Naujų automobilių prekeiviams – šaltas dušas

Nauji standartai

Transporto skelbimų portalo Autoplius.lt duomenimis, per 2018-ųjų liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius Lietuvoje įvyko 122,6 tūkst. lengvųjų automobilių sandorių – beveik 6 proc. daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

Autoplius.lt komunikacijos vadovas Matas Buzelis pastebi, kad vidinėje rinkoje vyksta tam tikri automobilių prekybos pokyčiai. "Nors ir liepos bei rugpjūčio mėnesiais Lietuvoje buvo parduota net 40 proc. daugiau naujų lengvųjų automobilių nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį, rudens pradžios rezultatai verčia sunerimti. Rugsėjį naujų transporto priemonių pardavimas sumenko maždaug 11 proc.", – tvirtina automobilių rinkos ekspertas.

Naujų automobilių rinką labiausiai sulėtino nuo rugsėjo 1 d. įsigaliojusi nauja WLTP taršos emisijų matavimo sistema. Gamintojai naujų automobilių taršą nuo šio rudens privalo išmatuoti realiomis sąlygomis. Iki šiol tai buvo daroma laboratorijose ir fiksuojami duomenys pernelyg smarkiai skyrėsi nuo realių. Tačiau Lietuvos vairuotojams tai neturėtų būti didelė kliūtis – WLTP taršos emisijų metodika labiau paveiks tų valstybių rinkas, kuriose vairuotojų pasirinkimo laisvę jau riboja taršos mokesčiai, arba yra labai didelė transporto priemonės draudimo kainos priklausomybė nuo išmetamų teršalų kiekio.

Reeksporto įtaka

Autoplius.lt komunikacijos vadovas priduria, kad naujų automobilių rinkoje pastebimos ir kitos – augančio reeksporto – tendencijos. Per pirmąjį 2018 m. pusmetį iš 17,9 tūkst. naujų automobilių net 4,7 tūkst. vnt. buvo reeksportuota. "Reeksporto augimą puikiai atspindi faktas, kad per pusę metų iš Lietuvos buvo išvežta daugiau naujų automobilių nei per visus 2016 m.", – pažymi M.Buzelis.

Jeigu valstybė apmokestintų bent 10 proc. labiausiai teršiančių automobilių, surinktos lėšos galėtų būti panaudotos naujiems elektromobiliams ar įkraunamiems hibridams subsidijuoti.

Naujų automobilių rinkoje pirmenybę, be masiškai reeksportuojamų "Fiat" modelių, vairuotojai skyrė "Toyota" prekės ženklui. Per trečiąjį šių metų ketvirtį parduota net 1 262 vnt. šios markės automobilių – beveik 50 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Šio prekės ženklo persvara prieš "Volkswagen" išaugo iki 477 automobilių arba, kaip pastebi M.Buzelis, siekia tiek transporto priemonių, kiek "Nissan" pardavė per tris mėnesius.

Vidinėje Lietuvos rinkoje tarp jau šalyje registruotų naudotų transporto priemonių pastebimas kuklus – vos 0,5 proc. – sandorių sumažėjimas. M.Buzelis teigia, kad vis didesnė dalis vairuotojų labiau pasitiki iš Vakarų Europos įvežamų automobilių kokybe ir būtent didėjantis naudotų transporto priemonių importas su kaupu amortizuoja vidinės rinkos sulėtėjimą. "Importuojamų automobilių rinka sėkmingai auga nuo 2016 m. Per trečiąjį šių metų ketvirtį į Lietuvą nuolatinei registracijai buvo įvežta 44,2 tūkst. naudotų automobilių – aštuntadaliu, arba 12,5 proc., daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu", – tvirtina M.Buzelis.

Seni populiariausi

Kita nemaloni detalė – įvežamų automobilių amžius. Pati populiariausia importuojamų modelių amžiaus grupė – 11–15 metų – nesiliauja augusi. Tokio senumo automobiliai trečiąjį 2018-ųjų ketvirtį užėmė net 46,7 proc. importuojamų automobilių rinkos – 2,5 proc. punkto daugiau nei prieš metus. Negana to, į šalį ir toliau plūsta dyzeliniais degalais varomi naudoti automobiliai – tokių šių metų liepos–rugsėjo mėnesiais buvo trys ketvirtadaliai.

M.Buzelis teigia, kad taršos mokesčio neturinčioje Lietuvoje nėra jokios senų ir, svarbiausia, teršiančių automobilių kontrolės. "Jeigu valstybė apmokestintų bent 10 proc. labiausiai teršiančių automobilių, surinktos lėšos galėtų būti panaudotos naujiems elektromobiliams ar įkraunamiems hibridams subsidijuoti. Tai padėtų sumažinti oro taršą ir į elektromobilius leistų pažiūrėti ne tik kaip į prabangos prekes. Pavyzdžiui, 5 tūkst. eurų lengvata tikrai paskatintų elektromobilių pardavimą", – tvirtina Autoplius.lt komunikacijos vadovas.

Anot automobilių rinkos eksperto, tokia sistema būtų daug efektyvesnė nei PVM mokesčio lengvata, apie kurią pastaruoju metu taip pat garsiai kalbėta. Negana to, valstybei tai praktiškai nekainuotų. "Švaresni automobiliai turi būti subsidijuojami ne visų mokesčių mokėtojų, o daugiau teršiančių vartotojų sąskaita", – priduria M.Buzelis.