Vilnius tampa vis ryškesniu pasaulio kino miestu

Iš viso Vilniuje šiais metais bendradarbiaujant su kino biuru buvo nufilmuoti 42 kino projektai. Tai didesnis projektų skaičius nei 2015 m., tačiau praeitiems metams jie nusileido savo bendru biudžetu.

Vilniaus kino biuro direktorės Jūratės Pazikaitės nuomone, su praeitais metais lygintis sunku, nes 2015 m. smarkiai išsiskyrė užsienio kino kūrėjų Lietuvoje išleistų pinigų kiekiu, mat čia buvo filmuojamas didžiausias pastarųjų metų projektas – BBC serialas „Karas ir taika“.

Šiais metais Vilniuje filmuoti 22 lietuvių (įskaitant studentų ir trumpo metro filmus) ir 20 užsienio kino projektų. Iš jų – 4 lietuvių kino kompanijų bendros gamybos projektai su Prancūzija, Latvija, Lenkija, Rusija, Didžiąja Britanija ir JAV. Iš viso Vilniuje per metus filmuota 337 dienas.

Kino kūrimas – naudingas miestui

Vilniaus kino biuro direktorės manymu, tai, kad Vilniuje filmuojami užsienio kino projektai, teikia nemažai naudos: „Visų pirma, tai užsienio investicijos – pinigai, paliekami mieste, perkant paslaugas, mokant mokesčius, įdarbinant mūsų specialistus. Paprastai prie užsienio kino filmo dirba apie 100–150 žmonių, neskaičiuojant masuotės, t. y. papildomų aktorių-statistų, kuriais gali tapti bet kuris miesto gyventojas, norintis nusifilmuoti filme. O jei projektas didelis savo mastu ir apimtimi, sukurtų darbo vietų skaičių galime dvigubinti.“

Visų pirma, tai užsienio investicijos – pinigai, paliekami mieste, perkant paslaugas, mokant mokesčius, įdarbinant mūsų specialistus.

Šiais metais prie lietuviškų ir užsienio kino filmų iš viso dirbo virš 2 tūkst. žmonių. „Mes turime aukštos kvalifikacijos specialistų. Pavyzdžiai rodo, kad galime sėkmingai  įgyvendinti tikrai sudėtingus projektus, tačiau, kaip ir visose rinkose, taip ir kine, tarp valstybių ir miestų vyksta arši konkurencija, stengiantis prisivilioti kuo daugiau projektų“, – teigia J. Pazikaitė.

Kino kompanijos „Artbox“ prodiuserio ir Nepriklausomų prodiuserių asociacijos pirmininko Kęstučio Drazdausko teigimu, užsienio kino gamintojų atvykimas čia dirbti teikia ekonominės naudos ir kitiems sektoriams – atvykę čia perka drabužius, renkasi viešbučius, restoranus, pramogauja, nuomojasi techniką, transportą, užsisako maitinimą ir pan. „Neretai yra filmuojama muziejuose, koncertų salėse ir kitose vietose, už kurias yra mokama. Taip pat filmo gamyba neša tiesioginę naudą miestui, pavyzdžiui, nuvalomi grafičiai ar kitaip gražinamas miestas“, – prideda jis.

„Dansu“ prodiuserės Gabijos Siurbytės nuomone, garsūs aktoriai, režisieriai pamato miestą, dalinasi įspūdžiais ir nuotraukomis socialiniuose tinkluose, pasakoja apie filmavimus savo šalių žiniasklaidai – taip sklinda žinia apie miestą. Miestą reklamuoja ir patys filmai. J. Pazikaitė prisimena ir išskirtinį atvejį, kai Vilniuje buvo sukurta speciali ekskursija po serialo „Karas ir taika“ filmavimo vietas – atsirado vadinamasis kino turizmas.

Projektai iš viso pasaulio

K. Drazdausko kompanija „Artbox“, jo teigimu, šiais metais dirbo su 5 projektais – tai šiuo metu vis dar filmuojamos rusų dramos „Legenda apie pabėgimą“ ir „Judėjimas aukštyn“, lietuvių dokumentinis filmas „Sutkaus Dekalogas“ bei šiuo metu postprodukcijos stadijoje jau esantys bendros gamybos projektai – lietuvių, latvių ir lenkų drama „Putos iš Burnos“ bei istorinė lietuvių ir lenkų dokumentika „Abitas ir šarvai“.

G. Siurbytės atstovaujami „Dansu“ 2016 m. dirbo su 2 užsienio projektais „Pirmasis buvo švedų TV drama „Farang“, pasakojanti apie švedą, kuris bėgdamas nuo teisėsaugos atsiduria Tailande. Pagrindinį vaidmenį sukūrė švedų įžymybė Ola Rapace, kuris yra vadinęs ir filme „Skyfall“ apie agentą Džeimsą Bondą. Antrasis – švedų filmas „2060“, kuris buvo bendros švedų ir „Dansu“ gamybos projektas. Jis pasakoja istoriją apie senelių namus 2060-aisiais ir jų gyventojų santykius, kuri kiek primena Algimanto Puipos „Edeno sodą“. Jame taip pat vaidina švedų vyresnio amžiaus kino žvaigždės“, – pasakoja ji.

Pasak vienos didžiausių kino kompanijų Lietuvoje, „Baltic Film Services“, atsakingos už serialo „Karas ir taika“ filmavimus Lietuvoje ir Latvijoje, prodiuserės Linetos Mišeikytės, 2016 m. jų kompanija kartu su užsienio kūrėjais dirbo prie 5 projektų – tai vokiečių dokumentiniai filmai „Leningrado simfonija“, amerikiečių televizijos „National Geographic“ „Kaip elgtųsi Teodoras Ruzveltas?“ ir „Popiežius prieš Hitlerį“, BBC „Karo kambarys“ bei amerikiečių televizinis vaidybinis filmas „Atlydys“.

Vilniuje buvo filmuojamos ir didžiausio iki šiol lietuviško kino projekto „Tarp pilkų debesų“ scenos. Filmas sukurtas pagal Rūtos Šepetys to paties pavadinimo romaną, tai yra Lietuvos ir JAV bendros gamybos filmas. Prodiuserio Žilvino Naujoko teigimu, Lietuva buvo pasirinkta dėl ekonominių sumetimų ir dėl to, jog tai yra gimtoji mūsų šalis.