Į atsisveikinimą su teatro genijumi E. Nekrošiumi renkasi minios žmonių

Nuo 11 val. sostinės Bernardinų bažnyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios.

Nuo 12 val. iki 20 val. „Meno Forto“ salėje Bernardinų gatvėje galima atsisveikinti su režisieriumi. Čia rinkosi artimieji, daugybė gerbėjų ir bičiulių. Atsisveikinti atėjo Oskaras Koršunovas, Larisa Kalpokaitė, Kostas Smoriginas, Jonas Braškys, Juozas Budraitos, režisierė Dalia Ibelhauptaitė, Balys Latėnas, Remigijus Vilkaitis, Monika Vaičiulytė, Adolfas Večerskis ir kiti.

Ketvirtadienį E. Nekrošius bus laidojamas Raseinių rajone, Šiluvoje. Artimiesiems pageidaujant laidotuvės bus privačios.

Blogai po kelionės pasijutęs E. Nekrošius staiga mirė antradienio naktį ligoninėje Vilniuje. 

Šiandien būtų sukakę 66-eri

Režisieriui šiandien, lapkričio 21-ąją, būtų sukakę 66-eri.

E. Nekrošius gimė 1952 metų lapkričio 21 dieną Pažobrio kaime Raseinių rajone. 

1978 metais E. Nekrošius baigė teatro režisūros studijas A. Lunačiarskio teatro meno institute Maskvoje, grįžęs į Lietuvą režisavo Kauno dramos teatre, Lietuvos valstybiniame jaunimo teatre, 1993–1997 metais buvo Lietuvos tarptautinio teatro festivalio LIFE režisierius. 1998 Vilniuje įsteigė teatrą studiją „Meno fortas“, buvo jos meno vadovas.

Pripažinimą režisieriui pelnė jo Jaunimo teatre pastatyti spektakliai „Kvadratas“, „Pirosmani, Pirosmani“, „Meilė ir mirtis Veronoje“, „Ilga kaip šimtmečiai diena“, „Dėdė Vania“. Į Lietuvos teatro istoriją pateko festivaliui LIFE sukurtas „Hamletas“.

Režisierius daug dirbo užsienyje – Italijoje, Rusijoje, Argentinoje.

Pernai su spektakliu „Cinkas“ pagal Nobelio premijos laureatės Svetlanos Aleksijevič knygą E. Nekrošius po 26 metų pertraukos grįžo į Jaunimo teatro sceną.

Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre E. Nekrošius yra režisavęs keletą operų.

Jo spektakliai ne kartą skynė laurus tarptautiniuose festivaliuose. 1995 metais jis pripažintas geriausiu festivalio „Baltijskij dom“ režisieriumi. Už geriausią spektaklį, sukurtą Rusijoje, 2004 metais E. Nekrošius pelnė specialų žurnalistų ir teatro kritikų prizą „Auksinė kaukė“, taip pat buvo apdovanotas Europos Tarybos įsteigtu Naujosios teatro realybės prizu, „Auksiniu scenos kryžiumi“, Nacionaline kultūros pažangos premija.

1997 metais režisieriui įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija.

E. Nekrošius yra apdovanotas Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju Kryžiumi, Italijos Respublikos Komandoro ordinu.

Netektis – tragedija meno pasauliui

Režisieriaus E. Nekrošiaus mirtis Lietuvos kultūrai yra tragedija, antradienį sakė buvęs operos solistas, Seimo narys Vytautas Juozapaitis. „Didis Lietuvos ir pasaulio režisūrinio teatro žemynas neteko dar vieno jį laikančio banginio“, – pridūrė režisierius Oskaras Koršunovas. Prisiminimais apie iškilų kūrėją vakar dalijosi ir kiti jo draugai bei kolegos.

„Turbūt tai žmogus legenda, žmogus – mįslė, paslaptis, turbūt niekas ir neįminė, kas iš tikrųjų buvo Eimuntas Nekrošius. Turbūt paprastai tokie žmonės vadinami genijais, kurie labai mažai kalbėdami pasako viską arba išvis nekalbėdami pasako viską. Jų žvilgsnis, jų veido išraiška“, – sakė V. Juozapaitis.

Dainininkas Andrius Mamontovas, išgirdęs apie E. Nekrošiaus mirtį, pristigo žodžių. „Mirė mano mokytojas, žurnalistai skambina ir prašo pasakyti kažką, o žodžių nėra. Toliau tik tyla“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė dainininkas.

„Tai buvo žmogus svarus visomis prasmėmis: bendravimas su juo būdavo ne atsipalaidavimas, tas bendravimo svoris turėjo žmogiško lengvumo, ką jis galėjo jausti savo kūryboje“, – vakar sakė režisieriaus bičiulis kompozitorius Algirdas Martinaitis.