiliams iš esmės yra žingsnis atgal. Mes grįžome ten, kur buvome, tik dabar turėsime krūvą valstybinių registracijos numerių su E raide ir gerokai daugiau painiavos. Tokios tvarkos, kokia įvesta Lietuvoje, nėra jokioje kitoje šalyje: ten, kur aplinkai palankesnių automobilių įsigijimas skatinamas, jie gauna lengvatų per registracijos mokestį ar pan., tačiau nėra tapatinami su elektromobiliais ir specialių numerių negauna. Mano manymu, valdžios žmonės dar kartą parodė neturintys stuburo – pabijojo būti nepopuliarūs ir, užuot iš esmės sprendę seno ir taršaus transporto parko problemą, užsimojo būti geri visiems. Tačiau realiai jokio signalo, kokio automobilio pasirinkimas laikomas sveikintinu, o kokio – nepageidaujamu, nėra siunčiama. Perkantieji senus automobilius su didelės kubatūros ir galios varikliais jokios ekonominio spaudimo nepatiria. Tarkim, vokiečiai elgiasi kaip tik taip ir, daugiau apmokestindami taršius automobilius, formuoja biudžetą, kurio lėšomis skatina įsigyti aplinkai nekenkiančius elektromobilius", – rėžė M.Plukys.

Pritaikė direktyvą

VĮ "Regitra" atsiųstame paaiškinime teigiama, kad atsinaujinančių energijos išteklių įstatyme elektromobiliai ir "Plug-in" hibridai patenka į tą pačią grupę.

Toks pats reglamentavimas galioja ir ES. Čia, skatinant ekologiškų ir mažiau taršių transporto priemonių plėtrą visoje bendrijoje, išleista direktyva, kurią privalo įgyvendinti visos šalys narės. Vienas iš svarbiausių šios direktyvos tikslų – kad visoje Europoje elektromobilio sąvoka būtų suprantama vienodai, o šių transporto priemonių vystymo politika būtų darni ir efektyvi.

Direktyvoje dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo elektromobilio sąvoka apima ir hibridinius (elektrinius) automobilius, įkraunamus iš išorės. Tokia pati nuostata 2017 m. įtvirtinta ir LR atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme.

Taigi, VRM ir VĮ "Regitra" paprasčiausiai atnaujino įstatymai pagal privalomą ES šalims direktyvą. Dėl šios priežasties nuo šių metų balandžio 3 d. tiek tik elektra varomiems, tiek hibridiniams, įkraunamiems iš išorės automobiliams yra išduodami specialūs numerio ženklai.

"Ar taip teisinga ir optimalu – sudėtingas klausimas. Kai kuriose Kanados provincijose yra toks modelis. Latviai ar norvegai lengvatas numato tik 100 proc. elektriniams automobiliams. Vilniaus savivaldybės numatytos taisyklėse, apibrėžiančiose eismą "A" juostose apie "Plug-in" modelius nėra nė žodžio. Painiavos tikrai yra ir galima ginčytis, kuris sprendimas teisingas. Faktas, kad nepatenkintų buvo abiejose stovyklose, nes skirtingos savivaldybės laikosi skirtingų nuostatų, o valstybės mastu jokių bendrų nuostatų nėra. Galbūt tai galima laikyti transporto parko politikos formavimo pradžia?" – samprotavo VĮ "Regitra" generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas.

Dyzelio šalis

"Regitra", analizuodama registruotų automobilių statistiką, pastebi, kad didžiąją Lietuvos automobilių parko dalį sudaro dyzeliniai automobiliai. Tai yra labiausiai aplinką teršianti degalų rūšis. Dėl šios priežasties Energetikos ministerija iki 2030 m. tikisi sumažinti įprastiniais degalais varomų automobilių naudojimą, o iki 2050 m. – jų visiškai atsisakyti.

Šiuo metu Lietuvoje užregistruota beveik milijonas dyzelinių automobilių, o benzinu varomų yra tris kartus mažiau – virš 300 tūkst. Kalbant apie mažiau taršias transporto priemones statistika gana iškalbinga – elektra ir benzinu varomų automobilių yra apie 9 tūkst., o iš jų iki 1,5 tūkst. įkraunami iš išorės. Grynai elektra varomų automobilių skaičius siekia 712.

Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje 2017 m. pirmą kartą buvo užregistruota daugiau nei 53 tūkst. mažai teršiančių transporto priemonių. Lyginant su 2016 m., jų skaičius išaugo net 27 proc., o apskritai tai sudarė 1,7 proc. visų naujų automobilių. Toks šuolis yra siejamas su tuo, kad į statistiką buvo įtraukti elektromobiliai, įkraunami iš išorės.