- Marius Eidukonis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nesenas vairuotojų elgsenos tyrimas atskleidė, kad net 50 proc. jų greičio viršijimą daugiau kaip iki 10 km/val. nelaiko nusižengimu, o apie 30 proc. dažniausiai greitį viršija nuo 10 iki 20 km/val. Panevėžio darbo rinkos mokymo centro Vairuotojų mokymo skyriaus vadovas Mindaugas Maskevičius įsitikinęs, kad viršijantys greitį vairuotojai pernelyg pasitiki savo jėgomis ir pervertina savo galimybes suvaldyti automobilį esant kritinei situacijai.
– Ar randate atsakymą, kodėl vairuotojai linkę viršyti greitį?
– Matyt, vieno atsakymo nerastų net ir protingiausi pasaulio mokslininkai. Kiekvienas vairuotojas greičio viršijimo faktą paaiškins kitaip. Kaip pagrindinę tokio pažeidimo priežastį aš įvardyčiau aplinkos spaudimą. Yra tokia legendinė frazė – aplinka kalta. Kalbant apie eismą, ji ypač tinka. Tikriausiai apie 90 proc. eismo dalyvių Lietuvoje juda greičiau, nei leidžia kelio ženklai. Ypač tai pastebima mieste. Kartais važiuoti leistinu greičiu tiesiog neįmanoma, nes esi kaip akmuo upėje – visi tave apvažiuoja, kaip upė tekėdama aplenkia akmenį.
– Vienas dalykas, žinoma, viso transporto srautas, tačiau kodėl atsiranda noras važiuoti greičiau, nei leistina, ir užmiestyje, kur ir taip greitis nėra mažas?
– Vėl tinka tas pats atsakymas – kalta aplinka. Filmuose dažnai rodo, kaip smagu važiuoti greitai, kokie galingi turi būti automobiliai, tad kiekvienas jaunas vairuotojas, kuris dar kupinas pasitikėjimo savimi, neturintis jokios karčios vairuotojo patirties, įsitikinęs, kad ir jis taip gali – suvaldyti automobilį ištikus bet kokiai situacijai, net ir važiuodamas dideliu greičiu.
– Tačiau yra ir kita viešosios informacijos pusė – socialinės reklamos apie skaudžius tokio elgesio padarinius.
– Tai tik žodžiai. Taip gavoja jaunimas. Jaunas žmogus auga aplinkoje, kur visi stengiasi jį pamokyti, kaip elgtis, – tėvai, seneliai, mokytojai, tad gavęs automobilį jis pasijunta laisvas, nepriklausomas, kai pats gali priimti sprendimus. Žinoma, dar vienas aiškinimas apie galinčias jį ištikti nelaimes jaunuoliui sunkiai suvokiamas. Dažnai manoma, kad taip gali nutikti kitam, tik jokiu būdu ne jam. Štai kodėl dažnai tenka išgirsti apie skaudžius tokio požiūrio padarinius – nesuvaldytus automobilius, nulėkusius į kelkraščius ar atsitrenkusius į kitas transporto priemones. Čia toji karti vairuotojo patirtis, kurios kartais tenka paragauti pačiam, o kitiems, to nepatyrus, kartais pavyksta pakeisti savo elgesį.
– Kaip įrodyti vairuotojui, kad kartais jo pasitikėjimas savo jėgomis ir automobilio galimybėmis yra perdėtas?
– Manau, kad teisingiausia jam leisti pajusti, jog jis nėra visagalis. Aš matau, kaip į mūsų autodromą užsukę jauni vairuotojai su naujais galingais automobiliais, prieš išvažiuodami į mokomąjį poligoną, labai pasitiki savo jėgomis ir yra įsitikinę, kad jiems pavyks viską įveikti lengvai, grįžta su visai kitokia išraiška veide. Slidžioje trasoje jiems nepavyksta suvaldyti automobilio, nesiseka tinkamai sustoti. Svarbu, kad tokių pamokų jie gauna uždaroje erdvėje, kur negali padaryti žalos sau ir kitiems, tačiau tokių, kurie ryžtasi pasitikrinti savo žinias, – vienetai, kiti tokių pamokų, deja, itin skaudžių, gauna gatvėse.
– Bet negalime sakyti, kad greitį viršija tik jaunuoliai. Jį tikriausiai viršijame visi.
– Tikriausiai tai turime pripažinti. Greičio ribojimų nesilaikome. Kodėl? Visi vairuojantieji vadovaujasi ta taisykle, kad leistinas greitis yra ne tas, kuris nurodytas KET ar kelio ženkluose, tačiau naudojasi formule – leistinas greitis + 10 km/val. Juk už greičio viršijimą iki 10 km/val. niekas nebaudžia. Blogiausiu atveju gresia įspėjimas. O tai neskamba grėsmingai. Jeigu savo pažįstamųjų paklaustume, ar jie buvo sustabdyti už greičio viršijimą kokiais 8 km/val., turbūt niekas neprisimintų tokios praktikos. Štai ir randame atsakymą, kad apskritai greičio viršijimas yra toleruojamas. Jeigu vieną kartą viršiji 10 km/val., kitą kartą pridedi dar kelis kilometrus, ir taip nepastebimai visas transporto srautas ima judėti daugiau kaip 10 km/val. greičiau, nei leidžia KET.
– Taigi turėtume kalbėti apie vairavimo kultūrą?
– Taip. Kiekvienas eismo dalyvis privalo suprasti, kad pirmiausia turi netrukdyti kitam ir jaustis atsakingas ne tik už save, bet ir matyti tą, kuris važiuoja greta. Štai tada ir pradėsime kalbėti apie gerėjančią šalies vairavimo kultūrą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Balandžio 18-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Balandžio 18-oji, ketvirtadienis, 16 savaitė. ...
-
Iš Kauno oro uosto išskristi vėlavęs lėktuvas išskrido
Kauno oro uoste, viename iš orlaivių išsiskleidus avarinei išlipimo čiuožyklai, buvo atidėtas skrydis į Londoną. ...
-
Seimo etikos sargai nepradės tyrimo dėl A. Anušausko pasisakymų apie galimą korupciją7
Trečiadienį posėdžiavusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija po diskusijų nusprendė nepradėti tyrimo dėl buvusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko viešai išsakytų teiginių apie neva krašto apsaugos sistemoj...
-
Ukrainai prašoma aukoti ne tik pinigų, bet ir saldainių
Apie „Carito“ paramos akciją Ukrainai bei renkamas aukas LNK žurnalistė kalbėjosi su Vilniaus „Carito“ vadovės pavaduotoja Aida Karčiauskiene. ...
-
Apie apynasrį girtaujantiems baruose: norime išgyvendinti tokius „tuberkuliozės židinius“2
Radviliškio rajono mero iniciatyva visame rajone draudžiama pardavinėti alkoholį iki dešimtos ryto. Draudimas apima ne tik parduotuves, bet ir visas kavines bei barus. Atrodo, viskas suprantama, bet į mūšį stojo Vyriausybės atstovas...
-
Teismo medicinos ekspertai: trūksta darbuotojų, maži atlyginimai
Sveikatos priežiūros darbuotojai po kelių valandų organizuoja akciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos, norėdami atkreipti dėmesį į rimtas problemas: atlyginimai biudžetiniame sektoriuje neauga, darbuotojai išeina ir neateina nauji. Apie ta...
-
Kariuomenė: pratybų metu Kaune gali būti įvesta komendanto valanda – detalės neatskleidžiamos57
Lietuvos kariuomenė surengė spaudos konferenciją, kurios metu viešai nurodė, kad vykstat didžiausioms NATO pratyboms, tam tikrose Kauno ir Vilniaus teritorijose gali būti įvesta komendanto valanda. Paprašius detalizuoti, kokie pratybų vei...
-
Daugelis senjorų nežinotų, ką daryti atėjus dienai „X“: esame jėga, kuri turi būti informuota7
Nemaža dalis vyresnio amžiaus žmonių Lietuvoje turi rūsius, tinkamus priedangoms, tačiau maždaug du trečdaliai vis tiek nežinotų, kaip elgtis grėsmės atveju. Kas antras senjoras nežino ir kur ieškoti informacijos apie pasiruošimą ne...
-
Skulptūrų parke inkilai patys neatsiranda2
Skulptūrų parkas, pritraukiantis vis daugiau lankytojų, sulaukia ir pastabų. Antai kažkas teigė pastebėjęs, esą parke gerokai sumažėję inkilų, o kai kurie likę – aplūžę ir nebetinkami sparnuočiams gyventi. ...
-
Atlikdamas tarnybinę pareigą pasiklydo policijos šuo Roksis: pareigūnai ieško kolegos11
Panevėžio apskrities policija feisbuko paskyroje pranešė apie dingusį šunį Roksį. ...