Ką naujasis Vilniaus meras spėjo nuveikti per 100 dienų?

Šimtą dienų dirbantys naujieji Vilniaus savivaldybės vadovai tarp svarbiausių, jų nuomone, nuveiktų darbų nurodo darželių ir mokyklų, įmonių valdymo pertvarkas, pastangas suvaldyti sostinės skolą.

Minėdamas šimtą dienų, kai pradėjo veikti nauja valdančioji koalicija, meras liberalas Remigijus Šimašius per spaudos konferenciją ketvirtadienį vienu svarbiausių valdančiųjų darbų įvardijo sprendžiamą darželių trūkumo klausimą.

Už švietimo klausimus atsakingo vicemero konservatoriaus Valdo Benkunsko teigimu, savivaldybė pradėjo spręsti 7 tūkst. vietų trūkumą darželiuose.

Vilniaus valdžios atstovai nurodė, kad nuo rugsėjo 1-osios įsigalios kompensacijų už privačius darželius sistema, taip pat pradėti darbai įrengiant tris naujus savivaldybės darželius, paskelbti konkursai privatiems darželiams įsteigti savivaldybės patalpose, taip pat pradėti procesai dėl naujų privačių darželių statybos.

Meras taip pat akcentavo diegiamą naują įmonių valdymo modelį, deleguojant nepriklausomus valdybos narius, taip pat sudarant septynių ekspertų grupę įmonių turto valdymui.

„Tikimės, kad dar šiemet turėsime 60 proc. nepriklausomų valdybų narių, profesionalų valdybose“, - sakė jis.

R.Šimašius akcentavo, kad vienas pagrindinių valdančiųjų siekių išliks „nulinė tolerancija korupcijai“.

Anot jo, pradėtos tvarkyti pavojingiausios dviračių takų vietos, taip pat numatoma plėsti dviračių takus siekiant, kad jų tinklas būtų ne toliau nei 1 km nuo bet kurio Vilniaus gyventojo.

Anot miesto valdžios, per šimtą dienų taip pat skatintos įvairios smulkaus verslo, socialinės iniciatyvos, mokyklų bendruomenėms leista apsispręsti dėl darbo laiko pradžios.

Jis pristatė planus, kad nuo rugpjūčio vidurio Vilniuje bus atidaryti penki naktinių autobusų maršrutai, kurie kursuos penktadieniais ir šeštadieniais ir esą nebus nuostolingi.

Vilniaus vadovas akcentavo ir tai, jog neliko biurokratinių procedūrų dėl leidimų dideliai daliai viešų renginių organizatorių. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad gyventojai nuo liepos pabaigos pradedami aptarnauti keturiomis kalbomis - lietuvių, anglų, rusų ir lenkų. Pradėta svarstyti globos namų pertvarka, kuri numato, jog 2020-aisiais neliktų globos namų, o tėvų globos netekę vaikai būtų auklėjami šeimose ir šeimynose.

Tuo metu V.Benkunskas atkreipė dėmesį į pasirengimą nutraukti sutartį su Vilniaus energiją.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad per 4 tūkst. daugiabučių dar prižiūrimos daugiabučių administratorių, nes neturi bendrijų.

„Stengsimės aktyviai padėti steigti bendrijas, galbūt ir suteikdami finansinę pagalbą (...) Daugiabučių administratorių priežiūra bus visai kito lygio: darysime apklausas, kad vilniečiai matytų, kurie administratoriai dirba skaidriai“, - sakė vicemeras.

Anot V.Benkunsko, bendrijoms steigti numatyta apie 30 tūkst. eurų parama, ji gali būti skiriama teisinei pagalbai ir registracijos procedūrų išlaidoms.

Savivaldybės vadovų duomenimis, Vilniaus savivaldybės skola sumažinta nuo 356,9 mln. iki 348,4 mln. eurų, t. y. 8.6 mln. eurų. Anot mero, to daugiausia pasiekta atsisakant nebūtinų išlaidų ir to esą bus laikomasi toliau. Taip pat meras atkreipė į būtinybę didinti Vilniui skiriamą gyventojų pajamų mokesčio dalį.

„Turime planą. Turiu pasakyti, kad tas planas nėra sumažinti dvigubai skolą per dvejus metus. Plano pavadinimas būtų toks: „kreditoriai ir vėl pasitiki Vilniaus savivaldybe“, nes šiandien Vilnius skolinasi gerokai didesnėmis palūkanomis, nei valstybė (...) Taip pat nelogiška, kai vilniečiai sumoka daugiausia mokesčių ir jiems lieka mažiausiai iš visų savivaldybių“, - sakė jis.

Tuo metu opozicijos atstovai tikina konkrečių valdančiųjų veiklos rezultatų dar nematantys bei kaltina juos dėl esą verslo grupėms naudingų sprendimų, per didelio dėmesio viešiesiems ryšiams.

Opozicinės Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) frakcijos seniūnas Žilvinas Šilgalis vieną iš svarbiausių Vilniaus valdžios įvardytų sprendimų - 100 eurų kompensacijas lankantiesiems privačius darželius - pavadino „socialiai neteisingu“, jis taip pat kritikavo mokyklų pertvarką - esą ji buvo skubota, nes ją Seimas leido atlikti iki 2017-ųjų rugsėjo, be to, padarytos išimtys trims mokykloms, o tai tik supriešina mokylų bendruomenę.

Ž.Šilgalis neigiamai vertino ir valdančiųjų priimtą naują įmonių valdymo modelį, kai į įmonių valdybas deleguojamus administracijos darbuotojus pakeitė nepriklausomi ekspertai.

„Tie nepriklausomi ekspertai yra iš įvairių verslo sričių. Todėl didelis klausimas, ar įmonės, kurios turėtų atstovauti viešajam interesui, ir toliau atstovaus jam, ar kurs pridėtinę naudą atskiroms verslo grupėms“, - abejojo Ž.Šilgalis.

Jis pasigenda įrodymų, kad Vilniaus skolą valdantiesiems pavyko suvaldyti bei vadino valdančiųjų argumentus „skaičių ekvilibristika, kuri neturi pagrindo“.

„Būtų konkretūs darbai, būtų galima juos ir įvertinti. Be viešųjų ryšių eilės aš konkrečių darbų labai pasigendu“, - reziumavo jis.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovas taryboje Jaroslavas Kaminskis taip pat kritikavo, kad sprendimas ne tvarkyti savivaldybės turimas patalpas darželiams, o mokėti kompensacijas buvo „labai absurdiškas“ ir skirtas tik remti privatų verslą, o ne spręsti problemą. Jis kaltino V.Benkunską, kad šis Švietimo ir mokslo ministerijoje neapgynė sostinės mokyklų parengtų specifinio ugdymo sampratų.

„Deja, vicemeras Benkunskas, viršydamas savo įgaliojimus, nepaisant tarybos sprendimo kreipėsi į ministeriją tik dėl trijų mokyklų akreditavimo“, - piktinosi jis.

Teiginių, jog Vilniaus skolą pavyko stabilizuoti, J.Kaminskis nesureikšmino, tuo metu įmonių valdymo pertvarką jis vadino tik „poįstatyminių aktų vykdymu“.

„Nelabai turi fantazijos žmonės, taip pat ir nelabai turi noro ką nors daryti, nes žino, kaip bus įvertinti. Dabar turbūt visiems valdančiosios koalicijos nariams naudinga ant revanšizmo nuotaikų nuolat kalbant, ką blogai padarė ar nepadarė buvusi valdžia, nuvažiuoti iki rinkimų praktiškai nieko nedarant“,  - aiškino J.Kaminskis.