Pergalės dieną Antakalnio kapinėse minėjo šimtai žmonių

Šimtai žmonių trečiadienį Antakalnio kapinėse Vilniuje tradiciškai paminėjo sovietų pergalės Antrajame pasauliniame kare 73-iąsias metines.

Didelė dalis atvykusiųjų buvo pasipuošę Georgijaus juostelėmis ir nešėsi raudonus gvazdikus ar vainikus, tarp jų buvo ir moksleivių.

Prieš pusiaudienį minia patraukė iki karo aukoms skirto memorialo, ant jo buvo padėtos gėlės.

Į minėjimą atvyko ir karo veteranų, dalis žmonių nešėsi portretus su žuvusių karių portretais.

Kaip ir kiekvienais metais, renginyje dalyvavo Rusijos, Baltarusijos diplomatai.

Policijos duomenimis, į minėjimą atvyko apie pusė tūkstančio žmonių, BNS sakė policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis.

Antrojo pasaulinio karo aukas Antakalnio kapinėse pagerbė ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškųjų šeimų sąjungos (LLRA – KŠS) atstovai.

Pasak partijos pirmininko europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio, LLRA – KŠS nariai karo aukas pagerbė ir gegužės 8-ąją kitose šalies vietose.

„Mes neturime to politizuoti, o normaliai šitas sukaktis paminėti. Nesvarbu, aštuntą ar devintą dieną“, – teigė V. Tomaševskis.

„Tie jauni vyrai nepolitikavo, jie paprasčiausiai kovojo prieš Hitlerį, prieš fašizmą“, – pridūrė jis.

Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys, Antrojo pasaulinio karo pabaigą oficialiai mini gegužės 8 dieną, pažymint šią dieną 1945 metais Vokietijos pasirašytą besąlyginį kapituliacijos aktą.

Sovietų pergalės minėjimas gegužės 9-ąją Lietuvoje vertinamas prieštaringai, nes pasibaigus karui šalis liko okupuota sovietų, tęsėsi represijos.

Vis dėlto trečiadienį į minėjimą atvykę žmonės sako nenorintys dalyvauti istoriniuose ar politiniuose ginčuose.

„Mano tėtis kariavo, dalyvavo šitame kare trys mano dėdės. Aš negerbiu Stalino – atėjau pagerbti paprastą karį“, – sakė 56-ių Povilas Patiejūnas.

78-ių Valentina Lisaniuk teigė, kad per karą žuvo labai daug jos artimiausių giminių.

„Aš manau, kad mano užduotis yra pagerbti jų atminimą“, – kalbėjo moteris.

Pernai Lenkijos ambasadorė Lietuvoje Urszula Doroszewska (Uršula Doroševska) pareiškė, jog Antrojo pasaulinio karo pabaigos šventimas gegužės 9 dieną neatitinka istorinės tiesos, nes nei Lenkija, nei Lietuva karo nelaimėjo.

V. Tomaševskis sakė šiai pozicijai pritariantis iš dalies.

„Mano manymu, mums netinka švęsti nei aštuntos gegužės, nei devintos, kaip ir lenkams. Tai aš to ir nedarau, aš nešvenčiu. Mes pagerbiame aukas“, – teigė politikas.

Per Antrąjį pasaulinį karą žuvo apie 50-55 mln. žmonių, iš jų 30 mln. - civiliai. Lietuvoje žuvo 275 tūkst. žmonių, iš jų 195 tūkst. buvo žydai, nužudyti per Holokaustą.

Po karo iki 1952 metų į lagerius ir tremtį buvo išvežti 275 tūkst. lietuvių, žuvo per 20 tūkst. rezistentų, jų šeimų narių ir rėmėjų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

aha

aha portretas
Veidai atitinkami...

...

... portretas
Taip, Vilniui valytis reikia. O kol kas - kadangi jame per mažai lietuvių, verta pagalvot apie Sostinės vardo atėmimą iš jo... ypač kai taip nusikalstamai daroma viskas kad Gedimino kalnas nugriūtų.

Edmundas Tulcevicius

Edmundas Tulcevicius portretas
Vilnius niekuomet nebuvo lietuviškas miestas , tai rusų , lenkų , žydų surogatas.
VISI KOMENTARAI 7

Galerijos

Daugiau straipsnių