Apie seksualinį išnaudojimą prakalbusiam kunigui pasiūlė psichologinę pagalbą

Šį atvejį tyrusios komisijos išvadas per spaudos konferenciją penktadienį pristatė Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas.

2016 metų pavasarį tuomet Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijoje dirbęs kunigas K. Ralys papasakojo, kad būdamas 12 metų patyrė seksualinį išnaudojimą. Apie tai, kad su juo esą netinkamai elgėsi klierikas Vladas Petraitis, K.Railys pranešė internete paviešintame filmuke.

G. Grušas per spaudos konferenciją penktadienį teigė, kad Bažnyčios pareiga yra pasirūpinti, jog būtų kruopščiai ištirti pranešimai apie lytinę prievartą, kurią panaudojo dvasininkai.

Jis taip pat teigė, kad joks trečiasis asmuo nepatvirtino V. Petraičio nusikaltimo, todėl dėl jo netinkamo elgesio prieš 40 metų yra tik „moralinis tikrumas“.

„Surinkti duomenys leidžia turėti moralinį tikrumą, tai yra daryti išvadą, kad buvo lytinio išnaudojimo faktai“, – sakė G. Grušas.

Anot jo, V. Petraitis mirė 2012 metais.

Arkivyskupas taip pat sakė, kad apie išnaudojimą prakalbusiam K. Raliui pasiūlyta psichologinė pagalba, išlaidas įsipareigojo padengti vyskupija.

„Apie Lietuvoje vykstantį tyrimą buvo informuotas Vatikanas ir vyskupija Baltarusijoje, kurioje iki mirties dirbo kunigas Vladas Petraitis. Jokio papildomos informacijos iš jų negavome. Tyrimo metu daugiau aukų nebuvo nustatyta. Vis dėlto net ir vienas atvejis yra per daug“, – dėstė G. Grušas.

Jis pasakojo, kad tyrimas atliktas pagal Vatikano patvirtintas procedūrines gaires.

G. Grušas sakė neturintis duomenų, kad šiuo metu Lietuvos vyskupijose vyktų daugiau tyrimų dėl galimo nepilnamečių seksualinio išnaudojimo.

„Nors kalbame apie 40 metų senumo įvykius, tai neatleidžia nuo pareigos šiandien padaryti viską, kas įmanoma, kad nepilnamečiai būtų apsaugoti nuo išnaudojimo (...). Šiandien Bažnyčia laikosi labai griežto ir aiškaus nulinės tolerancijos principo seksualinio nepilnamečių išnaudojimo atvejais“, – kalbėjo vyskupas ir kvietė kiekvieną, turintį žinių apie galimą nepilnamečių išnaudojimą, informuoti šiuos klausimus paskirtą tirti vyskupijos tyrėją arba vyskupijos ordinarą, taip pat pranešit teisėsaugai.

Vyskupijos atstovų teigimu, K. Ralys kviestas dalyvauti spaudos konferencijoje, tačiau atsisakė.

Seka pasaulinėmis tendencijomis?

Apie seksualinį išnaudojimą prabilusi Lietuvos katalikų bažnyčios (LKB) vadovybė seka pasaulinėmis tendencijomis, nors ir atsilieka, sako sociologė, religijotyrininkė Milda Ališauskienė.

"Iš Katalikų bažnyčios vadovybės matome ateinančią paskatą eiti į socialinį dialogą, kalbėtis su visuomenėmis. Toks LKB hierarchų ėjimas atliepia bendras tendencijas bažnyčioje, tik Lietuvos bažnyčia tai daro šiek tiek atsilikdama", – BNS sakė doc. M. Ališauskienė.

Sociologė taip komentavo penktadienį paskelbtus Vilniaus arkivyskupijos atlikto tyrimo dėl galimos kunigo Kęstučio Ralio vaikystėje patirtos lytinės prievartos rezultatus.

Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos katedros vedėja pažymėjo, kad seksualinės prievartos arba pedofilijos atvejai jau keli dešimtmečiai drebina Katalikų bažnyčią įvairiose valstybėse, tuo metu Lietuvoje viešai svarstyti du atvejai, vienas jų - pripažintas.

„Po LKB hierarchų sprendimo pripažinti buvus galimus seksualinės prievartos atvejį tikėtina, kad artimiausiu metu gali padaugėti pedofilijos atvejų paviešinimo“, – svarstė M. Ališauskienė ir kėlė paraleles ir su pasauliniu #meetoo judėjimu.

„Tokį ilgą laikotarpį išsilaikiusi tyla dėl pedofilijos atvejų Lietuvos katalikų bažnyčioje vertintina ne kaip tokių atvejų nebuvimas, bet veikiau kaip institucinio veikimo siekiant šią prievartą paslėpti sėkmingos pastangos“, – sakė sociologė.