Orūs namai – oriai senatvei

Rado išeitį

Statistika byloja, kad šiuo metu Lietuvoje 18 proc. gyventojų yra pensinio amžiaus – 65 metų ir vyresni. Keturi iš dešimties Lietuvos senjorų gyvena nepritekliuje ir yra vieniši. Skaičiuojama, kad iki 2040 m. pensininkai sudarys beveik trečdalį šalies gyventojų. Tačiau iki šiol nėra jokių efektyvių priemonių, kurios padėtų spręsti, kaip gyvens mūsų seneliai, tėvai ir mes patys.

VšĮ "Orūs namai", o tiksliau – socialinio projekto idėjos autorė Marija Bunkaitė Vilniuje atidaro pirmuosius bendro gyvenimo namus, kuriuose senjorai gyvens kokybiškiau niekam nesijausdami už tai skolingi.

Pasak M.Bunkaitės, "Orių namų" veikla paremta socialinio verslo modeliu, kai pelnas nukreipiamas tam tikrai socialinei problemai spręsti, o ne atiduodamas verslo savininkams. "Orūs namai" spręs senjorų skurdo ir vienatvės problemas. Šiam tikslui privačių rėmėjų lėšomis buvo nupirktos ir suremontuotos 140 kv. m patalpos. Projekto organizatoriai įsitikinę, kad vienišų senjorų gyvenimo kokybė stipriai pagerės padėjus jiems įsikurti nedidelėse save išlaikančiose tarpusavio pagalbos šeimynose.

"Orūs namai" – tai jaukus keturbutis, įsikūręs itin patogioje Vilniaus miesto dalyje – Karoliniškių mikrorajone L.Asanavičiūtės gatvėje. Patalpos idealiai tinka senyvo amžiaus žmonėms – pirmasis aukštas, atskiras įėjimas. Visai šalia, šitoje gatvės pusėje įsikūrusi Karoliniškių poliklinika, miesto transporto stotelė, veikia vietos turgelis, yra keli prekybos centrai. Viskas tarsi pritaikyta visavertei senjorų kasdienybei. Čia įrengtuose keturiuose butuose galės įsikurti ir gyventi keturi senoliai.

Šis pirmą kartą Lietuvoje vykdomas projektas paremtas nuoma. Mat daugiabučiuose gyvena labai daug vienišų senjorų, kurie neturi su kuo bendrauti, jaučiasi nurašyti visuomenės. Negana to, jie ne visuomet sugeba net prasimaitinti, mat didžiausias jų užgyventas turtas – butas sename daugiabutyje, kurio išlaikymas atima visą pensiją.

Tad į "Orius namus" projekto sumanytojai kviečia atsikelti vienišus pensininkus, kuriems jų butas galbūt yra per didelė finansinė našta. Senjorų butai bus išnuomojami, o už gautus iš nuomos pinigus išlaikomi patys "Orūs namai".

Tai, kad žmogus neblogai gyvena, bet norėtų iš ketvirto aukšto persikelti į pirmą, nėra pakankamas motyvas. Prioritetas parenkant gyventojus teikiamas žmonėms, kasdien susiduriantiems su vienatve ir skurdu.

"Tai reiškia, kad senjorai galės gyventi "Oriuose namuose" nemokamai, nes, mūsų skaičiavimais, namams išlaikyti užteks iš butų nuomos generuojamų pajamų, – sakė M.Bunkaitė. – Negana to, jie nieko nepraras – jiems priklausantis butas kaip buvo, taip ir liks jų nuosavybė – jis tik bus išnuomojamas. Tad savoms išlaidoms kiekvienam senjorui liks visa jo pensija, nes nebereikės mokėti komunalinių mokesčių. Finansinis modelis labai paprastas ir aiškus – mes nepadidinsime senjorų pajamų, bet sumažinsime jų patiriamas išlaidas."

Kartu – lengviau

"Orūs namai" nebus senelių priežiūros įstaiga ar dienos centras, kuriame būtų visa programa ir užsiėmimai, aptarnaujantis personalas ir pan. Tai bus tiesiog namai, kuriuose kiekvienas senjoras turės savo butą ir bus atsakingas už save.

"Kiekvienas čia įrengtas butas yra su atskira virtuve ir vonios kambariu, kiekviename jo šeimininkas galės gyventi savo kasdienį gyvenimą, kaip gyveno ir anksčiau, atsivežti jam įprastus daiktus. Tik žinos, kad išėjęs į bendrą erdvę visada ras su kuo pasikalbėti, o prireikus pagalbos – turės į ką kreiptis, nes šalia bus puikiai pažįstami kaimynai. Senjorams pritaikytuose namuose bus ir bendra erdvė, kurioje jie galės susitikti, bendrauti, užsiimti mėgstama veikla", – sakė M.Bunkaitė.

Gyvenimas bendruomenėje arba tokioje "šeimoje", anot jos, turi begalę pranašumų. Juk senjorai – nesvarbu, kiek jiems metų būtų – nori bendrauti, turi savo pomėgių, kuriais galės užsiimti kartu su savo keturbučio kaimynais. O jei kažkam iš gyventojų sušlubuotų sveikata, už sienos visuomet yra pagalbą galintis suteikti žmogus.

Numatomos įkurtuvės

Vos paskelbus apie planuojamą namų atidarymą, M.Bunkaitė teigia sulaukusi daug susidomėjusių senolių skambučių. Visus juos registravo, su kiekvienu kalbėjosi, mat pagrindinis jos tikslas – priimti į šiuos namus žmones, kuriems to labiausiai reikia. Tai, kad žmogus neblogai gyvena, bet norėtų iš ketvirto aukšto persikelti į pirmą, nėra pakankamas motyvas. Prioritetas parenkant gyventojus teikiamas žmonėms, kasdien susiduriantiems su vienatve ir skurdu.

Kai "Vilniaus dienos" žurnalistai lankėsi "Oriuose namuose", čia atvyko ir dvi pirmosios jų gyventojos, jau netrukus įsikursiančios savo butuose. Nors senolės panašaus amžiaus, abiejų gyvenimo istorijos, kaip ir charakteriai, labai skirtingos. Viena jų kadaise vos 14 metų atvykusi į Lietuvą iš Baltarusijos, čia baigė mokslus ir visą gyvenimą dirbo statybų inžiniere. Kita – pedagogė, dar jaunystėje, baigus aukštąjį mokslą Maskvoje, į Lietuvą paskirta mokyti vokiečių kalbos, čia ištekėjusi už lietuvio ir likusi visam laikui. Pirmoji – knygų ir televizijos, antroji – bendravimo, kultūros renginių, naujovių mėgėja, dar ir dabar dirbanti pozuotoja Dailės akademijoje, nes tai jai ir pramoga, ir papildomas uždarbis, padedantis pragyventi. Bendra tarp jų tai, kad abi moterys likusios vienišos – vienos artimieji jau mirę, kitos vaikai gyvena Lietuvoje, bet turi savo šeimas ir mamai laiko neturi.

"Mes taip ir planavome, kad gyventi "Oriuose namuose" turėtų panašaus amžiaus, tačiau skirtingo charakterio ir temperamento žmonės. Manome, taip pavyks išvengti "kaimyniškų" konfliktų", – sakė "Orių namų" įkūrėja.

Kas bus dviejų likusių butų gyventojai, kol kas nenuspręsta – pageidaujantieji dar gali pretenduoti tapti "Orių namų" gyventojais. "Nors kandidatų jau turime nemažai, vis dėlto atrinkdami žmones pirmiausia norime padėti tiems, kam labiausiai reikia", – sakė M.Bunkaitė.

Šalutinis poveikis

Tiesa, yra ir "šalutinis" šio projekto poveikis. Pavyzdžiui, senoliai dabar žino, kad kada nors, jei prireiks, turės pasirinkimą – senelių ar slaugos namai jiems nebus vienintelis kelias.

Kitas dalykas, kuris, tiesą sakant, labiau liūdina nei džiugina: išgirdę, jog tėvas ar mama nori eiti gyventi į "Orius namus", apie tai, jog turi tėvus, kuriais reikia rūpintis, pagaliau prisimena vaikai. Tik tenka konstatuoti, kad dažniausiai jie išsigąsta prarasiantys tėvų butą, nes įsitikinę, kad negali kažkas be "slaptų minčių" stengtis padėti vienišiems žmonėms tiesiog todėl, kad jiems tos pagalbos reikia.

Siekiant padėti kuo didesniam būriui senjorų, numatyta, kad pirmieji "Orūs namai" bus tik bandomasis projektas. Jei jis pasiteisins, ateityje panašių bendro gyvenimo namų tinklą tikimasi išplėsti, įrengiant butus kituose Vilniaus rajonuose ar net kituose miestuose. Tiesa, ko gero, realiausia tokio projekto ateitis, be Vilniaus, yra tik Kaune ir Klaipėdoje, kituose miestuose, rajonuose iš butų nuompinigių nebūtų įmanoma išlaikyti "Orių namų".