G. Paluckas sieks, kad Vilniuje atsirastų daugiau defibriliatorių

Vilniaus GMP stoties direktorius pažymėjo, kad būtina įrengti defibriliatorius vietose, kuriose per dieną apsilanko daugiau nei 500 žmonių.

Z. Skvarciany teigimu, kiekviename sostinės gyvenamajame rajone turėtų atsirasti defibriliatoriai, ir kiekvienas žmogus turėtų žinoti, kur jis yra, bei tai, kaip šiuo įtaisu naudotis. Pasak Vilniaus GMP direktoriaus, tai stipriai prisidėtų gelbstint žmonių gyvybes.

Pasak Z. Skvarciany, dėl lėšų stokos kol kas sostinėje defibriliatorių yra labai mažai.

„Šiuo metu Vilniuje jų yra nedaug. Tik apie 20. Dauguma iš jų nėra sujungta ryšiu su greitąja pagalba ir reikia telefonu pranešti. Tuo tarpu pasaulyje yra taip, kad tik atsidarius defibriliatoriui greitoji pagalba iškart važiuoja į tą vietą. Tokią sistemą reikėtų įdiegti ir Lietuvoje“, - kalbėjo Z. Skvarciany.

Šiuo metu Vilniuje jų yra nedaug. Tik apie 20. Dauguma iš jų nėra sujungta ryšiu su greitąja pagalba ir reikia telefonu pranešti.

„Mes visada susiduriame su finansais. Tačiau pirmoje vietoje turėtų būti principas, kad pacientas yra svarbiausias“, - apibendrino Vilniaus GMP direktoriaus.

Konferencijoje dalyvavęs Vilniaus vicemeras G. Paluckas sutinka, kad reikia plėsti mieste vietų skaičių, kuriose būtų įrengti defibriliatoriai. Anot jo, viešosiose įstaigose šie įrenginiai turėtų būti privalomi, o privačiam kapitalui priklausančiuose objektuose ir vietose defibriliatoriai turėtų atsirasti viešajam sektoriui rodant pavyzdį ir keliant verslininkų sąmoningumą.

„Mes pradedame nuo skatinimo, sąmoningumo kėlimo, nuo aiškinimo, kad tai yra reikalinga. Nes jeigu žmogui atsitiks nelaimė ir žmogus numirs, pavyzdžiui, kokiame prekybos centre, tai tikrai nesidžiaugs prekybos centro savininkai. Ir atvirkščiai, jeigu būtų išgelbėta gyvybė, būtų demonstruojama socialinė verslo atsakomybė. Tačiau jei matysime, kad tokio sąmoningumo neužtenka, o tokių nelaimių daugėja, tada reikės imtis įstatymo pataisų“, - svarstė G. Paluckas.

Kaip skelbė ELTA, antradienį Greitosios medicinos pagalbos stotis kartu su partneriais mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Skubioji medicina“ tarėsi, kaip veikti išvien, kad sunkių būklių pacientai kuo greičiau sulauktų pagalbos ir „auksinės valandos“ būtų išnaudotos kuo efektyviau.

Antakalnio poliklinikos prieigose greitosios medicinos pagalbos ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų skubios pagalbos specialistai mokė praeivius, kaip gaivinti sąmonės netekusį žmogų ir kaip elgtis ištikus klinikinei mirčiai.