Gedimino kalne – pavojus pėsčiųjų takui ir gynybinės sienos fragmentui

Dėl grunto įtrūkimų ir besiformuojančių nuošliaužų Gedimino kalne kyla pavojus pagrindiniam pėsčiųjų takui ir po nepriklausomybės atkūrimo atstatytam gynybinės sienos fragmentui, tačiau Gedimino pilies bokštui grėsmės nėra, sako kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius.

„Šiandien istoriniams pastatams tikrai nėra grėsmės. Realiausia grėsmė iš statinių kyla pagrindiniam takui ir pietinės gynybinės sienos fragmentui, pietrytiniam sienos kampui. Ji yra pseudoistorinė, 1995-1997 metais atkurta, neišlaikant istorinės geometrijos, ji turėjo būti aukštesnė ir platesnė. Kita grėsmė yra pagrindiniam takui, kuris uždarytas jau nuo sausio mėnesio. Matėme, kad ten yra pavojingiausia zona, automatiškai ribojome patekimą“, – žurnalistams sakė viceministras.

Anot jo, takas taip pat nėra istorinis – serpantinas įrengtas 1890-aisiais, kai carinės Rusijos valdžia nusprendė paversti kalną parku ir pritaikyti lankymui. Anot jo, iki tol buvo naudojamas istorinis takas nuo Vilnios pusės.

Šiandien istoriniams pastatams tikrai nėra grėsmės. Realiausia grėsmė iš statinių kyla pagrindiniam takui ir pietinės gynybinės sienos fragmentui.

R. Augustinavičiaus teigimu, ruošiant Gedimino kalną žiemai šlaitai tvirtinami skalda, įrengiama drenažo sistema. Grunto įtrūkimai yra matomi visame kalne, nuošliaužos atsiranda kaupiantis vandeniui ties kalno viduriu, nepralaidžiame molingame tarpsluoksnyje.

„Tikrai tų nuošliaužų bus, bet mūsų tikslas, kad jos nesusikabintų į vieną didelę nuošliaužą ir kad jų skaičius mažėtų“, – pabrėžė jis.

Ties vakariniu ir šiauriniu bokštu ir ties rytiniu šlaitu, anot jo, taikomos apsaugos priemonės, šalinamas vandens perteklius, kai kuriose vietose yra nuimta apsauginė plėvelė, tikimasi išgarintį vandenį iš grunto. Taip pat uždengta laikina stoginė kalno aikštelėje, izoliuojami Kunigaikščių rūmai, įrengiama danga ir drenažas, vanduo nukreipiamas į miesto lietaus kanalizacijos sistemą. Laikinai uždengti stogine bus ir Kunigaikščių rūmai.

Anot viceministro, didžiausias nuošliaužų, įtrūkimų pavojus kyla keičiantis temperatūrai ir užšąlant bei atšylant kalne esančiam vandeniui.

R. Augustinavičius pažymėjo, kad kol kas dar vykdomi ir archeologiniai tyrimai tiek kalno viršuje, kur jau aptikti 1863 metų sukilimo dalyvių palaikai, tiek ir kalno šlaituose.

„Vienas gausesnių archeologinių radinių – arbaletų strėlių antgaliai (...), pietrytiniame šlaite, vykdant stabilizavimo darbus, aptikti mūrai, preliminariai datuojami anksčiau, nei XIX amžius. Jie gali sietis su pačios pilies statiniais“, – sakė viceministras.

Anot jo, galima manyti, kad aptikti mūrai yra gynybinės sienos fragmentai.

Šiuo metu Gedimino kalnas  lankytojams uždarytas, jame pastaruoju metu užfiksuotos kelios nuošliaužos. Kalno tvarkymu rūpinasi Kultūros ministerija bei jai pavaldus Lietuvos nacionalinis muziejus. Užbaigti tvarkyti šiaurinį kalno šlaitą planuojama iki kitų metų liepos, antrojoje metų pusėje bus pereita prie pietinio kalno sektoriaus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Aš nenoriu net straipsnio skaityti jei ten šneka augustinavičius.Anksčiau ramino kad stebim stebim.Negi nėra specialistų.O ji reik vyt iš pareigų.

reikia

reikia portretas
daryti o ne loti ir pinigus plauti job.....kapitalistai.....

klausimas valdžiažmogiams

klausimas valdžiažmogiams portretas
Kada nustosit pliurpt, " konstatuoti, pabrėžt, ramint, susirūpint, kontroliuot" ir t.t., o pradėsite rimtus darbus? Ar bus pigiau naują pilį pastatyt, nei šitą išsaugot?
VISI KOMENTARAI 9
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių