Kristupo muzikos festivalyje susijungia architektūra ir muzika

Šv. Kristupo muzikos festivalis – didžiausias vasaros muzikos festivalis Lietuvoje, trunkantis net porą mėnesių. Jo metu klausytojams pristatoma per pusšimtį originalių renginių, vykstančių skirtingose Vilniaus erdvėse ir šalies regionuose. Pasak maestro Donato Katkaus, jau virš dvidešimt metų festivalis kinta kartu su atlikėjais, pamažu kultūriniam gyvenimui prikeldamas primirštas sostinės vietas, rašoma pranešime spaudai.

Pasak D. Katkaus, kadangi Šv. Kristupo festivaliui – jau virš 20 m., kasmet bandyti nustebinti kažkuo absoliučiai nauju būtų sudėtinga, todėl festivalio naujovės susijusios su jo dalyviais.

„Kasmet stengiamės išlaikyti itin aukštus reikalavimus atlikėjams ir ta linkme dirbame su užsienio ambasadomis – siekiame, kad įvairūs pasaulio kraštai reprezentuotų tai, ką turi geriausio. Be to, patirčių ieškome ir patys – patikusius, įsiminusius atlikėjus stengiamės užverbuoti festivaliui. Tad nuolatinis kitimas vyksta dalyvių dėka, be to, kažkas naujo visad būna ir festivalio struktūroje, programoje“, – pasakojo maestro.

Tikslas – prikelti primirštas erdves

D. Katkus teigimu, vienas pagrindinių Šv. Kristupo festivalio tikslų buvo siekis Vilniaus architektūrą sujungti su muzikos garsais.

Štai ne taip ir seniai Šv. Kotrynos bažnyčia buvo itin prastos būklės – apgriuvusi, aptrupėjusi, grindų dangą dengianti lentomis. Šioje erdvėje buvo pradėti rengti koncertai, ir dabar ji – viena iš labiausiai lankomų Vilniaus salių.

„Panašus likimas laukia ir Piano.lt vasaros terasos – Pranciškonų vienuolyno kieme dar trūksta didelių pakeitimų, remonto. Tačiau pačiame Senamiesčio centre buvęs nenaudojamas kiemas tapo nauja Šv. Kristupo festivalio koncertų vieta. Tikiu, jog toji erdvė po truputį virsta kultūriniu centru, vasaros koncertų traukos objektu“, – kalbėjo maestro.

Festivaliai festivalyje

Teigiama, kad Šv. Kristupo muzikos festivalis netelpa į jokius stilistinius rėmus, kadangi remiasi šūkiu – visi žanrai geri, išskyrus nuobodžius. Anot D. Katkaus, tuos „nenuobodžiuosius“ žanrus sudaro kamerinė muzika, džiazas, muzika vargonams, egzotinė muzika bei kt.

„Galima sakyti, kad mūsų festivalis sudarytas iš daugybės mažesnių festivalių. Štai vakarais – nuo 21 val. – Šv. Kotrynos bažnyčioje groja pianistai. Šiais metais pristatėme daug JAV gyvenančių lietuvių ir buvau pritrenktas jų aukšto lygio – labai skauda širdį, kad iš esmės tiek mažai užsienyje gyvenančių tautiečių sugrįžta koncertuoti į gimtinę, – apgailestavo maestro. – Taip pat vyksta ir nemokamas vargoninis festivalis Kazimiero bažnyčioje, kuriame groja atlikėjai iš užsienio. Kiekviename koncerte būna tiesiog sausakimša – pastebėjau, jog pasiklausyti muzikos ten eina daug vyresnio amžiaus, inteligentiškų žmonių“.

O kas festivalyje vadinama „egzotika“? Pasak D. Katkaus, Šv. Kristoforo kamerinis orkestras neseniai koncertavo su operos baritonu Njabulo Madlala iš Pietų Afrikos: viena muzikinių renginių dalis buvo žinomos arijos baritonui, o kita dalis – lietuvio ausiai neįprastos, caksėjimu liežuviu pagrįstos Zulu liaudies dainos. Taip pat stebino ir Vilniaus universiteto botanikos sode koncertavęs, a capella dainuojantis, vyrų vokalinis ansamblis, pasaulio chorų čempionato nugalėtojai „Voices Unlimited“.

Egzotika pavadinti galima ir uždarymo koncerte rugpjūčio 30 d. pasirodysiantį flamenko gitaristą Carlos Piñana, orkestro fone improvizuosiantį Vivaldi koncertų temomis, arba rugpjūčio 14 d. dainuosiančią, vos penkiolikos metų amžiaus Mara Pedro, dėl savo brandaus balso tituluojamą Portugalijos brangakmeniu.

Maestro pasidžiaugia, kad šįmet festivalio koncertuose – gausu publikos.

„Žinot, vasara – toks metas, kai visi yra išvažiavę iš miesto, tačiau, stebėtina, į renginius susirenka žymiai daugiau publikos nei sezono metu. Manau, jog užsukti į koncertus žmones paskatina muzikos bei naujų įspūdžių troškimas – štai ta pati Piano.lt vasaros terasa būna pilnutėlė. Dėl to esame labai patenkinti“, – sakė D. Katkus.