Kodėl Vilnius ilgai atsilaikė prieš gripą?

Vilniaus miesto savivaldybė praėjusią savaitę tapo 18-ąja iš 60, kuriose paskelbta gripo epidemija – sergamumo rodiklis pasiekė 167,69 atvejo 10 tūkst. gyventojų, o vaikai iki 17 m. amžiaus sudarė 55,1 proc. visų sergančiųjų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėjos Daivos Razmuvienės teigimu, sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis skaičiuojamas dešimčiai tūkstančių gyventojų. Jeigu serga 100 ir daugiau žmonių, o tarp jų apie 20–28 proc. sudaro kliniškai patvirtinti gripo atvejai, jau yra reali galimybė skelbti epidemiją.

"Vilniuje sergamumas nuo trečios sausio savaitės buvo gana aukštas, tačiau gripo atvejų skaičius buvo labai nedidelis – dominavo peršalimo ligos, kurias gali sukelti kiti, ne gripo virusai, ir bakterijos. Tikrų gripo atvejų Vilniuje iki šiol buvo nedaug. Įtakos tam galbūt turėjo ir tai, kad jau ne vienerius metus Vilniaus apskritis pirmauja pagal žmonių, pasiskiepijusių nuo gripo, skaičių – norinčiųjų pasiskiepyti aktyvumas čia būna didelis ir net pritrūksta biudžeto lėšomis nupirktų vakcinų, – pasakojo D.Razmuvienė. – Tad nors sostinėje gausu žmonių, atvykusių iš visos Lietuvos, gyvena jie gana tvarkingai ir sąmoningai. Kitose savivaldybėse, kur epidemijos paskelbtos anksčiau, sergančiųjų gripu procentiškai tarp visų susirgusiųjų buvo gerokai daugiau."

Anot jos, gydytojai gana nesunkiai gripą diagnozuoja pagal klinikinius jo simptomus, o laboratoriniai tyrimai atliekami iš esmės tik siekiant nustatyti, kas cirkuliuoja aplinkoje. Nustatyta, kad šiemet dominuoja A tipo gripo virusas, kuris yra agresyvesnis, plinta greitai. Nors įprastai gripu gerokai dažniau serga vaikai nei suaugusieji, šiemet tas skirtumas nėra didelis – atitinkamai maždaug 60 ir 40 proc.

Nors sostinėje gausu žmonių, atvykusių iš visos Lietuvos, gyvena jie gana tvarkingai ir sąmoningai.

Gripo epidemiją skelbia savivaldybės. Vertindamos sergamumą kaip epideminį, teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos taip pat atsižvelgia į atitinkamus administracinei teritorijai būdingus neepideminio laikotarpio sergamumo rodiklius, sergamumo dinamiką ir kitus ypatumus.

Paskelbus epidemiją, pasak D.Razmuvienės, "atrišamos rankos" pačiai savivaldybei tvarkytis teritorijos viduje. Natūralu, jog tai, kaip pavyksta įveikti gripą, nemenkai priklauso ir nuo savivaldybės gebėjimo tvarkytis, koordinuoti įstaigų darbus, skirti papildomų lėšų prevencinėms priemonėms.

Kol sergamumas sostinėje sumažės ir bus paskelbta gripo epidemijos pabaiga, įstaigoms, įmonėms rekomenduojama laikytis tam tikrų profilaktikos ir epidemiologinės priežiūros priemonių. Vilniaus sveikatos priežiūros įstaigos pailgins darbo laiką. Darželių ir mokyklų administracijos gali pačios priimti sprendimus laikinai nutraukti ugdymą. Sostinės sveikatos priežiūros įstaigų vadovams pavesta pailginti darbo laiką, kad visi besikreipiantys būtų kuo greičiau apžiūrėti bei paskirtas reikalingas gydymas.

Pajutus pirmuosius peršalimo ar į gripą panašius simptomus – ūmi ligos pradžia, karščiavimas arba karščiavimas su šaltkrėčiu, bendras silpnumas, galvos, raumenų skausmas, kosulys, gerklės skausmas ar dusulys – nevykti į darbą, vaikų nevesti į ugdymo įstaigas ir kreiptis į savo gydytoją. Rekomenduojama vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis, masinio žmonių susibūrimo vietų, kasdien vėdinti patalpas, valyti jas drėgnu būdu, dažniau plauti rankas, stengtis neliesti akių, nosies ir burnos, laikytis higienos.

D.Razmuvienė pataria vilniečiams saugotis patiems ir ypač saugoti vaikus – artimiausią mėnesį vengti masinių susibūrimo vietų, nevesti vaikų į įvairius žaidimų kambarius, kurių sostinėje gausu ir kur aplinka tikrai nėra labai sterili. Suaugusiesiems reikėtų realiai vertinti savo imlumą įvairioms ligoms – silpnesnio imuniteto žmonėms net ir į parduotuvę einant geriau rinktis tą laiką, kai joje mažiau žmonių, arba užsidėti medicininę kaukę.

"Vilniaus diena" primena, kad teritorijose, kur paskelbta gripo epidemija, susirgus ir negalint atvykti pas šeimos gydytoją, į gydymo įstaigą dėl nedarbingumo galima kreiptis ir telefonu. Sergančiajam paskambinus į savo polikliniką, jo sveikatos istorijoje gydytojas užrašo nusiskundimus, suteiktas režimo bei gydymo rekomendacijas. Jei gydytojas, įvertinęs gautą informaciją, nemato būtinybės jį siųsti gydyti stacionariai, pacientui paskiriamas vizito laikas, tačiau ne vėliau kaip po 3 darbo dienų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kaunas

Kaunas portretas
Portugalai neserga gripu
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių