Perėjose iš pėsčiųjų atims telefonus

Policininkai pritaria

Šalies parlamentarai, draudimus diegę alkoholio vartojimo srityje, imasi ir dar vienos veiklos srities – eismo saugumo. Seime registruotos pataisos, kurios draustų pėstiesiems naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis pėsčiųjų perėjose.

Teikiamomis pataisomis siekiama uždrausti pėstiesiems naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis pėsčiųjų perėjose, jeigu jomis naudojamasi rankomis. Parlamentarai įsitikinę, kad taip visi eismo dalyviai taptų dėmesingesni, sumažėtų eismo įvykių, per kuriuos nukenčia žmonės.

Kauno kelių policijos valdybos viršininkas Vigintas Lukošius tvirtina, kad toks siūlymas svarstytinas. "Viskas, kas blaško dėmesį ar trukdo susikaupti dalyvaujant eisme, yra pavojinga. Naudojimasis mobiliuoju telefonu, einant per gatvę, kelia itin didelę riziką, nes blaško dėmesį, trukdo susikaupti ir būti atidžiam. Negana to, einant per gatvę ir kalbant mobiliuoju telefonu sudėtinga tinkamai stebėti aplinką, t.y. girdėti judančių transporto priemonių garsą, jausti atstumą", – sakė pašnekovas.

Vis dėlto jis sutiko, kad moksliškai pagrįstų įrodymų, jog naudojimasis mobiliuoju telefonu žingsniuojant pėsčiųjų perėja,  itin pavojingas nėra arba apie juos kol kas neteko girdėti. Dar vienas klausimas, kuris išsyk kyla išgirdus apie tokį draudimą, kaip bus vykdoma jo prevencija. V.Lukošius čia problemos neįžvelgia. Pasak jo, tokių pažeidimų fiksavimas, išsiaiškinimas ir prevencijos vykdymas nebūtų sunkūs, nes tai gana akivaizdus dalykas.

Draudimas jau galioja

Automobilių sporto komandos "Juta Racing" vadovas, lenktynininkas Audrius Gelžinis teigia, kad iš pirmo žvilgsnio tokia idėja ir įstatymo projektas sveikintini, tačiau ar tinkamiausias kelias – drausti, jis abejoja.

"Kuo daugiau draudimų bus, tuo dažniau žmogus nežinos, kaip elgtis. To negalima, to negalima, o tai kas galima?" – svarstė pašnekovas.

Ilgametę vairavimo patirtį turintis vyras tikina, kad tinkamiausias kelias būtų aiškinti eismo dalyviams, koks pavojus kyla, kai į važiuojamąją kelio dalį įžengiama neįvertinus saugumo.

Kuo daugiau draudimų bus, tuo dažniau žmogus nežinos, kaip elgtis. To negalima, to negalima, o tai kas galima?

"Man keistai skamba ir vertinimas, kad didžiulė blogybė yra einant per perėją kalbėti telefonu, laikant jį rankoje. Taip žmogus yra daugiau atidesnis nei tuomet, kai telefonu naudojasi su ausinėmis. Net ir tada, kai klausosi muzikos, nes jis paprasčiausiai yra iš dalies atsiribojęs nuo to, kas vyksta aplink jį", – kalbėjo A.Gelžinis.

Vairuotojai, kurie važiuodami naudojasi telefonu ne naudodamiesi laisvų rankų įranga, pasak vairavimo eksperto, yra atidesni, nes mažiau įsitraukia į pokalbį. "Pagaliau jie ilgiau pakalbėję jaučia fizinį diskomfortą – paskausta ranką, automobilį valdyti nepatogu, o tie, kurie kalba naudodamiesi laisvų rankų įranga, neretai taip įsitraukia į pokalbį, kad net pamiršta, jog sėdi važiuojančiame automobilyje prie vairo", – mintis dėstė kaunietis.

Jis atkreipė dėmesį, kad jau ir dabar Kelių eismo taisyklėse (KET) yra apibrėžtas tinkamas pėsčiųjų elgesys.

44 KET punkte rašoma, kad leidžiama "į važiuojamąją dalį pėstiesiems įžengti tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms".

Draudimai – ne išeitis

A.Gelžinis pastebi, kad visų eismo dalyvių – pėsčiųjų, vairuotojų, dviratininkų – elgesys vis dar yra labai egoistiškas. "Negaliu sakyti, kad visi, tačiau dauguma vis dar galvoja, kad kelias – jų vienų valdos. Jei man reikia, tai aš čia ir einu, važiuoju, sustoju, ir nesvarbu, kaip toks mano elgesys paveiks kitus eismo dalyvius", – teigė pašnekovas.

Net tuomet, kai dėl eismo įvykio pėsčiųjų perėjoje kaltas pėsčiasis, kuris, nesilaikydamas KET, iššoko į važiuojamąją kelio dalį neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, beveik vsiuomet bus laikomas auka, o vairuotojas liks kaltas, nes jis nesustojo, nepamatė, nepasirinko saugaus greičio ar pan. "Matyt, tik išimtiniais atvejais policijos pareigūnus pavyksta įtikinti, kad ir pėsčiasis kaltas dėl to, kad įvyko eismo nelaimė", – svarsto A.Gelžinis.

Siūlydamas negalvoti apie draudimus, o apie visuomenės švietimą, A.Gelžinis pasiūlė prie pėsčiųjų perėjų įrengti kažką panašaus į informacinius skydus, kurie primintų pėstiesiems, kad neatsakingas elgesys žingsniuojant pėsčiųjų perėja gali baigtis labai skaudžiai. "Kartodami, kad negalima vienaip ar kitaip elgtis, sulauksime žmonių pasipriešinimo, o primindami, koks elgesys yra teisingas, mes paprasčiausiai jų neprovokuosime, o parodysime rūpinimąsi", – įsitikinęs kaunietis.