- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Savotiškai gąsdinanti ateities perspektyva – jau įpratę savo gyvenimą palengvinti technologijomis, šiandien po truputį stebime jų įsiliejimą ir į fizinį žmogaus kūną. Kibernetikos technologijos jau pasiekė tą ribą, kai bioniniai žmonės nebėra tik išprotėjusių mokslininkų svaičiojimai, komiksų knygelės ar mėgstami fantastiniai filmai – kiborgai vaikšto tarp mūsų. Du praėjusiais metais į Lietuvą pasikvietė technologijų ir inovacijų festivalio LOGIN organizatoriai, šiemet jie siūlo susitikti su dar vienu žmogumi-kiborgu, turinčiu unikalių gebėjimų.
34-erių Franko Swaino kiborgizmo istorijos pradžia paprasta – 25-erių sulaukusiam britui buvo nustatytas ankstyvas klausos praradimas, kurį gydytojai nusprendė koreguoti klausos aparatu. Vis dėlto Frankas suvokė vieną svarbų dalyką – klausos aparatas pateikia jau filtruotus garsus. Garsai pirmiausia patenka į klausos aparatą, kur filtruojamas triukšmas, sustiprinamas „naudingas“ garsas, o žmogų pasiekia ne grynas aplinkos garsas, o savotiška jo interpretacija. Šį suvokimą sekė kita mintis – galbūt galima tą garsą koreguoti? Taip įsilaužęs į savo klausos prietaiso sistemą Frankas perprogramavo ją taip, kad girdėtų Wi-Fi signalus. Skamba neįtikėtinai – kokios yra žmogaus galimybių ribos?
Praėjusiais metais į LOGIN buvo atvykę Moon Ribas – menininkė ir choreografė, savo alkūnėje turinti implantuotą sensorinę jungtį, kuri padeda jausti kiekvieną žemės drebėjimą, taip pat Neilas Harbissonas – regėjimo sutrikimą turintis ir oficialiai pripažintas pirmuoju žmogumi-kiborgu, kurio kaukolėje implantuota antena, priimanti garso bangas ir leidžianti suvokti matomas ir nematomas spalvas. Jo antenos ryšys iš kosmoso geba perduoti ir kitus vaizdus.
F. Swainas pritaria savo „kolegai-kiborgui“ N. Harbissonui, kuris teigia, kad kiborgizmas – tiesiog žmogaus saviraiška.
– Pasaulyje yra bent 10 žmonių, dėl vienokių ar kitokių priežasčių technologijomis patobulinusių savo kūną. Ar jūs esate susiję vieni su kitais, palaikote ryšį, ar tiesiog skirtingais būdais testuojate technologijų galimybes?
– Manau, kad rezultatai mus gali savotiškai sieti, tačiau iš tiesų kiekvienas jų siekiame iš skirtingų pozicijų ir su skirtingais tikslais. Yra žmonių, kurie papildo savo kūną technologijomis dėl estetinių, meninių priežasčių, yra tokių, kurie siekia sau tam tikros naudos, tačiau yra ir tokių, kurie tiesiog eksperimentuoja su savo kūnu. Visi mes, kokių tikslų bebūtume vedini, domimės, kiek galima „pastumti“ žmogaus galimybių ribas. Kita vertus – ar ne to siekia bet kuris žmogus?
– Praėjusiais metais festivalyje dalyvavęs N. Harbissonas teigė: „Kiborgizmas – tai meninis judėjimas, kur menininkai kuria savo pojūčius ir kūno dalis, savo organizmą susiedami su kibernetika. Kiborgizmas – tai menas save išreikšti per naujus ar išplėstus pojūčius, sukurtus jungiant kibernetiką bei menininko kūną ir protą“. Tai vis dėlto kas tai – menas, negalios „išgydymas“, o gal abu?
– Toks kiborgizmo apibūdinimas, mano nuomone, gana tikslus. Sutinku, kad bent jau tokiems žmonėms kaip aš ar Neilas, kiborgizmas yra saviraiškos forma. Tai ir menas, ir medicininis kūno pastiprinimas. Tai tyrinėjimas tokių vietų, kurios tik dabar praveria savo duris ir yra už esminių žmogaus biologinių pojūčių.
– Ką pasakytumėte kiborgizmo kritikams, kurie kūno papildymą technologijomis mato tik kaip eilinį pasilinksminimą ar net savotišką triuką?
– Kaip ir bet koks kitas menas, kiborgizmas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nerimtai, tačiau kartu jis neša stiprią žinutę. Juk niekam iš tikrųjų nereikia girdėti Wi-Fi signalo. Tačiau parodymas, kad aš galiu išplėsti savo klausos pojūtį ir peržengti neįtikėtinas ribas, kelia daug stiprių klausimų apie negalią, mediciną ir kūno kontrolę.
Daugiau šia tema – gegužės 26 d. technologijų ir inovacijų festivalyje LOGIN, kur F. Swainas „Telia“ salėje skaitys pranešimą tema „Building a better human“ (liet. „Kuriant tobulesnį žmogų“). Šiais metais gegužės 24–26 dienomis vyksiantis festivalis įsikurs Lietuvos nacionalinio dramos teatro, Kongresų rūmų, Lietuvos mokslų akademijos, Valstybinio Vilniaus Mažojo teatro, „Naujojo“ (buv. „Vaidilos“) teatro, Vilniaus „Tech Park“ bei kitose erdvėse.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Maitinimo verslo atstovai protestuos prie Vyriausybės1
Penktadienį šalia Vyriausybės pastato Vilniuje vyks maitinimo verslo atstovų protesto akcija, kurioje politikų bus reikalaujama grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas atmetė siūlymą panaikinti Lukiškių aikštės įstatymą4
Seimas ketvirtadienį nepritarė siūlymui atšaukti Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. ...
-
„Skaidrinam“ Vilniaus rajone: tarybos nariai degalus pylėsi po kelis kartus per dieną1
„Skaidrinam“ iniciatyvai pasiekus Vilniaus rajoną, nustatyta, kad mažiausiai aštuoni tarybos nariai degalus „pylėsi“ po kelis kartus per dieną, o beveik maksimalią išmokų sumą per kadenciją gavęs liberalas Arūnas...
-
Vilniaus šienavimo sezonas: tarp patogumo miestiečiams ir tvarumo1
Sostinėje prasideda šienavimo sezonas. Kaip ir pernai, vietose, kur žmonės daugiausia leidžia laisvalaikį, sportuoja, taip pat daugiabučių kiemuose, bus palaikoma trumpa veja. Dažnai šienaujama bus ir gatvių skiriamosiose juostose. Tači...
-
Vilniuje kaimynų bendrystę stiprins per dešimt bendruomenių projektų1
Sostinė bendruomenių tradicijas kuriančioms ir puoselėjančioms iniciatyvoms šiemet skiria 50 tūkst. Eur. Parama paskirstyta dvylikai kaimynystės ryšius stiprinančių projektų – isi jie dedikuoti vilniečių įtraukimui į kultūrin...
-
Vilniaus Senamiestyje bus pradedamos naujo gyvenamųjų namų projekto statybos5
Įmonių grupė „Eika“ kartu su bendrove „Etapas Group“ bei jos partneriais užbaigė sostinės Seinų gatvėje esančio sklypo ir jame suplanuoto gyvenamųjų namų projekto „Senamiesčio sodai“ įsigijimo sandorį. ...
-
Vilniaus oro uoste atidaryti olimpiniai vartai
Iki 2024 metų Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių likus 100 dienų, Vilniaus oro uoste atidaryti simboliniai olimpiniai išvykimo vartai. ...
-
A. Avulis: vis dar galioja mano pasiūlymas, kad 2026 m. pabaigoje stadione žaistume futbolą20
Nacionalinį stadioną iš „BaltCap“ perimančios „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako esąs pasirengęs vykdyti projektą, o jau 2026 m. pabaigoje galėtų būti sužaistos pirmosios futbolo rungtynės. Anot jo, šiuo metu ...
-
D. Vedrickas: VPT galbūt vertins galutinę stadiono koncesijos sutartį – nenorėčiau dabar spekuliuoti2
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas Darius Vedrickas neatmeta, kad tarnyba vertins Nacionalinio stadiono statybos koncesijos sutarties galutinį variantą. ...
-
Studentų akcija „Pavasario pasibeldimas“: savaitgalis, kai durys atveriamos knygoms ir aukai
Balandžio 20–21 d. Vilniuje ir Kaune vyks labdaros akcija „Pavasario pasibeldimas“, kurią jau ne pirmus metus asmenine iniciatyva organizuoja šalies studentai. Didmiesčių gyventojus namų duris atverti ir įsigyti knygų bus kvie...