Kaune nebetoleruojama žodžio laisvė?

Kauną valdantiems konservatoriams vis dažniau nepatinka kitaminčiai. Už kitokios nuomonės reiškimą galite būti išmesti iš viešo renginio ar iš darbo, sulaukti pretenzijų, kad dalyvaujate miestui svarbiuose įvykiuose.

Žodžio laisvė – teoriškai

Antrą kartą su plakatu "Krikščionybė Lietuvoje – okupacinė!" iš minėjimo apsaugininkų ir policininkų išgrūstas kaunietis Vilmantas Rutkauskas kol kas nežino, ar bus nubaustas. Už ką jis gali būti nubaustas, taip pat nežinia, aišku tik tiek – išvesdinti jį iš aikštės nurodė renginio organizatoriai.

"Liberalų sąjūdžio Kauno miesto skyriaus nariai nepritaria iškabos teiginiui, tačiau yra įsitikinę, kad drastiškas šio piliečio pašalinimas iš minios – pasitelkus fizinę jėgą – prieštarauja laisvos šalies demokratijos principams", – teigiama Liberalų sąjūdžio ir Kauno liberalaus jaunimo išplatintame pranešime po Kovo 11-osios šventėje įvykusio incidento.

Žodžio laisvės stojęs ginti Kauno liberalus jaunimas, simboliškai norėjęs įteikti miesto merui Andriui Kupčinskui Lietuvos Respublikos Konstituciją, iš miesto vadovo ne tik sulaukė karčių kritikos žodžių, bet ir buvo išprašytas lauk. Atrodo, kad A.Kupčinskas aukščiausią demokratijos lygį įžvelgia tik Konstitucijos egzamine, nes priekaištavo liberaliam jaunimui, kodėl šis jame nedalyvauja ir pasiūlė tai daryti.

Sovietmečiu žlugdyta ir galiausiai pasiekta žodžio laisvė teoriškai egzistuoja, tačiau praktiškai tuo galima suabejoti. Tai, kad savivaldybėje ir jos įmonėse įdarbinami konservatoriams lojalūs suvalkiečiai, kaimynai, draugai ar giminės, rodos, tapo norma. Per renginius tarti žodį miestiečiams dažniausiai gali tik tam tikrų politinių pažiūrų atstovai. Kovo 11-ąją pasigirdo kalbų, kad ir per šv. Mišias Kauno katedroje valdantieji norėjo matyti tik sau palankius žmones.

Ne visos nuomonės tinka?

"Akivaizdu, kad mūsų ir konservatorių požiūriai į Konstitucijoje išdėstytus dalykus ir šį įvykį skiriasi", – įsitikinęs Kauno vicemeras Rimantas Mikaitis, vadovaujantis Liberalų sąjūdžio Kauno skyriui.

Renginyje, iš kurio buvo prievarta išvesdintas žmogus, dalyvavę šios partijos nariai pasipiktino pareigūnų ir renginio organizatorių elgesiu. "Mums nesuprantama, kodėl žmogus taikiai negali reikšti savo nuomonės. Policija ir apsaugininkai galėjo atlikti prevencinius veiksmus – apsupti jį ir taip apsaugoti renginio rimtį", – poziciją dėstė R.Mikaitis.

Liberalų sąjūdžio Kauno skyriaus ir Kauno liberalaus jaunimo manymu, kiekvienas laisvos ir demokratinės valstybės, kokia yra Lietuva, pilietis turi teisę turėti kitokią nuomonę ir laisvai ją reikšti nepažeisdamas įstatymų. Organizatoriams neįtikusį plakatą laikęs V.Rutkauskas buvo blaivus, elgėsi neagresyviai.

"Man toks plakatas taip pat nepatiktų, bet dėl jo draudimo ar pašalinimo reikėtų gerai pagalvoti", – sakė Kauno liberalcentristų lyderis Arvydas Garbaravičius. "Iš viešosios erdvės matome – A.Kupčinsko ir visko, kas vyksta jo aplinkoje, kritikuoti negalima. Neklystamumas jau paėmė viršų, o nuo jo iki kvailumo – vienas žingsnis", – replikavo A.Garbaravičius.

"Jokių nurodymų išvesdinti tą pilietį ar pašalinti plaktą nebuvo duota", – tikino A.Kupčinskas. Vis dėlto, jo manymu, plakato turinys tokioje šventėje nederėjo. Priminus policijos pareigūnų teiginius, kad taip pasielgti nurodė renginio organizatoriai, meras gynėsi neorganizavęs šventės.

"Man atrodo, kad tas žmogelis leistinų ribų neperžengė, pavojaus ir destrukcijos nekėlė. Tiems, kurie stovėjo šalia manęs, sakiau, kad reikia nekreipti dėmesio", – teisinosi Kauno vadovas. Jis teigė pastebėjęs, kad šventėje kauniečio laikomo plakato turinys papiktino šalia stovėjusias moteris.

Įrodyti pažeidimą keblu

Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius abejoja, ar iš viešų renginių Kaune žmogus su plakatu buvo išvesdintas teisėtai. Anot jo, žmogaus teisė reikšti savo nuomonę yra traktuojama liberaliai, o žodžio laisvės ribojimas galimas tik labai išskirtiniais atvejais.

"Jeigu pilietis stovėjo su plakatu, kuris nepatiko renginio organizatoriams, tai nėra pagrįstas pagrindas jį išvesdinti", – įsitikinęs H.Mickevičius.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriaus teigimu, pirmiausia reikia surasti įstatymą, kuris leidžia pašalinti žmogų iš viešo renginio. "Nežinau, kokiu įstatymu šiuo atveju bus remiamasi", – pastebėjo H.Mickevičius.

Kita vertus, žmogų su kažkokią informaciją skelbiančiu plakatu iš renginio galima išvesdinti, jeigu jis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, trikdo viešąją tvarką, daro akivaizdų nusikaltimą. H.Mickevičiaus manymu, siekiant tai įrodyti šiuo konkrečiu atveju gali kilti problemų.

Jeigu apribojama žmogaus žodžio laisvė, ta priemonė turi būti būtina demokratinei visuomenei. "O demokratinė visuomenė turi pasižymėti tolerancija, pakantumu kitokiai, net šokiruojamai nuomonei. Ar tas žmogus ruošėsi šaudyti ir dėl to buvo būtina jį išvesti?" – retoriškai klausė Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius.

Kyla klausimas, ar buvo ieškota alternatyvių išeičių iš susidariusios situacijos. Anot H.Mickevičiaus, išvesdinimas iš renginio būtų pateisinamas, jeigu pilietis šauktų, rėkautų, stumdytų kitus žmones ar kėsintųsi kažką sužaloti. Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovas neabejoja, kad negalėjęs laisvai reikšti savo nuomonės pilietis galėtų kreiptis į Žmogaus Teisių Teismą dėl bylos prieš Lietuvą.