- Virginija Sližauskaitė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
G. Umbrasas: po 20 metų Lukiškių aikštė gali būti rausiama iš naujo
-
G. Umbrasas: po 20 metų Lukiškių aikštė gali būti rausiama iš naujo
-
G. Umbrasas: po 20 metų Lukiškių aikštė gali būti rausiama iš naujo
-
G. Umbrasas: po 20 metų Lukiškių aikštė gali būti rausiama iš naujo
-
G. Umbrasas: po 20 metų Lukiškių aikštė gali būti rausiama iš naujo
-
G. Umbrasas: po 20 metų Lukiškių aikštė gali būti rausiama iš naujo
-
G. Umbrasas: po 20 metų Lukiškių aikštė gali būti rausiama iš naujo
-
G. Umbrasas: po 20 metų Lukiškių aikštė gali būti rausiama iš naujo
-
G. Umbrasas: po 20 metų Lukiškių aikštė gali būti rausiama iš naujo
-
G. Umbrasas: po 20 metų Lukiškių aikštė gali būti rausiama iš naujo
-
G. Umbrasas: po 20 metų Lukiškių aikštė gali būti rausiama iš naujo
-
G. Umbrasas: po 20 metų Lukiškių aikštė gali būti rausiama iš naujo
-
G. Umbrasas: po 20 metų Lukiškių aikštė gali būti rausiama iš naujo
-
G. Umbrasas: po 20 metų Lukiškių aikštė gali būti rausiama iš naujo
Konkursų, kuriais sprendžiamas viešųjų erdvių likimas, organizavimas pilnas trūkumų. Jei tvarkoma Lukiškių aikštė jau dabar ne iki galo pritaikoma miesto poreikiams, po 20 metų ji gali būti perdaroma, LRT.lt sako menininkas Gitenis Umbrasas.
Kūrėjas teigia Sąjūdžio 30-mečio proga dažnai apmąstantis nepriklausomybę ir pasigendantis dialogo: „Žiūrint į šiandienos Lietuvą panašu, kad kartais vienas šalies kampas trukdo kitam, trūksta vientisumo.“
– Rašoma, kad jūs – Vilniaus miesto menininkas, papuošęs nemažai sostinės viešųjų erdvių. Kas skatina kurti miestui?
– Viskas labai paprasta. Tiesiog gyvenu šiame mieste, kartais kur nors einu, svajoju, kažkas rezonuoja. Naujos mintys pratęsia vidinį monologą, atsiranda dialogas, o po to – ir kūrinys.
– Kaip jaučiatės, kai pats einate pro savo darbus – „Stebuklo“ plytelę ar „Meilės krantus“?
– Skirtingai, nes kiekvieno darbo likimas kitoks. „Stebuklas“ mane patį visada džiugina, bet, pavyzdžiui, „Čiulbantis kryžius“ – ne taip. Savivaldybė jį remontavo, nusmalavo, nudaužė detales. Jau kone dešimt metų prašau lėšų, kad galima būtų jį restauruoti, sutvarkyti remonto pasekmes.
– Kaip sekasi to siekti?
– Kol kas – tyla. Vieni miesto merai tam pritaria, bet ateina kiti, kurie nieko nežino ir žinoti nenori. Net jei meras pritaria, nereiškia, kad koks nors procesas neužstrigs. Dėl „Čiulbančio kryžiaus“ restauracijos buvo galima pasitarti ir išvengti sugadinimo, tačiau kai kurie vidutinės grandies valdininkai yra labai didingi, jiems kepurė gali nukristi, jei su kuo nors teks konsultuotis.
Dabar žvelgiant į Gedimino kalną, atrodo, kad jis ne restauruojamas, o daromi pamatai Aukštutinei piliai.
Taigi prie savo kūrinių aš vis prieinu, juk reikia pažiūrėti, kaip gyvena tavo vaikai. Kartais pradžiugina kito žiūrovo žvilgsnis ar posakis. Esu girdėjęs ir įvairių istorijų, dažnai jos lydi „Stebuklo“ plytelę. Kai kurie sako ant jos stovėję ir paprašę darbo, galiausiai tai ir gavę. Galbūt tie žmonės jau seniai buvo prinokę darbui, bet sutapimas vis tiek malonus.
– Sakote, kad kūriniai – jūsų vaikai. Vadinasi, sukūręs juos ir atidavęs miestui, neatsiribojate?
– Taip, bet jei per daug juos prižiūri ir kontroliuoji, ta meilė taip pat gali apkarsti.
– Kaip vertinate Vilniaus viešąsias erdves? Prieš kurį laiką pats esate dalyvavęs Lukiškių aikštės „Laisvės“ skulptūros konkurse.
– Čia galima pakalbėti apie kelis dalykus. Vienas – tai iš Gedimino kalno daromas Babilono laikų zikuratas. Daug vėliau archeologai galės viską atkasti ir patvirtinti, kad Lietuvos sostinėje buvo statomas toks darinys. Dabar žvelgiant į Gedimino kalną, atrodo, kad jis ne restauruojamas, o daromi pamatai Aukštutinei piliai. Tai objektas, už kurį nelabai kas ir atsako.
– Ko reikėtų kalnui sutvarkyti? Geresnių specialistų?
– Daug tų specialistų – tiesiog gavę ar pasidarę įvairius pažymėjimus. Kartais pažymi varneles tinkamu laiku ir vietoje, ir tampi dideliu žinovu. Ekspertais vadintis gali tik žmonės, ką nors įrodę savo darbais, turintys patirtį.
Kalbant apie Lukiškių aikštę, ŠMC atranka į kūrybines dirbtuves pasižymėjo neaiškiais atrankos kriterijais. Pastebiu, kad tokių konkursų organizavimas turi nemažai ydų. Kai pats dalyvavau konkurse 2013 m., turėjome atnešti pažymas, įrodančias, kad nebuvo kolaboruota su KGB. Komisijos nariai tokių pažymų neatnešė, jiems taikyti kitokie kriterijai. Buvo daug keistų dalykų. Naujausio konkurso projektinė užduotis taip pat ydinga. Manau, kad jei neįrengta požeminė aikštės dalis, o miestas dūsta nuo transporto ir erdvės poreikio, po 20 metų ši teritorija bus rausiama iš naujo.
– Įdomu, kad kai kuriuos jūsų kūrinius mieste lydi netikėtai atsiradę pasakojimai, net mitai. Ką apie tai galvojate? Ar jums tai artima?
– Pati mitologija man labai įdomi, kartais semiuosi iš jos įkvėpimo. Pavyzdžiui, šiais metais minime Sąjūdžio 30-metį, tad vis pagalvoju, kas įvyko praėjusio amžiaus pabaigoje. Mūsų seneliai, proseneliai savo laikais daug patyrė – kentėjo trėmimus, kalėjimus, žudynes, kai kurie prarado vaikus ir išprotėjo, susirgo... Tačiau jų maldos ir svajonės kažkur kaupėsi, augo.
Tai lyginu su Jono Basanavičiaus užrašytu pasakojimu apie tai, kaip atsiranda ežerai. Aprašoma, kad senais laikais būrelis žmonių stovėdavo ir žiūrėdavo į danguje plaukiančius debesis, galvodavo jiems vardus. Kai kas nors atspėdavo debesies vardą, šis nusileisdavo ant žemės ir taip atsirasdavo ežeras.
Grįžtant prie mūsų nepriklausomybės, manau, kad tos senelių svajonės taip pat kaupėsi kaip spiečius, kol pratrūko ir realizavosi. Mes laisvės dovaną gavome kaip palaimą. Toliau – klausimas, kaip elgiamės su ta dovana, ar įvertiname tai, už ką sumokėjome ne mes patys. Žiūrint į šiandienos Lietuvą, panašu, kad kartais vienas šalies kampas trukdo kitam, trūksta vientisumo, dialogo. Visi rėkia monologais – duok man, duok man!
– Ar menininkui Lietuvoje lengva?
– Sudėtinga pasakyti. Lyg ir turėtų būti koks nors paramos įstatymas, tačiau jis, mano akimis, dar negimęs. Štai rudenį atidarys MO muziejų. Jei valstybė labiau skatintų paramą ir už rėmimą anuliuotų bent mokesčius ar PVM, galima būtų atidaryti du tokius muziejus. Skatinimo menininkams tikrai trūksta.
– Kur nusivestumėte užsienio svečius, norėdamas parodyti Lietuvą?
– Kas kartą kitur. Pavyzdžiui, ant vienos apžvalgos aikštelių – Trijų kryžių kalno. Galbūt prie Aušros vartų, gal parodyčiau ir Tuskulėnų parką. Lietuvą man reprezentuoja ir Vinco Svirskio skulptūros.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniaus savivaldybė pritarė naujojo darželio Perkūnkiemyje projektui3
Vilniaus miesto savivaldybė pritarė naujo, 290 vaikų talpinančio darželio Perkūnkiemio rajone projektui. Skelbiama, kad gavus statybų leidimus, darbus tikimasi pradėti kitų metų pradžioje. ...
-
Lietuvoje startuoja Graikijos „Aegean Airlines“ – dukart per savaitę skraidins į Atėnus1
Lietuvoje startuoja nacionalinė Graikijos oro vežėja „Aegean Airlines“ – du kartus per savaitę ji tiesiogiai skraidins iš Vilniaus į Atėnus. Tikimasi, kad keliautojai per Atėnus galės pasiekti daugiau pasaulio šalių jun...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą9
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas atmetė siūlymą panaikinti Lukiškių aikštės įstatymą4
Seimas ketvirtadienį nepritarė siūlymui atšaukti Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. ...
-
„Skaidrinam“ Vilniaus rajone: tarybos nariai degalus pylėsi po kelis kartus per dieną1
„Skaidrinam“ iniciatyvai pasiekus Vilniaus rajoną, nustatyta, kad mažiausiai aštuoni tarybos nariai degalus „pylėsi“ po kelis kartus per dieną, o beveik maksimalią išmokų sumą per kadenciją gavęs liberalas Arūnas...
-
Vilniaus šienavimo sezonas: tarp patogumo miestiečiams ir tvarumo1
Sostinėje prasideda šienavimo sezonas. Kaip ir pernai, vietose, kur žmonės daugiausia leidžia laisvalaikį, sportuoja, taip pat daugiabučių kiemuose, bus palaikoma trumpa veja. Dažnai šienaujama bus ir gatvių skiriamosiose juostose. Tači...
-
Vilniuje kaimynų bendrystę stiprins per dešimt bendruomenių projektų1
Sostinė bendruomenių tradicijas kuriančioms ir puoselėjančioms iniciatyvoms šiemet skiria 50 tūkst. Eur. Parama paskirstyta dvylikai kaimynystės ryšius stiprinančių projektų – isi jie dedikuoti vilniečių įtraukimui į kultūrin...
-
Vilniaus Senamiestyje bus pradedamos naujo gyvenamųjų namų projekto statybos5
Įmonių grupė „Eika“ kartu su bendrove „Etapas Group“ bei jos partneriais užbaigė sostinės Seinų gatvėje esančio sklypo ir jame suplanuoto gyvenamųjų namų projekto „Senamiesčio sodai“ įsigijimo sandorį. ...
-
Vilniaus oro uoste atidaryti olimpiniai vartai
Iki 2024 metų Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių likus 100 dienų, Vilniaus oro uoste atidaryti simboliniai olimpiniai išvykimo vartai. ...
-
A. Avulis: vis dar galioja mano pasiūlymas, kad 2026 m. pabaigoje stadione žaistume futbolą20
Nacionalinį stadioną iš „BaltCap“ perimančios „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako esąs pasirengęs vykdyti projektą, o jau 2026 m. pabaigoje galėtų būti sužaistos pirmosios futbolo rungtynės. Anot jo, šiuo metu ...