Inžinierius P. Mažeika: nebijokite daryti kvailysčių

Uostamiestis nenustoja teisinti inžinierių miesto vardo. Čia konstruojami vieni geriausių Lietuvoje ir pasaulyje sumo robotai, pagamintas pirmas šalyje elektrobusas, o visai neseniai – ir suspaustu oru varomas automobilis, dar vadinamas pneumobiliu. Pranas Mažeika su studentais savo rankomis sukurtą 22 numeriu pažymėtą ir Lietuvos vėliava papuoštą pneumobilį kitą savaitę pristatys pasauliui. Inžinieriai bus pirmieji lietuviai, dalyvavę tarptautinėse pneumobilių varžybose "Aventics" Vengrijoje.

Klaipėdos universitete dėstantis P.Mažeika juokavo, jog pasiruošimo darbai buvę tokie įtempti, kad Jūrų technikos fakultete ne kartą teko užsibūti iki vėlumos: "Šiemet nematėme bundančios gamtos, tik neseniai pastebėjau, kad pradėjo kaltis pumpurai. Nieko, bus dar tų pavasarių."

Užkrėtė geru pavyzdžiu

– Su studentais nusprendėte išmėginti jėgas tarptautinėse varžybose. Kaip vyko pasiruošimas?

– Pirmasis bandymas buvo ne visai sėkmingas, nes sudaryta komanda iširo. Studentai nerado tam laiko, o gal ir noro. Tai reikalavo daug darbo nuo ryto iki vakaro. Štai, matote, kokia sujaukta mano darbo vieta. Ne veltui yra sakoma: juo labiau apverstas stalas, tuo labiau mėgsti savo darbą. Šiuo metu komandoje esame trise su Jūrų technikos fakulteto ketvirtakursiais Aurimu Paliuliu ir Dovydu Lapinsku. Jiems tai – studijų baigiamasis darbas, o man teko vadovo vaidmuo. Studentai negaili savęs ir dirba su malonumu, net akys spindi. Varžybose Vengrijoje dalyvauja per 50 kūrėjų iš įvairių šalių. Pirmiausia teko rašyti projektą, kuris buvo vertinamas keliais etapais. Pirmą kartą iš visų šių pusšimčio komandų buvome aštunti. Tiesiog pamiršome įmontuoti saugos diržus, todėl praradome penkis taškus. Tačiau antras turas buvo sėkmingesnis ir pakliuvome į septintuką komandų, gavusių maksimalų 70 balų įvertinimą. O gegužės 8 d. vyksiančių varžybų metu komisija spręs, ar mūsų projektas atitinka realybę. Pneumobiliai varžysis 3 rungtyse: greičio, distancijos ir slalomo. 10 litrų talpos oro balionuose bus suspausta apie 100 litrų oro. Pneumobilį su persėdimais vairuos mano studentai.

– Ar paprasta sudominti studentus įsitraukti į panašius projektus?

– Įstengiau parodyti jiems, koks spalvingas gali būti tik iš pirmo žvilgsnio sausas ir neįdomus atrodantis inžinerijos mokslas. Užkūriau garvežį, o toliau jau tegul rieda pats. Studentai greitai mokosi, yra imlūs naujovėms, todėl įgyvendinę tokius projektus jau patys gali vadovauti kitoms grupėms. Inžinerija – ne tik tikslusis mokslas, bet ir savotiškas menas. Todėl nuolat kartoju – nebijokite fantazuoti, kurti, daryti nesąmonių. Ką gali žinoti, gal iš jų išeis kažkas įdomaus? Dar vienas svarbus dalykas – nebijoti klysti. Visada yra galimybė pasitaisyti, tik tokiu būdu galima iš tikrųjų mokytis. Ir mes, gamindami pneumobilį, daug kartų klydome, perdarydavome, keisdavome planus. Studentams tai – neįkainojama patirtis, nes per paskaitas tokių dalykų jie nesužino. Įgyvendinę sudėtingus projektus ir pabandę savomis rankomis pasigaminti realų daiktą, jie pradeda kitaip žiūrėti į inžineriją.

– Dažnai girdime apie tai, kad rinkai trūksta kvalifikuotų inžinierių. Ką reiškia "geras" specialistas?

– Bet kuris projektuotojas kompiuteryje gali nubraižyti įvairias detales, bet nebūtinai sugeba jas pagaminti. Todėl stengiuosi vadovėlių medžiagą susieti su praktika. Kvalifikuotų specialistų visuomet trūks. Be to, studijuoti šį mokslą yra sunku. Matematika, fizika, braižyba, mechanika, kompiuterinis projektavimas – geras inžinierius visas šias sritis turi išmanyti ir teoriškai, ir praktiškai. Mokau studentus nustatyti pramoninių įrenginių techninę būklę. Tai visai panašu į žmogaus sveikatos patikrą. Atlieku virpesių tyrimus ir nustatau laivų gedimus, jei tokių yra. Vibracija – savotiška laivų kalba, kurią irgi reikia suprasti. Priešingu atveju gali įvykti nelaimė. Tai atsakingas darbas. Neretai tenka pagelbėti įvairioms įmonėms, kurios iš tiesų pasigenda gerai savo darbą išmanančių specialistų. Šią patirtį perduodu studentams paskaitų metu. Pavyzdžiui, vieną problemą sprendžiau ištisus metus, o ją išsiaiškinęs studentams papasakojau per ketvirtį valandos.

Teoriją paverčia realybe

– Vadinasi, inžinieriui kūrybingumas – didelis privalumas. Kaip jūs tai išnaudojate?

– Štai suvirinau minamą triratį. Vėliau jis tapo "donoru" antrajam, mat jų gamybai reikalingos detalės yra labai brangios. Triratis šiuo metu stovi garaže, bet artėja vasara, todėl greitu metu išvarysiu jį į lauką. Kadangi patingėjau minti, tai įtaisiau į jį elektrinį variklį, todėl dabar galiu sėdėti atsipūtęs. Žinoma, kol neišsikrauna. Tai nėra kažkokia naujovė, išradimas ar praradimas. Tiesiog – kūrinys. Ši patirtis pravertė gaminant pneumobilį. Ko gero, nerastume nė vienos knygos, kurioje būtų nurodyta instrukcija, kaip jį sukurti. Inžinierius – fantazuotojas, bandantis įgyvendinti savo galvoje susikurtą viziją ir teoriją paversti realybe. Tai ne pyragas, kurį kepdamas pagal tą patį receptą gausi panašų rezultatą. Recepto tiesiog nėra.

– Galbūt ir gaminti mėgstate?

– Pasigaminu, bet maistas man svarbus tik tam, kad skrandis nebūtų tuščias.

Svarbiausia – nesulaužyti

– Ar vykstate į Vengriją nugalėti?

– Renginys Vengrijoje – šventė, o ne varžybos. Čia ne grumtis, bet pasisemti idėjų susirenka bendraminčiai iš viso pasaulio. Mūsų pneumobilis skirtas parodoms, net baisu jį įlenkti ar įbrėžti. O varžybų metu skubant galima ir įpulti kur nors. Žinote, geriau jau nepelnyti aukštos vietos, bet grįžti su sveiku kūriniu. Juk tiek darbo ir meilės įdėta. Mūsų tikslas – nebūti paskutiniams. Iškart iš Vengrijos jis bus perkeltas į parodas, eksponuojamas universitete vyksiančiose atvirų durų dienose. Mokinukai galės pasižiūrėti, ką gi veikia universiteto inžinieriai. "Laužymui" galbūt kitais metais pasigaminsime kitą. Tačiau aš vienas nieko padaryti negaliu, tam reikia daugiau entuziastų.

– Tai brangus hobis?

– Pinigų neskaičiavau, tačiau susidarė nemaža suma. Jei ne konkurso organizatoriai ir rėmėjai, nebūtų buvę įmanoma net pradėti gaminti. Vengrų kompanija "Aventics", kuri yra varžybų organizatorius, padengė kelionės ir su pneumatika susijusias gamybos išlaidas. Apytiksliai jiems tai kainavo apie 5 tūkst. eurų. Tačiau ratus, diržus, šalmus, aprangą ir kitus dalykus finansavo uostamiesčio įmonės. Taip pat buvo reikalingas specialus kompiuteris, skirtas programuoti. Vien jo kaina – 2 tūkst. eurų.

Universitetas – ne pinigų kalykla

– Kodėl tuo užsiimate? Juk niekas už sugaištą laiką nesumokės, geriausiu atveju gerą žodį tars.

– Ne visus motyvuoja tik pinigai. Tiems, kurie nori gerai uždirbti, universitetas – nėra tam tinkama vieta. Čia susirinkę įvairių sričių entuziastai ir netikėčiausių idėjų įgyvendintojai. Esame tikri inžinerijos patriotai, tarpusavyje besidalijantys savo profesijos subtilybėmis. Juk vienas visko žinoti tikrai negali. Galbūt mūsų sumanymai užkrės ir kitus. Štai apie mūsų kuriamą pneumobilį jau teiravosi vilniečiai, tai sudomino sostinės universitetus. Be abejonės, konstravimas yra hobis, ne darbas. O studentams geriausia paskata – būsima kelionė į Vengriją.

– Dažnai ne tik studentai yra vangūs, bet ir patys dėstytojai – praradę entuziazmą.

– Taip, tai yra didžiausia visų universitetų bėda. Dėstytojai neturi ūpo sudominti studentų, skuba kuo greičiau atidirbti darbo valandas. Matyt, esu šiek tiek fanatikas, dar nenusivylęs akademine bendruomene. Vienų tikslas – kuo daugiau užsidirbti, o kitiems rūpi kitokie dalykai. Šiuo metu tenka visko atsisakyti, pastarieji mėnesiai buvo pašvęsti darbui. Net nepastebėjau, kada prasidėjo pavasaris, viskas sužaliavo.

– Kaip manote, kokia yra pneumobilių ateitis?

– Jiems nėra pritaikyta mūsų miesto infrastruktūra. Nemanau, kad pneumobiliai – ateities perspektyva. Oro suspaudimas reikalauja daug energijos sąnaudų. Ateitis, ko gero, priklauso elektra varomiems automobiliams. Tačiau vienintelė jų problema – akumuliatoriai, kurie yra sunkūs, užima daug vietos. Toli su jais nenuvažiuosi. Vis dėlto ir elektromobilis nėra naujas dalykas. Jis sukurtas dar XIX a., tačiau atpigus naftai ir atsiradus galimybei pigiau išgauti benziną buvo užmirštas. O šiuo metu tenka vėl iš naujo prisiminti senus dalykus.

Vizitinė kortelė

Gimė 1978 m. rugsėjo 29 d.

1996 m. baigė Kretingos katalikišką vidurinę mokyklą.

2000 m. įgijo mechanikos inžinerijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį Klaipėdos universitete.

2002 m. įgijo perdirbimo pramonės inžinerijos magistro kvalifikacinį laipsnį Klaipėdos universitete.

2009 m. įgijo technologijos mokslų daktaro laipsnį Kauno technologijos universitete.

Šiuo metu dėsto Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakulteto Mechanikos inžinerijos katedroje.

2015 m. gegužės 8 d. su savo studentais P.Mažeika bus pirmieji lietuviai, dalyvavę aštuntą kartą vyksiančiose pneumobilių varžybose "International Aventics Pneumobil Competition 2015" Vengrijoje.