- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Nežinomas XIX a. dailininkas. Moteris žydra suknele
-
A. Vasiljevas Lietuvoje pristato naują parodą „Portretas ir mada“
-
A. Vasiljevas Lietuvoje pristato naują parodą „Portretas ir mada“
-
A. Vasiljevas Lietuvoje pristato naują parodą „Portretas ir mada“
-
A. Vasiljevas Lietuvoje pristato naują parodą „Portretas ir mada“
-
A. Vasiljevas Lietuvoje pristato naują parodą „Portretas ir mada“
-
A. Vasiljevas Lietuvoje pristato naują parodą „Portretas ir mada“
-
A. Vasiljevas Lietuvoje pristato naują parodą „Portretas ir mada“
-
A. Vasiljevas Lietuvoje pristato naują parodą „Portretas ir mada“
-
A. Vasiljevas Lietuvoje pristato naują parodą „Portretas ir mada“
-
A. Vasiljevas Lietuvoje pristato naują parodą „Portretas ir mada“
-
A. Vasiljevas Lietuvoje pristato naują parodą „Portretas ir mada“
-
A. Vasiljevas Lietuvoje pristato naują parodą „Portretas ir mada“
-
A. Vasiljevas Lietuvoje pristato naują parodą „Portretas ir mada“
-
A. Vasiljevas Lietuvoje pristato naują parodą „Portretas ir mada“
-
A. Vasiljevas Lietuvoje pristato naują parodą „Portretas ir mada“
-
A. Vasiljevas Lietuvoje pristato naują parodą „Portretas ir mada“
-
A. Vasiljevas Lietuvoje pristato naują parodą „Portretas ir mada“
-
A. Vasiljevas Lietuvoje pristato naują parodą „Portretas ir mada“
-
A. Vasiljevas Lietuvoje pristato naują parodą „Portretas ir mada“
-
A. Vasiljevas Lietuvoje pristato naują parodą „Portretas ir mada“
-
A. Vasiljevas Lietuvoje pristato naują parodą „Portretas ir mada“
-
A. Vasiljevas Lietuvoje pristato naują parodą „Portretas ir mada“
-
A. Vasiljevas Lietuvoje pristato naują parodą „Portretas ir mada“
-
A. Vasiljevas Lietuvoje pristato naują parodą „Portretas ir mada“
-
A. Vasiljevas Lietuvoje pristato naują parodą „Portretas ir mada“
-
A. Vasiljevas Lietuvoje pristato naują parodą „Portretas ir mada“
Lietuvos dailės muziejus liepos 4 d., antradienį, Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) atidaro parodą „Portretas ir mada. Iš Aleksandro Vasiljevo fondo kolekcijos Vilniuje“.
Parodą atidarys kolekcijos savininkas, parodos kuratorius Aleksandras Vasiljevas, parodos kuratorė Dalia Tarandaitė (LDM) ir Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys. Įėjimas tik su kvietimais.
Portretai yra neišsemiamas mados istorijos pažinimo šaltinis. Juose pavaizduoti konkrečiai epochai būdingi drabužiai, papuošalai ir šukuosenos vertingai papildo žinias, gaunamas iš išlikusių istorinio kostiumo dalių ir jų komplektų. Dar daugiau – portretai suteikia informacijos, kurios nepakanka tyrinėjant vien drabužių ir papuošalų kolekcijas. Juose matome žmonių veidus, iš kurių galime spręsti apie kosmetikos naudojimo ypatumus, skirtingoms epochoms būdingą moters ir vyro grožio idealą, madingas šukuosenas, laikyseną ir bendrą, nuo mados neatsiejamą asmens įvaizdį. Portretai parodo visumą – ne tik ką, bet ir kaip skirtingais laikotarpiais žmonės nešiojo, kaip derino atskirus kostiumo elementus ir aksesuarus, norėdami atrodyti gražūs, šiuolaikiški ir madingi. Ir tokie išlikti ateinančių kartų atmintyje.
Neatsitiktinai visose mados istorijai skirtose parodose, greta drabužių, papuošalų ir kitų aksesuarų, rodomi portretai. Didžiulę portretų kolekciją yra sukaupęs vienas žymiausių mados istorikų ir kolekcininkų A. Vasiljevas. Vien Vilniuje saugomoje A. Vasiljevo fondo portretų kolekcijoje esama per 1000 kūrinių, keliaujančių į jo rengiamas parodas Lietuvoje ir užsienyje.
Vilniaus paveikslų galerijoje surengta paroda nuo kitų madai, atskiriems jos laikotarpiams ir kryptims skirtų parodų skiriasi tuo, kad joje pirmą kartą rodomi tik portretai – kaip mados istorijos liudininkai ir dalyviai. Portreto ir mados ryšys yra labai glaudus. Laikui bėgant, portretai ne tik fiksavo mados kaitą, bet neretai ir patys tapdavo aprangos ar aksesuaro dekoro dalimi. XVIII a. II pusėje ir XIX a. pirmaisiais dešimtmečiams kartu su sentimentalizmu paplito mažojo formato portretai bei portretinės miniatiūros. Juos imta nešioti ant kaklo kaip medalionus, segti prie krūtinės kaip seges, jais pradėta puošti žiedus, apyrankes, tabokines, vėduokles.
Parodoje eksponuojami XVII a.–XX a. 5 dešimtmečio portretai. Seniausias kūrinys – 1646 m. nutapytas didiko portretas, atspindintis baroko mados didingumą ir reprezentacinių portretų tradiciją. Lengvą, gyvenimo džiaugsmo kupiną rokoko stilių pristato keletas pastelės technika sukurtų portretų. XIX a. pirmo ketvirčio portretuose juntamas supaprastintų, natūralių formų siekis, susižavėjimas antikos mada ir daile. Romantizmo laikotarpio grožio idealas – trapi, kiek liguistai atrodanti moteris. XIX a. antros pusės madoje ir dailėje pastebimas gyvenimo pilnatvės, prabangos ir puošnumo siekis. XIX ir XX a. sandūroje susiformavusiame moderno stiliuje vyrauja gamtos formos, laisvai plaukiančios lanksčios linijos. XX a. trečiam ir ketvirtam dešimtmečiui būdingas masinės gamybos ir masinės kultūros formavimosi epochos pradžią žymintis art deco stilius, taip pat – moterų emancipacija. Panašios tendencijos išliko ir Antrojo pasaulinio karo metais. Tiesa, vis labiau buvo ilgimasi romantiškos moters idealo.
Dauguma parodoje eksponuojamų portretų yra sukurti prancūzų dailininkų. Ir ne tik todėl, kad Paryžius ilgą laiką buvo mados sostinė. 1982 m. iš Rusijos į Prancūziją emigravęs A. Vasiljevas čia sukaupė didžiąją dalį savo kolekcijos. Portretų autoriai yra profesionalūs, dailės akademijas baigę dailininkai. Ne visi jie išgarsėjo. Portretų tapymas daugeliui buvo pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Be parašų ant portretų, žinių apie juos turime labai nedaug. Greta autorių kūrinių, kurie ir sudaro didžiąją rinkinio dalį, A. Vasiljevo fondo kolekcijoje nemažai yra ir plačiai žinomų ar net visame pasaulyje garsių dailininkų kūrinių. Parodoje galima pamatyti vieno žymiausių pastelės meistrų Moriso Kventino de la Turo (Maurice Quentin de la Tour, 1704–1788), prancūzų tapytojų Anri Fransua Rizenerio (Henri François Riesener, 1767–1828), Eženas Fransua Deverijos (Eugene François Deveria, 1805–1865), Žano Pjero Valeto (Jean Pierre Vallet, 1809–1886), Šarlio Rono (Charles Ronot, 1820–1851), Šarlio Diurano (Charles Durand, 1837–1917) ir kt. kūrinius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gedimino kalno papėdėje atidaromas Lietuvos istoriją pristatysiantis Pilininko namas
Lietuvos nacionalinis muziejus trečiadienį Gedimino kalno papėdėje atidaro naujausią padalinį – Pilininko namą. ...
-
„Kino pavasario“ savaitgalis: ką dar suspėti pažiūrėti?
Daugiau nei savaitę Lietuvos kino sales žiūrovų pripildęs kino festivalis „Kino pavasaris“ artėja link pabaigos. Laiko iki kovo 27-osios beveik nebeliko, tad norimus pažiūrėti filmus reikia susiplanuoti iš anksto – seansai spa...
-
„Dvi viename“: bendra skaitomiausių rašytojų knyga
Pernai Vilniaus knygų mugėje dalydamos autografus dvi šalies bibliotekose skaitomiausios autorės – Irena Buivydaitė ir Jolita Herlyn – juokavo: jei viena negalėtų baigti savo romano, tai tikrai padarytų kita. ...
-
Vilniaus Antakalnio kapinėse palaidotas režisierius R. Tuminas12
Vilniaus Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje, palaidotas režisierius Rimas Tuminas. ...
-
Vilniuje – atsisveikinimas su režisieriumi R. Tuminu9
Antradienį Vilniuje prasidėjo atsisveikinimas su režisieriumi Rimu Tuminu. Tarti paskutinį „sudie“ renkasi artimieji, bičiuliai, kolegos ir R. Tumino talento gerbėjai. ...
-
Atsisveikinimas su R. Tuminu: durys bus atviros visiems3
Kovo 6-ąją miręs režisierius Rimas Tuminas bus palaidotas trečiadienį Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje. ...
-
„Kino pavasaryje“ – speciali sporto filmų programa
Prisodrinta adrenalino – taip galima apibūdinti penktadienio vakarą pristatytą naująją Lietuvos olimpinės komandos „LTeam“ ir „Kino pavasario“ kartu parengtą sporto filmų programą, kurioje – filmai, pasakojantys api...
-
29–asis „Kino pavasaris“ prasidėjo – daug ypatingų renginių ir į gera keičiančio kino1
Šiandien prasidėjęs Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ kviečia atsiduoti dviejų savaičių kino šventei ir iki pat kovo 27 d. į šalį atidėti visus kitus savo planus. Festivalį atidarė nelengvas, bet būti...
-
Ką suspėti pažiūrėti „Kino pavasaryje“?2
Ką tik prasidėjęs festivalis „Kino pavasaris“ įgauna pagreitį: neabejojame, kad didžiuosius, ne kartą spaudoje aptartus filmus, jau nusižiūrėjote, organizatorių, kino kritikų rekomendacijas perskaitėte, savo kalendorių susiplanavote. ...
-
29–asis „Kino pavasaris“ prasidėjo – daug ypatingų renginių ir į gera keičiančio kino
Ketvirtadienį prasidėjęs Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ kviečia atsiduoti dviejų savaičių kino šventei ir iki pat kovo 27–osios į šalį atidėti visus kitus savo planus. ...