- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Aš bėgu už organų donorystę“ – toks užrašas puoš kiekvieno bėgiko, dalyvausiančio spalio 15-ąją rengiamame „Vilniaus 20 km bėgime“, numerį.
Jau trečius metus pagrindinis šio bėgimo tikslas – propaguoti organų donorystę.
Pakviesti visi proceso dalyviai
2014-aisiais vykusiame pirmajame bėgime Nacionalinio transplantacijos biuro prie SAM (NTB) kvietimu dalyvavo būrys žmonių po transplantacijų. Pernai bėgančiųjų gretas papildė gydytojai, taip pat – kelios dešimtys medicinos studentų – būsimųjų gydytojų. Šiemet į trečiąjį bėgimą buvo nutarta pakviesti visus organų donorystės ir transplantacijos proceso dalyvius, be kurių darbo organų donorystės ir transplantacijos procesas nevyktų taip sklandžiai ar net iš viso būtų neįmanomas. Todėl spalio 15-ąją, šeštadienį, Upės gatvėje prie Baltojo tilto ties starto linija bėgimui rikiuosis gydytojai, laboratorijų darbuotojai, sraigtasparnių pilotai, policininkai, muitininkai, kai kurių – ir šeimos nariai. Iš viso NTB šiemet suburtoje komandoje – kone šimtas bėgikų, nors pageidaujančiųjų buvo kur kas daugiau.
Bėgikai įveiks 3,5 km, 10 km ar 20 km bėgimo distancijas ar 3,5 ir 10 km šiaurietiško ėjimo rungtį. Atminimo medalius gaus kiekvienas dalyvis.
Padėka už nuoširdų darbą
Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystė ir transplantacija – ypatinga medicinos sritis, kai pralaimėjus vieną kovą dėl gyvybės, stojama į kovą gelbėti kitos. Todėl donorystės ir transplantacijos procesas turi vykti greitai, saugiai, sklandžiai. Suprantama, svarbiausia šiame procese – organų ir audinių donorai: jei jų nebūtų, transplantacijos būtų tiesiog neįmanomos ir nepavyktų išgelbėti recipientų – sunkiai sergančių žmonių – gyvybės.
Donorystės procesas neįsivaizduojamas be būrio profesionalų: įvairiausių specializacijų gydytojų – reanimacijos gydytojų, transplantologų, klinikinių imunologų, laboratorijų darbuotojų, taip pat – medicinos slaugytojų, kito medicinos personalo; be policijos – jos pagalbos prašoma, kai būtina skubiai atlaisvinti per spūstis užsikimšusius kelius, kai prireikia palydėti greitosios pagalbos automobilį, gabenantį donorinius organus; be sraigtasparniais donorinius organus skraidinančių pilotų; be greitosios pagalbos automobiliais organus gabenančių vairuotojų; be muitinės pareigūnų, užtikrinančių, kad donoriniai organai į Lietuvą patektų ar iš jos būtų išgabenami turint būtinus dokumentus.
„Jei šie žmonės taip nuoširdžiai dirba donorystės labui, smagu būtų pakviesti juos drauge turiningai praleisti vieną laisvalaikio dieną“, – tokį sprendimą dėl būsimo bėgimo dalyvių priėmė NTB kolektyvas.
Visi bėgikai – už donorystę
Kokias distancijas pasiryžę įveikti į NTB komandą susibūrę bėgikai ir kodėl nutarė dalyvauti šiame bėgime?
Jau trečiajame bėgime „Už organų donorystę“ bėgs ir du žmonės, gyvenantys po transplantacijos. Tai Rimvydas Vekerotas, jau 10 metų gyvenantis su persodinta širdimi, ir Stasys Laniauskas, 9 metus gyvenantis su persodintomis kepenimis. Šiedu vyrai – tai puikūs pavyzdžiai, parodantys, kad organų transplantacija sugrąžina žmones į visavertį gyvenimą. Rimvydas bėgs 3,5 km distanciją, Stasys – 10 kilometrų.
Policijos atstovai Nerijus Didžiūnas ir Ramūnas Šilobritas bėgime už donorystę pasiryžę įveikti ilgiausią distanciją – po 20 kilometrų. Pašnekovai tikina dažnai dalyvaujantys bėgimuose, nes, pasak R.Šilobrito, smagu bėgti masiniuose renginiuose, o šis bėgimas – ypatingas, nes propaguojama organų donorystės idėja. Nors N.Didžiūno artimoje aplinkoje nėra žmonių, kuriems būtų reikėję atlikti organų transplantaciją, su artimaisiais apie donorystę yra kalbėjęs, o ištikus nelaimei, sutiktų aukoti artimojo organus donorystei. „Kas padėtų formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į organų donorystę? Mokyklose, šeimose apie tai turi būti kalbama, aiškinant, kad aukodamas mirusio artimojo organus donorystei, tu gali padėti kitam žmogui“, – įsitikinęs N.Didžiūnas.
10 kilometrų distanciją pasirinko šiaulietis Gintaras Liaudenskas: „Palaikau organų donorystę ir reklamuoti šį renginį – didelė garbė“. Apie donorystę po mirties jis yra kalbėjęs su šeima – namiškiai donorystei pritaria. Pašnekovas neabejoja, kad nelikti abejingam organų donorystei jį paakino ir profesija – G.Liaudenskas yra Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono Štabo ir aprūpinimo baterijos Mokymo grupės oro gynybos vyriausiasis specialistas, viršila.
Gydytojas rezidentas Andrius Černauskas, bėgime ketinantis įveikti 20 kilometrų, pasakoja mėgstantis bėgti, ypatingai – jei bėgimas turi prasmę ir juo galima atkreipti visuomenės dėmesį. „Mano aplinkoje žmonių, kurie laukia ar sulaukė organų transplantacijos, nėra. Bet juk niekas nežino, kada tai gali atsitikti“, – tvirtina A.Černauskas. Būsimasis gydytojas papasakojo prieš pusmetį jo giminėje buvusį labai skaudų įvykį: „Tąkart mano bendraamžis galėjo tapti donoru, tačiau viskas įvyko per staigiai ir labai netikėtai. Todėl nesiryžau įtikinėti giminių donuoti žuvusiojo organus“.
„Idėja graži, o tokiame bėgime dar nesu dalyvavusi“, – paklausta, kodėl nutarė bėgti 3,5 kilometrų, atsakė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Nefrologijos centro Nefrologijos ir inkstų transplantacijos skyriaus vyresnioji specialistė Lauryna Abromaitytė. Apie organų donorystę L.Abromaitytė yra kalbėjusi su artimaisiais, nors sutikimo donorystei dar nėra pasirašiusi. „Klausiau tėvų, ar jie paaukotų mano organus kitiems žmonėms. Tėvai atsakė, kad greičiausiai paaukotų, nes taip mano mirtis nebūtų beprasmiška“, – pasakojo L.Abromaitytė.
Santariškių klinikų anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytoja Natalija Badikonienė bėgime pasiryžusi įveikti 10 km. Tai jai neatrodo sudėtinga distancija, nes laisvalaikiu moteris dažnai bėgioja. O šįkart – ir idėja kilni.
Dažnai bėgimuose dalyvaujantis muitininkas Valdas Bartaška šįkart nutarė įveikti 10 km. „Malonu dalyvauti bėgime, kurio tikslas – supažindinti visuomenę su organų donorystės idėja. Kol kas neturiu donoro kortelės, bet vis susimąstau, kad tokia pagalba kitiems – reikalinga“, – kalbėjo V.Bartaška. Jo, kaip ir daugumos kalbintų bėgikų, nuomone, teigiamą požiūrį į donorystę labiausiai padeda formuoti sėkmės istorijos.
Hematologijos rezidentė Skirmantė Bušeckaitė, dirbanti Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose, bėgs 10 km, nes tvirtina palaikanti donorystės idėją – tai esąs „vienas prasmingiausių dalykų, ką žmogus gali padaryti dėl kito žmogaus“. „Mano darbas susijęs su kaulų čiulpų transplantacija. Kasdien matau žmones, po kaulų čiulpų transplantacijos „gimstančius“ iš naujo“, – pasakoja S.Bušeckaitė. Todėl nekeista, kad pozityvių pavyzdžių įkvėpta, apie organų donorystę ji yra kalbėjusi su artimaisiais: „Artimieji žino, kaip reikėtų pasielgti nelaimės atveju. O šis renginys – jaunatviškas ir su teigiamu užtaisu – būtinai dalyvausiu!“
Bėgimą tradiciškai organizuoja asociacija „Sporto renginiai“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Pristatomi Mamuto parko projektiniai pasiūlymai: laukiama gyventojų nuomonės
Visuomenei pristatomi Šeškinės šlaitų geomorfologinio draustinio teritorijos su prieigomis tvarkymo projektiniai pasiūlymai. Vadinamasis Mamuto parkas ves paskutinio ledynmečio pėdsakais ir pasiūlys ramų poilsį gamtos apsuptyje. ...
-
VŠT iš „Veolios“ jau gavo 9,5 mln. eurų už taršos leidimus, likusių lėšų tikisi netrukus
Vilniaus miestas ir Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) iš Prancūzijos energetikos grupės „Veolia“ jau atgavo dalį Stokholmo arbitražo pernai lapkritį priteistos sumos – 9,5 mln. eurų už įmonės 2002–2017 metais ...
-
G. Nausėda įvardijo, iš kur gauti pinigų gynybos reikmėms: mano nuomone, tai – geriausias kelias13
Prezidentas Gitanas Nausėda sako pritariantis, jog pelno mokestis gynybos reikmėms galėtų būti didinamas papildomais 2 procentiniais punktais. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
Aplinkos ministerija po gaisro automobilių laužyne: nėra siūlymų reguliuoti pavojingų veiklų vietas3
Po automobilių laužyne Vilniuje kilusio gaisro, kurio žala gamtai siekia beveik 6 mln. eurų ir kurio pasekmes dėl itin toksiškų dūmų juto gyventojai, suskubta pranešti, kad automobilių ardymas bei metalo laužo tvarkymas neturi vykti mie...
-
Gaisras Viršuliškių daugiabutyje: ką paaukojo nukentėjusiems?1
Sausio 2 d. Vilniuje, Viršuliškėse, sprogus daugiabučiui, Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK), reaguodamas į situaciją, kad žmonės neteko namų, daiktų, o viena šeima – vaiko, suskubo pakviesti visuomenę prisidėti prie paramo...
-
Vilniaus oro uoste uždaromas automobilių sustojimo kelias prie išvykimo terminalo
Nuo pirmadienio uždaromas Vilniaus oro uoste esantis automobilių užvažiavimo prie išvykimo terminalo kelias, transporto priemonės bus nukreipiamos į kitas trumpalaikiam sustojimui ar parkavimui skirtas vietas. ...
-
Netrukus gimdysianti A. Zuokė: nesitikėjome, kad pavyks taip greitai25
Augusta Zuokė – smuikininkė, NIKO ansamblio koncertmeisterė ir Artūro Zuoko žmona – jau greitai taps mama. Šeima netrukus susilauks pirmojo bendro kūdikio – namus papildys mergytė. ...
-
Su G. Kirkilu atsisveikina buvę kolegos ir politiniai oponentai: jis buvo valstybės žmogus24
Vilniuje atsisveikinti su mirusiu buvusiu Ministru pirmininku Gediminu Kirkilu renkasi kolegos ir politiniai oponentai. ...