Karštos Vilniaus knygų mugės naujienos: kas įdomiausia?

  • Teksto dydis:

Kasmet Vilniaus knygų mugei ruošiamasi itin rimtai, jos metu pristatomos naujausios ir geriausios knygos. Tačiau tarp knygų gausos lengva pasimesti, o išsirinkti tinkamiausią ir įdomiausią – tikrai sunki užduotis.

Todėl siūlome atkreipti dėmesį į šias naujas „Baltų lankų“ leidyklos knygas, dalis kurių į Vilniaus knygų mugę bus atvežta tiesiai iš spaustuvės.

1. Richard Flanagan „Siauras kelias į tolimąją šiaurę“

Tai pasakojimas apie karo beprasmybę, gyvenimo trapumą, meilės ilgesį ir neįmanomybę. Remdamasis autentiška medžiaga, autorius jautriai ir įžvalgiai pasakoja apie tragiškai pagarsėjusį Siamo–Birmos geležinkelį, kurį tiesdami dėl nepakeliamų darbo sąlygų žuvo daugiau kaip 100 000 žmonių.

Richardas Flanaganas už šį romaną apdovanotas prestižine „Man Booker“ premija.

2. Kristina Sabaliauskaitė „Silva rerum IV“

Naujausia K. Sabaliauskaitės knyga „Silva rerum IV“ tęsia Norvaišų giminės istoriją ir užbaigia didžiąją Vilniaus sagą. Šią knygą puikiai įvertino tiek skaitytojai, tiek žymūs literatūros kritikai, ji puikuojasi geriausių knygų viršūnėse.

Vilniaus knygų mugėje šeštadienį 14 val. vyks pirmasis „Silva rerum IV“ pristatymas. Taigi dar neskaičiusiems knygos siūlome pasinaudoti proga ne tik įsigyti paskutinę tetralogijos dalį, bet ir susitikti su autore.

3. Robert Seethaler „Visas gyvenimas“

Romanas – prestižinės „Man Booker International“ premijos nominantas. Ne veltui „Visas gyvenimas“ lyginamas su Johno Williamso „Stouneriu“ ar Ernesto Hemingwayʼaus kūriniais: „Šiuo romanu Seethaleris įrodo, kad net pačių paprasčiausių žmonių gyvenimai gali būti nepaprasti,“ – rašo „Mail on Sunday“.

4. Irena Vaišvilaitė „Pasivaikščiojimai po krikščioniškąjį Vilnių“

Kultūros istorikės, Lietuvos ambasadorės prie Šventojo Sosto I. Vaišvilaitės knyga „Pasivaikščiojimai po krikščioniškąjį Vilnių“ – tai pirmas nuoseklus kultūrinis vadovas po daugiakonfesį, daugiatautį ir urbanistinį Vilnių. Pasivaikščiojimų žanras nurodo skaitytojui dar vieną knygos savitumą – tai ne žinynas, o asmeniškas pasakojimas, kuriame nestinga įspūdžių, nuomonių ir prisiminimų.

5. Milan Kundera „Nereikšmingumo šventė“

Romane „Nereikšmingumo šventė“ svarstomos pačios rimčiausios problemos ir tuo pat metu neištariamas nė vienas rimtas sakinys, kalbama apie šiuolaikinį pasaulį ir sykiu vengiama bet kokio realizmo. Šis kūrinys – tarsi visos autoriaus kūrybos apibendrinimas. Keistas apibendrinimas. Keistas epilogas. Keistas pajuokavimas apie dabartį, kuri prarado humoro jausmą.

6. Julian Barnes „Laiko triukšmas“

„Ko jis tikrai tikėjosi, tai kad mirtis išlaisvins jo muziką: išlaisvins nuo jo gyvenimo. <…> Ir tada jo muzika bus… tiesiog muzika.“ Romane „Laiko triukšmas“ J. Barnesas subtiliai analizuoja kūrybos (ne)įmanomybę totalitarizmo akivaizdoje, istorijos įkalinto žmogaus kompromisus su sąžine, nuolatinį balansavimą tarp pasipriešinimo ir prisitaikymo. Tai pasakojimas apie Dmitrijų Šostakovičių – menininką, pardavusį sielą partijai, kad galėtų kurti.

„Laiko triukšmas“ 2016 m. puikavosi The Sunday Times bestselerių sąrašo pirmąja vieta.

7. Jonathan Safran Foer „Aš čia“

Tai pasakojimas apie keturias amerikiečių žydų kartas ir sykiu apie vieną jų šeimą. Ar įmanoma suderinti tėvo, sūnaus ir vyro, motinos, dukros ir žmonos, suaugusiojo ir vaiko, tikinčiojo vaidmenis? Kaip išlaikyti autentišką tapatybę, kai esame taip glaudžiai susiję su kitais? Ką šiandien reiškia išpažinti religiją? Tai tik nedaugelis klausimų, analizuojamų šiame plataus užmojo ir gilaus sąmojo, gaivališko išradingumo ir įžūlaus nuoširdumo kupiname romane.

„Tiek tragiškas, tiek juokingas, „Aš čia“ yra mūsų visų gyvenimo veidrodis,“ – apibendrina rašytoja Geraldine Brooks.

8. Ruth Ozeki „Knyga laiko būčiai“

„Šedevras“ – taip dažniausiai šis kūrinys apibūdinimas įvairiose recenzijose. Romane „Knyga laiko būčiai“ autorė meistriškai analizuoja ryšį tarp rašytojo ir skaitytojo, tarp praeities ir dabarties, tarp fakto ir fikcijos, tarp kvantinės fizikos, istorijos ir mito. Tai nepaprastai išradinga, literatūrinį origamį primenanti istorija apie žmones siejančius nematomus ryšius ir tikrųjų savo namų paieškas.

Už romaną „Knyga laiko būčiai“ R. Ozeki nominuota „Man Booker“, IMPAC Dublino, JAV Nacionalinės knygų kritikų draugijos premijoms, apdovanota „Los Angeles Times“, Johno Dos Passos ir daugeliu kitų literatūros premijų.

9. Emma Cline „Merginos“

Matyt, geriausiai šią knygą apibūdino „The Huffington Post“: „Šis pasakojimas įtemptas kaip aukščiausia besislapstančio autobusiuko pavara, toks tamsus ir mįslingas tarsi rūkas, kurį jis skrodžia… Tai įvairialypė istorija apie mergystę, smurtą ir sektų psichologiją, papasakota mažoriniais sakiniais ir grakščiomis įžvalgomis apie moteriškumo paradoksus.“

Vilniaus knygų mugėje šeštadienį 11 val. vyks diskusija šios knygos tematika, kurios, kaip ir knygos, verta nepraleisti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių