Naujas lenktynių sezonas: norint startuoti teks atverti piniginę

Kovinės technikos turgus

Tradiciškai tarpsezonio mėnesiai būna persunkti svarstymų, kaip turimą automobilį patobulinti, kuo atnaujinti technikos parką ar, apskritai, nuo ko pradėti norint pasinerti į adrenalino ir benzino kvapo persunktą automobilių sporto pasaulį?

Virtualios svetainės, kuriose informacija keičiasi praktikuojantys lenktynininkai mėgėjai, šiuo metu itin gausu pasiūlymų įsigyti mėgėjiško kroso, ralio ar slalomo varžyboms jau paruoštą techniką. Nuo "Lada 2101" su "Opel" varikliu ir "Porsche" stabdžiais už 8,5 tūkst. eurų iki "Audi A3" su hidrauliniu rankiniu stabdžiu už 800 eurų. Nuo krosui parengto "Honda CRX" už 700 eurų iki "Buggy 1 600" su "Honda" varikliu už 10 tūkst. eurų. Žinoma, prieš investuojant į techniką, būtina apsispręsti, kur labiausiai norisi išbandyti jėgas: kroso, ralio kroso, slalomo, ralio ar žiedinių lenktynių čempionate, o galbūt kartingo varžybose.

Ralio sprinto ir slalomo varžybose solidžią trofėjų kolekciją surinkęs Andrius Kilda, pasakodamas apie mėgėjiškoms lenktynėms skirto automobilio įsigijimą, akcentuoja, kad pradedančiajam lenktynininkui visais atvejais racionaliau rinktis silpnesniąją 1 600 ccm klasę.

"Kad ir kaip keistai skambėtų, prioritetu reikėtų laikyti ir investuoti ne į variklio galios didinimą, o į efektyvesnius stabdžius – būtent jie leidžia patikėti, kad kontroliuoji situaciją trasoje ir gali bet kurią akimirką atsikratyti greičio pertekliaus. Kai tai nutinka, pradedi iš tiesų važiuoti kur kas didesniu tempu. Kitas svarbus dalykas, kurį būtina kruopščiai išnagrinėti renkantis automobilį  lenktynėms – svorio ir galios santykis. Kalbant apie 1,6 klasę bene patraukliausiai atrodo "Honda CRX" ir "Suzuki Swift". Tokį neblogos būklės automobiliuką galima įsigyti už 1 000–1 500 eurų. Kiekvienas startas, įskaitant išlaidas degalams ir dalyvio mokestį, vėliau neturėtų viršyti 70–150 eurų", – teigia Andrius.

Kad ir kaip keistai skambėtų, prioritetu reikėtų laikyti ir investuoti ne į variklio galios didinimą, o į efektyvesnius stabdžius – būtent jie leidžia patikėti, kad kontroliuoji situaciją trasoje ir gali bet kurią akimirką atsikratyti greičio pertekliaus.

Kur kas plačiau piniginę reikia atverti norint startuoti Lietuvos ralio čempionate. Naujokams ar santykinai kuklią patirtį turintiems mėgėjams čia taip pat primygtinai rekomenduojama rinktis viena ašimi varomą, ne patį galingiausią ratuotį. Tvarkingas, priekiniais ratais varomas, tinkantis kovoms standartinių automobilių klasėje, greičiausiai atsieis apie 2,5 tūkst. eurų. Parengiamųjų darbų sąraše – visų nereikalingų interjero detalių šalinimas, siūlių pervirinimas, saugos lankų, sportinių sėdynių ir daugiataškių saugos diržų montavimas, gesinimo sistema.

Nenorintieji gaišti laiko garaže ir iš karto sėsti prie vairo, greičiausiai už sportui visiškai parengtą automobilį turės išleisti apie 10 tūkst. eurų. Kainos viršutinių ribų faktiškai nėra, nes visus agregatus ir sistemas tobulinti, keisti efektyvesnėmis ir kokybiškesnėmis galima be galo, todėl išleisti 20 tūkst. eurų nesunku net neleidžiant įsismarkauti fantazijai.

Norų inventorizacija

Bene profesionaliausios Lietuvoje automobilių sporto renginių organizavimo bendrovės "Promosportas" vadovas Darius Jonušis svarstantiesiems apie inventoriaus įsigijimą turi porą universalių rekomendacijų.

"Jei kalba eina apie techninėmis sporto šakomis besižavinčios šeimos atžalas, svajojančias tapti lenktynininkais, visais atvejais pravartu pasitikrinti, ar tai nėra laikinas susižavėjimas ir ar vaiko lūkesčiai adekvatūs. Pagaliau ar nėra objektyvių priežasčių, galinčių sutrukdyti lenktynininko karjerai. Pats paprasčiausias būdas išsklaidyti abejones – rinktis kartingo būrelį. Per porą trejetą mėnesių galima patirti viską, kuo lenktynės užburia ir kuo atgraso, neišleidžiant krūvos pinigų karto rėmui, varikliui, padangoms, aprangai, šalmui pirkti. Beje, net jei po bandomojo laikotarpio nusprendžiama sportuoti toliau ir dalyvauti visuose čempionato etapuose, patarčiau ne pirkti nuosavą techniką, o šlietis prie savo bazę turinčios komandos ir kartą nuomotis. Taip ne tik galima pasinaudoti patyrusių mechanikų paslaugomis, bet ir išvengti santykinai greitai "išaugamų" daiktų kaupimo. Panašiais principais grindžiama daugelio pačiomis profesionaliausiomis laikomų komandų veiklą", – atvirauja D.Jonušis.

Beje, kartingą tik su tam tikromis išlygomis galima vadinti pigiu sportu. Mėnuo (šeši užsiėmimai) kartingo būrelyje iš tiesų kainuoja nedaug – 120–150 eurų, tačiau, perėjus į aukštesnį lygį ir persėdus prie profesionaliosios technikos vairo, lenktynių savaitgalis gali atsieiti apie 2 tūkst. eurų.

Kroso alternatyva

Visomis prasmėmis – tiek technikos kainos, tiek vairuotojo įgūdžių tobulinimo – viena patraukliausių šios sezono naujovių yra Lietuvos automobilių kroso čempionate atsirandanti jaunimo klasė, kurioje startuoti bus leidžiama visiems, sulaukusiems vienuolika metų. Išankstinėmis žiniomis, šioje klasėje pirmojo savo gyvenime trofėjaus sieks mažiausiai penki nepilnamečiai vaikinukai – tiek automobilių įvairiose šalies dirbtuvėse yra rengiama gegužės pabaigoje numatytam kroso čempionato startui. Kokia tai technika ir kiek gali atsieiti ją prisijaukinti? Legendinio automobilių sporto klubo "Stigma" mechanikas Arnoldas Kriukas, lenktynininkų bendruomenėje žinomas Babinos pravarde, rengiantis pirmąjį bolidą Kazimiero Gudžiūno anūkui, teigė, kad naujosios kroso klasės kūrėjų prioritetu iš tiesų buvo kiek įmanoma mažesnis sportui būtinas biudžetas.

"Ar tikrai pavyks šį uždavinį pasiekti, bus aišku sezonui įsibėgėjus. Tačiau faktas, kad jaunimui siūloma startuoti iš esmės standartiniais automobiliais, kurie nuo naudojamų kasdien skirsis tik saugos įranga. Tai reiškia, kad detalės nekainuos milijonų, bet kartu ir nebus tokios patvarios, kaip specialiai gamintos lenktynėms. Galima prognozuoti, kad, kiek paprasčiau kalbant apie ralio kroso varžybose važiuosiantį jaunimą, čia griežčiau kontroliuojama kontaktinė kova, o trasos – mažiau agresyvios. Krose tradiciškai būna daugiau pasistumdymų, todėl daugiau ir darbo mechanikams", – samprotavo A.Kriukas.

Atskleisdamas automobilio pirkimo ir paruošimo varžyboms užkulisius sportinės technikos guru pastebi, kad šiuo atveju itin svarbu kruopščiai atlikti vadinamuosius namų darbus. "Kadangi variklio darbinis tūris negali viršyti 1 000 kub. cm, pasirinkimas santykinai kuklus – reikia ieškoti modelių, komplektuojamų su tokio litražo varikliu ir žiūrėti, koks jų generuojamos galios ir masės santykis. Čia netgi 2 ar 3 kilovatų (kW) skirtumas gali būti labai svarbus. Tikėtina, kad populiariausi bus "Volkswagen UP", "Toyota Aygo", "Citroen C1" modeliai, generuojantys iki 55 kW", – pastebi Arnoldas.

Kroso jaunimo klasės automobilio variklis, degalų tiekimo sistema, stabdžiai, transmisija ir važiuoklė lieka visiškai standartiniai. Techninis reglamentas numato, kad interjeras keičiamas tik tiek, kiek būtina montuojant saugos lankus. Netgi žibintai privalo likti tokie, su kokiais mašina išriedėjo pro fabriko vartus. Išmontuoti leidžiama audiosistemą ir oro saugos pagalves. Prognozuojama, kad tokį automobilį įsigyti ir pritaikyti kroso varžyboms kainuos apie 5 tūkst. eurų, o viso lenktynių sezono biudžetas neviršys 8–10 tūkst. eurų.

Bagių ypatumai

Praėjusį sezoną Europos autokroso čempionato "Buggy 1 600" klasėje lyderiams ant kulnų lipęs tauragiškis Tautvydas Urba pastebi, kad startas su tokio tipo lenktynine technika kainuoja panašiai kaip ir su kėbuliniais automobiliais, tačiau aštrių emocijų generuoja kur kas daugiau.

"Esmė – galios ir svorio santykis: pagal mūsų klasės techninius reikalavimus parengtas bagis sveria apie 600 kg ir turi apie 300 AG generuojantį variklį. Ralio automobiliai paprastai sveria maždaug dvigubai daugiau, o motorų pajėgumas labai panašus. T.y. bagiu važiuojama dinamiškiau, nuo tramplinų skraidoma toliau, stabdoma vėliau. Būtent tai labiausiai žavi lenktynėse", – pastebi Tautvydas.

Sportininkas akcentuoja, kad saugumo požiūriu tiek bagiai, tiek "kėbulai" yra labai panašūs, nes sportininką nuo sužeidimų saugo iš specialaus plieno vamzdžių suvirintas karkasas. Be to, varžomasi trasose, kuriose pasiekiamas maksimalus greitis yra santykinai nedidelis. Didžiausia bėda – dulkių ir purvo čia  daugiau.

"Vienas kertinių bagių kozirių – konstrukcijos paprastumas. "Buggy 1 600" klasėje naudojami motociklų varikliai su integruota pavarų dėže ir sankaba. Visa tai gali atsieiti apie 2–3 tūkst. eurų. Apskritai, jei nori palaipsniui perprasti kroso specifiką ir pamažu užaugti iki čempiono, pirmą antrą varžybų sezoną gali išsiversti su 3–4 tūkst. eurų. Jei nori kautis su lyderiais, į kiekvieną lenktynių savaitgalį turi atsivežti po tris komplektus naujų minkšto gumos mišinio padangų. Tai labai brangu (maždaug 2,5 tūkst. eurų), tačiau kiekviename rate būsi maždaug 1,5 sek. greitesnis už varžovus, naudojančius kieto mišinio padangas. Kitaip tariant, siekiant aukščiausių rezultatų nesunku per sezoną išleisti ir 30 tūkst.", – vardija T.Urba.

Beje, pastaraisiais metais auga dėmesys ir vaikiškiems bagiams. Lietuvoje ir Latvijoje yra tuzinas penkiamečių pyplių, kurie drąsiai ropščiasi į žaislus primenančius, tačiau tikrus  automobiliukus ir sukuria visai smagų reginį trasoje.