- Vaidotas Beniušis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Antrojo pasaulinio karo metais Paneriuose prie Vilniaus nacistinės Vokietijos įkurta žudymo bazė buvo tris kartus didesnė nei dabartinis memorialas, nustatė Lietuvos istorikai.
„Memorialas yra tik nedidelė Panerių žudymo bazės dalis. Ji galėjo užimti apie 65 hektarus, dabar muziejus užima apie 19 hektarų“, - BNS pirmadienį sakė Lietuvos istorijos instituto mokslininkas Saulius Sarcevičius.
Pasak jo, nuo pernai dirbantys mokslininkai aptiko penkias naujas žudymo duobes, dėl dviejų iš jų dar atliekami papildomi tyrimai.
Tyrimų rezultatais bus remiamasi, sprendžiant, kaip įamžinti masinių žudynių vietą, kur per Antrąjį pasaulinį karą buvo nužudyta apie 100 tūkst. žmonių, daugiausia iš jų - žydų.
Siūlo išsaugoti reljefą
Nuodugnų tyrimą Paneriuose Lietuvos istorijos institutas pradėjo pernai, siekdamas nustatyti, kokius objektus būtina išsaugoti žudynių vietoje.
Anot S.Sarcevičiaus, per tyrimus nustatyta naujų duomenų apie tranšėjas, takų sistemas, apkasus, kurie atskleidžia, kaip buvo žudomi žmonės. Istorikai archeologams siūlys išsaugoti reljefą ir kai kuriuos medžius.
„Krūmais ir medžiais apaugusiame reljefe atsispindi to laikotarpio žudymo procesai. Tvarkant memorialą, reikės saugoti patį reljefą, duobes ir duobutes, net kai kuriuos medžius. Dalis medžių yra apdegę, mūsų iškelta hipotezė, kad šalia medžių buvo kūrenami laužai lavonams deginti“, - kalbėjo istorikas.
Tyrimai Paneriuose šiuo metu dar tęsiasi, galutines išvadas Lietuvos istorijos institutas planuoja pateikti gegužės mėnesį.
Pernai amerikiečių vadovaujama kita mokslininkų komanda Paneriuose paskelbė radusi pabėgimo tunelį.
Šimtas tūkstančių aukų
Lietuvą okupavę vokiečiai 1941 metais masinio žmonių naikinimo akcijoms pasirinko netoli Panerių geležinkelio stoties nebaigtą statyti skysto kuro bazę. Masiniai žydų šaudymai prasidėjo tų metų liepos viduryje.
Aukas šaudė vokiečių saugumo policija ir jai pavaldus Ypatingasis būrys, kurio daugumą narių sudarė lietuviai. Skaičiuojama, kad 1941-1944 metais Paneriuose buvo nužudyta daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, žydų aukų skaičius galėjo siekti apie 70 tūkst. Kitos aukos – Lietuvos vietinės rinktinės kariai, romų tautybės žmonės, lenkų pasipriešinimo judėjimo dalyviai, komunistai, sovietiniai karo belaisviai.
Panerių memorialinis muziejus buvo įkurtas 1960 metais, bet okupacinė sovietų valdžia neakcentavo žydų Holokausto - ant paminklo buvo pagerbiamas „tarybinių žmonių“ atminimas. Tik Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1991 metais Paneriuose atidengtas paminklas nužudytiems žydams su užrašais jidiš, hebrajų ir lietuvių kalbomis.
2009 metais dalis ekspozicijos buvo atnaujinta. Artimiausiais metais memorialą tikimasi kompleksiškai sutvarkyti Lietuvos ir Europos Sąjungos paramos fondų lėšomis.
Vokietijos okupacijos metais naciai ir jų kolaborantai lietuviai nužudė apie 195 tūkst. Lietuvos žydų. Karo pabaigos sulaukė 5-10 proc. Lietuvos žydų.
Izraelio Holokausto atminimo centras „Yad Vashem“ Pasaulio tautų teisuoliais yra paskelbęs 894 lietuvius, kurie karo metais rizikavo savo sveikata ir gyvybe gelbėdami žydus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Maitinimo verslo atstovai protestuos prie Vyriausybės1
Penktadienį šalia Vyriausybės pastato Vilniuje vyks maitinimo verslo atstovų protesto akcija, kurioje politikų bus reikalaujama grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas atmetė siūlymą panaikinti Lukiškių aikštės įstatymą4
Seimas ketvirtadienį nepritarė siūlymui atšaukti Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. ...
-
„Skaidrinam“ Vilniaus rajone: tarybos nariai degalus pylėsi po kelis kartus per dieną1
„Skaidrinam“ iniciatyvai pasiekus Vilniaus rajoną, nustatyta, kad mažiausiai aštuoni tarybos nariai degalus „pylėsi“ po kelis kartus per dieną, o beveik maksimalią išmokų sumą per kadenciją gavęs liberalas Arūnas...
-
Vilniaus šienavimo sezonas: tarp patogumo miestiečiams ir tvarumo1
Sostinėje prasideda šienavimo sezonas. Kaip ir pernai, vietose, kur žmonės daugiausia leidžia laisvalaikį, sportuoja, taip pat daugiabučių kiemuose, bus palaikoma trumpa veja. Dažnai šienaujama bus ir gatvių skiriamosiose juostose. Tači...
-
Vilniuje kaimynų bendrystę stiprins per dešimt bendruomenių projektų1
Sostinė bendruomenių tradicijas kuriančioms ir puoselėjančioms iniciatyvoms šiemet skiria 50 tūkst. Eur. Parama paskirstyta dvylikai kaimynystės ryšius stiprinančių projektų – isi jie dedikuoti vilniečių įtraukimui į kultūrin...
-
Vilniaus Senamiestyje bus pradedamos naujo gyvenamųjų namų projekto statybos5
Įmonių grupė „Eika“ kartu su bendrove „Etapas Group“ bei jos partneriais užbaigė sostinės Seinų gatvėje esančio sklypo ir jame suplanuoto gyvenamųjų namų projekto „Senamiesčio sodai“ įsigijimo sandorį. ...
-
Vilniaus oro uoste atidaryti olimpiniai vartai
Iki 2024 metų Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių likus 100 dienų, Vilniaus oro uoste atidaryti simboliniai olimpiniai išvykimo vartai. ...
-
A. Avulis: vis dar galioja mano pasiūlymas, kad 2026 m. pabaigoje stadione žaistume futbolą20
Nacionalinį stadioną iš „BaltCap“ perimančios „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako esąs pasirengęs vykdyti projektą, o jau 2026 m. pabaigoje galėtų būti sužaistos pirmosios futbolo rungtynės. Anot jo, šiuo metu ...
-
D. Vedrickas: VPT galbūt vertins galutinę stadiono koncesijos sutartį – nenorėčiau dabar spekuliuoti2
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas Darius Vedrickas neatmeta, kad tarnyba vertins Nacionalinio stadiono statybos koncesijos sutarties galutinį variantą. ...
-
Studentų akcija „Pavasario pasibeldimas“: savaitgalis, kai durys atveriamos knygoms ir aukai
Balandžio 20–21 d. Vilniuje ir Kaune vyks labdaros akcija „Pavasario pasibeldimas“, kurią jau ne pirmus metus asmenine iniciatyva organizuoja šalies studentai. Didmiesčių gyventojus namų duris atverti ir įsigyti knygų bus kvie...