Šią vasarą „prabils“ rašytojai J. Ivanauskaitei atminti kurtas „Katinas“

Šiemet savo 60-metį būtų šventusi rašytoja, dailininkė ir keliautoja Jurga Ivanauskaitė. Simboliškai, būtent nuo šios vasaros bus galima išgirsti, ką mums nori pasakyti rašytojai atminti kurta Ksenijos Jaroševaitės skulptūra „Katinas“. Katiną lietuviškai įgarsino aktorius Rolandas Kazlas, angliškai – Paulius Markevičius, tekstą sukūrė rašytoja Daiva Čepauskaitė.

Be K. Jaroševaitės „Katino“, šiemet MO muziejus kartu su Energetikos ir technikos muziejumi prakalbina ir dar vieną miesto skulptūrą – Boleslovo Balzukevičiaus ir Petro Mazūro „Elektrą“, įsikūrusią ant Energetikos ir technikos muziejaus (anksčiau – pirmosios Vilniaus elektrinės) bokštelio. „Elektros“ teksto autorius – poetas, dramaturgas Mindaugas Nastaravičius, tekstą įgarsino aktorė Miglė Polikevičiūtė. Šios dvi skulptūros papildo kitas vilniečių ir miesto svečių pamėgtas kalbančias skulptūras, kurių įrašai nuo projekto pradžios (2015 metais) išklausyti beveik 120 tūkst. kartų.

Skulptūrų istorijas išgirsti vaikštant Vilniaus gatvėmis

„Džiaugiuosi, kad dar dvi skulptūros prisijungia prie Vilniaus miesto kalbančių skulptūrų. Simboliškai rašytoją J. Ivanauskaitę su gimimo diena sveikina prabylantis jos skvere ramiai murkiantis „Katinas“. O prie Neries bevaikštantiems miestiečiams savo istoriją galės papasakoti šviesą nešanti „Elektra“. Vilniaus kalbančios skulptūros – MO muziejaus 2015 metais pradėta iniciatyva, kviečianti vilniečius ir miesto svečius netikėtiems dialogams su skulptūromis tiesiog vaikštant Vilniaus gatvėmis“, – teigia Milda Ivanauskienė, MO muziejaus direktorė.

„Ši vieta, iki apsigyvenant čia „Katinui“, nebuvo pati patraukliausia. Čia įsikūrus J. Ivanauskaitės mylimam personažui, skverelis tapo jaukiu ir traukiančiu pabūti ilgėliau. „Katino“ išraiška rodo, kad jo neišvarysi iš šio kiemo, jis čia šeimininkas. Puiku, kad nuo šiol jis kvies dar ir pasikalbėti“, – sako projekto globėjas, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Vilniuje kalba jau 23 skulptūros

„Katino“ išraiška rodo, kad jo neišvarysi iš šio kiemo, jis čia šeimininkas. Puiku, kad nuo šiol jis kvies dar ir pasikalbėti.

Laisvas, nuo nieko nepriklausomas, pats sau šeimininkas K. Jaroševaitės „Katinas“ nuo šiol galės praeiviams atskleisti savo filosofinį požiūrį. Jį išgirsti, sulaukdami skulptūros skambučio, galės visi nuskenavę specialų QR kodą, esantį prie skulptūros, arba įvedę į naršyklę nurodytą interneto adresą. Prakalbinamas „Katinas“ jau nuo 2009 metų įsikūręs Aguonų gatvėje, kur rašytoja J. Ivanauskaitė gyveno dešimt metų. Čia ji sukūrė daugumą svarbiausių savo kūrinių. Apie „Katiną“ ir apie rašytoją bus galima daugiau sužinoti paskambinus skulptūrai.

O norintys išgirsti 100 metų skaičiuojančias istorijas gali tai padaryti paskambinę „Elektrai“. Šviesą nešanti skulptūra, kurta dar 1902 m. B. Balzukevičiaus, buvo pastatyta ant pirmosios Vilniaus elektrinės. Sovietmečiu „Elektra“ buvo nugriauta ir 1994 m. atstatyta skulptoriaus Petro Mazūro. Šiuo metu čia įsikūręs Energetikos ir technikos muziejus. Abu pasaulinius karus išgyvenusi, naujam gyvenimui P. Mazūro prikelta skulptūra turi dar negirdėtų istorijų.

„Katinas“ ir „Elektra“ papildo jau anksčiau MO muziejaus prakalbintas skulptūras Vilniaus mieste. Praėjusią vasarą prabilo Vlado Urbanavičiaus kurta „Krantinės arka“, plačiau žinoma vamzdžio vardu, MO skulptūrų sode jaukiai įsikūrusi Ksenijos Jaroševaitės skulptūra „Sėdinti“ ir daugybės turistų bei miesto svečių pamilta Literatų gatvės siena. Iš viso Vilniaus mieste prakalbintos jau 23 skulptūros.

Pažintis su skulptūromis – ekskursijoje

Birželio 16-osios vakarą projekto globėja Vilniaus miesto savivaldybė dovanoja ekskursiją po Vilniaus kalbančias skulptūras ir kviečia ne tik skambinti prakalbintoms skulptūroms, bet ir išgirsti jų istorijas.

Itin greitai rezervavus visas vietas ekskursijoje, MO muziejaus atstovai primena, kad su skulptūromis patogu susipažinti ir savarankiškai – paruoštas Vilniaus kalbančių skulptūrų žemėlapis. Jį galima atsisiųsti arba pasiimti MO muziejuje ir nerti į skulptūrų pažinimo kelionę.

„Vilniaus kalbančios skulptūros“ – interaktyvus projektas, siūlantis aktyvaus ir turiningo laisvalaikio alternatyvą miestiečiams ir Vilniaus svečiams. Susidomėję praeiviai gali sulaukti skambučio į savo išmaniuosius telefonus ir taip susipažinti su skulptūrose įamžintomis svarbiomis lietuvių istorinėmis asmenybėmis, kitų tautų atstovais ar fikciniais miesto personažais-simboliais.

Aktorių, dainininkų, visuomenės veikėjų balsais skulptūros pasakoja apie save, apie tuos laikus, kai gyveno jose įkūnytos asmenybės, apie tai, ką jos mato aplink, kaip jaučiasi savo skulptūriniame kūne ir tame Vilniaus kampelyje, kuriame joms lemta būti. Tiesioginio skambučio metu klausytojai gali ne tik pažinti skulptūrose įamžintas asmenybes ar personažus, bet ir sužinoti daugiau apie kultūrinį, istorinį ir architektūrinį Vilniaus paveldą, prisiminti miesto istoriją.

2015 metais startavusį Vilniaus kalbančių skulptūrų projektą inicijavo MO muziejus, projekto globėjas – Vilniaus miesto savivaldybė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Čia katino skulptūra?

Čia katino skulptūra? portretas
O aš galvojau,apsigimusi karvė.Sako,kad visi menininkai priplaukę

tiesa

tiesa portretas
Nemažai narkomanių ir eiles rašo, ir romanus. Kai pinigų daugiau gauna, brangesnius kvaišalus nusiperka, kai kukliau gyvena, randa kelią pas medikus, gauna ten linksminamųjų ir "talentą" skatinančių preparatų. Tada tampa tokiomis "poetėmis" ar "romanistėmis", kad tik tereikia rasti žmones, kurie jų kliedesius redaguotų, sutvarkytų. O šiaip - tai tik prastumti žmonės dėl to, kad yra kažkieno vaikai, anūkai. Pavyzdžiui, kokio akademiko anūkai. Juk kaip gražu - anūkė - "rašytoja"... čia nebūtinai kalba eina apie šią velionę. Jos rašliavos neskaičiau ir neketinu. Mačiusi buvau gyvą - akys stulpu, šliaužia gatve, skarmaluota... plaukai neplauti gal 2 mėnesius, styro tokie smirdintys... nu, žinokit, šlykštu. Nuomonė čia.

Motiejus Šumauskas

Motiejus Šumauskas portretas
Aplink tą katiną renkasi Vilniaus stoties rajono valkatos ir acetoną geria. Katinui reikia oficialiai suteikti "Kosto Korsako" vardą. Korsakas buvo Ivanausksitės senelis ir A. Sniečkaus draugas.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių