- Algirdas Igorius, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Medininkų pasienio punkte įvažiuojantys iš Baltarusijos pusės vilkikų vairuotojai eilėse praleidžia apie 22 valandas, dėl to vežėjai per parą praranda iki 100 tūkst. eurų.
Susisiekimo ministerijos pareigūnai sako, geresnę padėtį žada po pasienio punkto rekonstrukcijos, geriausiu atveju po penkerių metų.
1998 m. įrengtas Medininkų pasienio punktas iki šiol remontuotas tik kosmetiškai. Tačiau taip ir liko neliestas daugiausia problemų keliantis Lietuvos teritorijoje esantis dviejų siaurų takų kelio ruožas tarp patikros postų ir Baltarusijos sienos, pareigūnų dar vadinamas „kakleliu“. Dėl jo mažo pralaidumo vairuotojai įvažiuoti į Lietuvą apie parą laukia eilėse Baltarusijos pusėje, kartais ir pačiame „kaklelyje“.
Dar 2013 m. tarpžinybinė komisija nusprendė, kad šis punktas turi būti rekonstruotas ir dvigubai išplėstas, o vietoj 4 įrengti 10 eismo juostų. Pasienio kontrolės punktų direkcijos pareigūnai pernai teigė, kad tai bus padaryta iki 2020 m., dabar sako, kad geriausiu atveju rekonstrukcija galėtų būti baigta 2023 m. ir įrengti 8 takai po 4 į abi puses.
„Iš pradžių kaina buvo 38 mln. eurų, dabar mes po diskusijų su projektuotojais, su patikrinimus atliekančiomis institucijomis, esam pasiekę tam tikrą kompromisą – 28 mln. Tačiau kaina vis dar yra didelė ir sunku įsivaizduoti, kad greitai tokie pinigai galėtų būti išskirti. Tačiau pats punktas turi sugebėti apdoroti tą transporto srautą, kuris per tas išplėstas juostas įvažiuos“, – sakė laikinasis Pasienio kontrolės punktų direkcijos direktorius Mindaugas Zobiela.
Pasak pasienio tarnybos vadovų, pasieniečių punkte galėtų dirbti daugiau, ir dar prieš kelerius metus pageidavo įrengti du papildomus patikros punktus.
„Jeigu Pasienio kontrolės punktų direkcija, Susisiekimo ministerija įrengtų papildomas darbo vietas pareigūnams, atvykstant krovininiam transportui, tai mes sugebėtumėm padidinti transporto srautų 30 proc. praeinamumą“, – tikino VSAT vado pavaduotojas plk. Antanas Montvydas.
Tačiau Susisiekimo ministerija planuoja, kad po metų bus pradėta pasienio punkto rekonstrukcija, todėl nesutinka, kad dabar būtų įrengti papildomi patikros punktai pasieniečiams.
Muitinės departamento direktorius sako, kad pradėjusiam darbą muitinės pareigūnui mokamas 500 eurų atlyginimas. Per metus tarnybą palieka iki 100 darbuotojų, o ateina į ją gerokai mažiau. Kol bus rekonstruotas pasienio punktas jame pareigūnų gali trūkti dar daugiau nei šiandien.
„Medininkų postas mums yra prioritetas. Nepaisant to, įvairūs faktoriai įtakoja žmonių skaičių, na, sakykime, pamainos darbuotojų skaičius Medininkuose yra 20 pareigūnų, šiandieną, kiek žinau, yra 13 pareigūnų“, – kalbėjo Muitinės departamento generalinis direktorius Arūnas Adomėnas.
Padėtį šiame pasienio punkte vežėjų atstovai aptarė su atsakingų institucijų pareigūnais. „Linavos“ vadovas teigia taip ir neišgirdęs, kad šiame pasienio punkte artimiausiu metu padėtis galėtų gerėti, o jau dabar posto pralaidumas nesiekia 70 proc.
„Mes nelabai matom perspektyvų. Kad finansavimo nėra. Rekonstrukcija užtruks penkis metus, o laikinų priemonių nežadama priimti. Todėl aš labai raginu priimti laikinus sprendimus, nes penki metai tai yra didžiulės lėšos ir mes, kaip valstybė, prarasime tranzitinės valstybės patrauklumą, kuo dabar didžiuojamės“, – sakė „Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas.
Vežėjų verslas sukuria 6 proc. bendrojo vidaus produkto. Pasak jų atstovų, vilkikų prastovos neša nuostolius ir valstybei.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...