NT ekspertas: renovuotus namus vėliau gali tekti griauti

Šiuo metu Vilniuje renovuojami 4 daugiabučiai, greitai bus pradėta dirbti dar prie 25 pastatų. Renovacija įsibėgėja. Tačiau, kaip teigia nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt specialistai, reiktų svarstyti, ar dalies daugiabučių nereiktų griauti ir vietoje jų statyti naujus nei imtis jų renovacijos. Neretai toks sprendimas būtų kur kas ekonomiškesnis.

E. Narbuntovičius, Domoplius.lt projekto vadovas, teigia, kad dalies sovietmečiu statytų daugiabučių, kuriems šiandien daugiau nei penkiasdešimt metų, renovacija ilgainiui neduotų norimų rezultatų. Po penkerių ar dešimties metų juos vėl tektų atnaujinti.

„Dalis Vilniaus daugiabučių, kuriuos planuojama renovuoti, yra susidėvėję. Galima sutvarkyti jų fasadą, apšiltinti sienas, tačiau praeis keli metai ir vėl gali tekti galvoti apie remontą. O tai – dar daugiau papildomų išlaidų gyventojams. Manau, kad Vyriausybė pirmiausia turėtų apgalvoti ir sukurti patikimą planą, padėsiantį spręsti renovacijai netinkamų namų problemą“, – sako E. Narbuntovičius.

Šiuo metu daugelis kalbų apie renovacijai nebetinkamų daugiabučių griovimą lieka teoriniame lygmenyje, nes būsto plėtotojų, architektų, savivaldybės ir gyventojų nuomonės dėl to dažnai išsiskiria.

„Vieni tvirtina, kad griovimo ir perstatymo darbai atsieitų dešimt kartų brangiau nei renovacija. Kiti, atvirkščiai, tvirtina, kad pastačius daugiau butų senojo vietoje, galima būtų kompensuoti išlaidas, kurių pareikalautų namo nugriovimas. Tačiau tai tik kainos klausimas. O kur dar svarstymai apie ekonomiškumą ar laiko sąnaudas. Paprastesnis sprendimas tuomet – renovuoti“, – teigia E. Narbuntovičius.

Po renovacijos buto kaina dažnai išauga apie 10-20 proc. Pavyzdžiui, dviejų kambarių butas Naujamiestyje prieš renovaciją vidutiniškai kainavo apie 110 tūkst. litų, po renovacijos kaina šoktelėjo iki 140 tūkst. litų, t.y. apie 3 tūkst. litų už kvadratinį metrą. Čia pat statomi nauji dviejų kambarių butai, kurių vieno kvadratinio metro kaina siekia 5 tūkst. litų.

Kaip teigia nekilnojamojo turto ekspertas, renovuojant pastatus svarbu išvengti problemos, su kuria susidūrė intensyviai namus renovavę vokiečiai. Sutvarkę dalį sovietinių pastatų rytiniame Berlyne, po kelių metų jie turėjo juos vėl atnaujinti, keisti plastikinius langus, iš naujo apšildinti fasadus, nes namai buvo per seni renovacijai. Tiesa, yra ir gerųjų renovacijos pavyzdžių: pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje, kur atnaujinami ištisi rajonai.

„Jei norima, kad renovuoti namai pritrauktų naujakurių, reiktų kompleksinės renovacijos. Nepakanka tik apšiltinti sienas ir atnaujinti šildymo sistemą. Svarbu įrengti požemines ar padidinti lauko stovėjimo aikšteles automobiliams, žaidimų aikšteles vaikams, sutvarkyti daugiabučio aplinką, sukurti gyventojams patogią infrastruktūrą“, – pasakoja portalo projekto vadovas.

Iš viso Lietuvoje pirmuoju renovacijos etapu buvo numatoma renovuoti apie 800 pastatų, antrajame sąraše – jau apie 1,7 tūkst. daugiabučių. Daugiausiai – apie 200 – namų numatyta renovuoti Vilniuje.

Iki šiol Lietuvoje buvo nuspręsta griauti tik vieną renovacijai netinkamą pastatą – daugiabutį Kaune. Šis pastatas yra socialinės paskirties ir priklauso savivaldybei.