Atkeliauja liūtys: ar vėl plaukiosime didmiesčių gatvėmis? | kl.lt

Atkeliauja liūtys: ar vėl plaukiosime didmiesčių gatvėmis?

Sinoptikai skelbia, kad artimiausiomis dienomis vyraus trumpos vasariškos liūtys, todėl nemaža tikimybė, kad didžiuosiuose šalies miestuose ir vėl bus nepravažiuojamų gatvių bei skęstančių automobilių. Vilniaus miesto savivaldybė LRT.lt atskleidė rizikingiausias gatves, kurias esant smarkiam lietui galbūt reikėtų aplenkti.

Vilniaus gatvės virto upėmis

Daugelis vairuotojų su siaubu prisimena praėjusias vasaras, kai miestų gatvės virto upėmis – skendo automobiliai, transporto arterijos tapo nepravažiuojamos.

Vilniaus universiteto (VU) Geomokslų instituto doktorantas klimatologas Justinas Kilpys perspėja, kad intensyvių liūčių neišvengsime ir šią vasarą.

„Gegužės mėnuo kol kas labai sausas ir gali būti, kad tai bus vienas sausiausių mėnesių per pastaruosius 30 metų, nors ir šį mėnesį gali pasitaikyti liūčių. Prognozuojama, kad birželį ir liepą kritulių taip pat bus mažiau nei įprasta. Labiau tikėtina, kad vasara bus sausa. Kita vertus, neišvengiamai bus trumpų, bet labai intensyvių liūčių. Klausimas, kur jos praūš, nes jei pataikys į miestus, tai sukels trumpalaikių problemų. Taigi vasarą neišvengiamai bus liūčių, tik gal nelabai daug“, – LRT.lt komentavo J. Kilpys.

Pasak klimatologo, vasaromis vis dažniau laikosi labai aukšta temperatūra – 25 laipsniai ir daugiau, o pastaruosius dvylika metų Vilniuje kasmet oro temperatūra sušyla ir iki 30 laipsnių karščio. „Tai lemia, kad esant tokiai aukštai temperatūrai audros debesys labai intensyviai vystosi. Tuomet iškrenta tokie trumpi, bet labai gausūs krituliai“, – paaiškino J. Kilpys.

Kaip teigė klimatologas, tokie gausūs krituliai gali sukelti problemų urbanizuotose teritorijose, kur labai daug asfalto ir betono – tuomet vanduo neturi galimybės susigerti į žemę ir kai kuriuose miestuose jis net gali sukelti žaibiškus potvynius. Neseniai jie kilo Turkijoje, Antalijoje, kai vanduo asfaltu ir betonu staigiai suteka į žemesnes vietas ir per kelias minutes patvinsta keliai“, – tęsė klimatologas.

Kritulius prognozuoti galima, bet labai sudėtinga pasakyti tikslią vietą, kur jie iškris.

Kaip nuo to apsisaugoti? Pasak J. Kilpio, nors temperatūrą galima prognozuoti gana tiksliai, kur tiksliai ir kiek iškris kritulių – nustatyti gana sudėtinga. „Kritulius prognozuoti galima, bet labai sudėtinga pasakyti tikslią vietą, kur jie iškris. Kitaip tariant, galime gana tiksliai prognozuoti, ar tai bus rytų Lietuva, ar vakarų, bet jei kalbame apie miestą, sunku pasakyti, ar lis Fabijoniškėse, ar Naujoje Vilnioje. Iš principo neįmanoma“, – LRT.lt aiškino VU doktorantas.

Jo žodžiais, kiekvienas iš mūsų galime pakelti akis į dangų ir pamatyti, ar ateina audra. Taip pat yra orų radarai, kurie fiksuoja krentančius kritulius. „Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos puslapyje galima pažiūrėti tuos radarų vardus. Pagal juos likus pusvalandžiui ar valandai iki lietaus galima pamatyti, kur iškris lietus. Jei per radiją praneša, kad laukia trumpos liūtys, tą dieną tikrai reikėtų pasitikrinti radarų vaizdus“, – patarė J. Kilpys.

Klimatologas priminė, kad pastarųjų metų vasaromis Vilniuje ir kituose miestuose dėl liūčių kildavo problemų. „Tuomet kyla klausimas dėl infrastruktūros, lietaus surinkimo sistemų – ar jos tinkamai veikia?“ – klausė VU doktorantas.

Išskyrė rizikingiausias gatves

Vilniaus gatves prižiūrinčios įmonės „Grinda“ direktorius Kęstutis Vaicekiūtis LRT.lt teigė, jog šiemet, kaip ir kiekvienų metų pavasarį ir rudenį, buvo atliekami sistemų valymo darbai. Šiemet, siekiant sumažinti patvinimo riziką liūčių sezono metu, jau buvo atlikti šie darbai: hidrodinaminės technikos pagalba išplautas T. Narbuto–Saltoniškių gatvių magistralinis paviršinių nuotekų kolektorius, planuojama tokiu pat būdu išvalyti ir Kareivių–Verkių gatvių kolektorių, taip pat – išplauti Geologų gatvės magistralinį kolektorių.

Pavasarį buvo valomi Žirmūnų lietaus nuotekynas ir jo latakai. „Profilaktiškai atliekami viso Vilniaus miesto paviršinių nuotekų surinkimo šulinėlių (trapų) valymo darbai. Rekomenduojame ir privačių teritorijų savininkus bei administruojančias įmones išsivalyti daugiabučių gyvenamų namų kiemuose esančius lietaus surinkimo šulinėlius – taip bus sumažinta rizika kiemų patvinimui“, – patarė K. Vaicekiūtis.

Anot direktoriaus, prieš kiekvieną prognozuojamą liūtį kritiniuose taškuose budi įmonės „Grinda“ darbuotojai.

„Reikalui esant, jie nukreipia eismą kitomis gatvėmis. Budintys ekipažai būna pasirengę kiek įmanoma greičiau likviduoti liūties padarinius, jei tik tokių bus. Tokių intensyvių liūčių metu dirbama ne tik kritiniuose taškuose, bet ir visame mieste pagal telefonu 1355 gautus pranešimus. Skaičiuojama, kad vidutiniškai per parą apie avarines situacijas gauname apie 50 pranešimų, intensyvių liūčių metu skambučių sulaukiama dešimteriopai daugiau.

Dažniausiai gaunami pranešimai apie „nuneštus“ lietaus nuotekynės šulinių dangčius, kurių Vilniaus mieste yra daugiau nei 50 tūkstančių, apie semiamas teritorijas ir namus, apie įgriuvas ir nuošliaužas, lūžusius medžius ir t. t. Tokiomis dienomis mobilizuojamos visos pajėgos ir dirbama bet kuriuo paros metu tol, kol sutvarkomas miestas“, – dėstė „Grinda“ direktorius.

Jis išskyrė ir rizikingiausias sostinės gatves, kurias per liūtis geriau aplenkti.

Rizika labai intensyvių liūčių metu kyla:

T. Narbuto gatvėje;

Geležinio Vilko gatvėje po žiedu ties Edukologijos universitetu;

Žalgirio-Geležinio Vilko gatvių sankryža;

Verkių-Kareivių gatvių sankirtoje;

Savanorių prospekte ties „Vilniaus baldais“;

Geležinio Vilko gatvėje po Tūkstantmečio gatvės žiedu.

Kaip teigė K. Vaicekiūtis, šiuo metu už ES, Vilniaus miesto savivaldybės ir įmonės „Grinda“ lėšas įgyvendinamas projektas „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Vilniaus mieste“. Jo tikslas – sumažinti užtvindymo paviršinėmis nuotekomis riziką ir neigiamą poveikį aplinkai bei ekonomikai Vilniaus mieste.

„Įgyvendinus šias veiklas, tiesioginę naudą pajus daugiau nei 150 tūkst. Šeškinės, Fabijoniškių, Justiniškių, Pašilaičių mikrorajonų gyventojų bei Karoliniškių mikrorajono, T. Narbuto–Saltoniškių, Geležinio Vilko gatvių gyventojai. Projekto teritorijose vyksta intensyvus eismas, todėl, sumažinus užtvindymo rizikas, teigiamą naudą pajus viso Vilniaus miesto gyventojai ir svečiai, įmonės ir įstaigos“, – kalbėjo K. Vaicekiūtis

Kaip važiuoti per apsemtas gatves

Vos pamatę apsemtą gatvę apsisukite ir rinkitės kitą kelią, rekomenduoja vairavimo mokytojas ir eismo ekspertas Artūras Pakėnas. Jei jau taip nutiko, kad apsemta gatve vis tiek važiuosite, laikykitės pagrindinės taisyklės.

O ji gana paprasta – po lietaus miesto gatvėse susidariusių laikinų potvynių metu reikia važiuoti pirma pavara, ir vienodu greičiu, laikytis didesnių variklio apsukų. Į gilesnę balą turime įvažiuoti, o ne įlėkti, kad nebūtų hidrosmūgio. Svarbiausia, kad priekyje automobilio susidaranti bangelė stumtųsi, o ne rezonuotųsi – nueitų ir grįžtų atgal.

Jei važiuodami per balą matote, kad ji gilėja ir nusprendžiate sustoti, turite žinoti, kad stovėti vandenyje nepatariama. Geriausia būtų įjungti atbulinę eigą, išvažiuoti iš vandens ir ieškoti kito kelio.

Stovint vandens sankaupoje, vanduo veržiasi į priekinę, galinę ašis, reduktorius, o jeigu nespaudi pakankamai akceleratoriaus pedalo, per dujų išmetimo vamzdį variklis gali įtraukti vandens.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių